Pranas Surintas

Pagrindinis Lietuvos įstatymas yra  Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucija (lot. constitutio – „nustatymas“) yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią. Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja pamatinius Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus: nustato Lietuvos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Joje įtvirtinta demokratinė santvarka, valdžios institucijos, valdžių padalijimo principas.

LR Seimas,

• atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. sukanka 100 metų, kai 1922 m. buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija;

• pabrėždamas, kad Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją;

• įvertindamas, kad 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui;

• pabrėždamas, kad Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms i vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas;

• atsižvelgdamas į tai, kad 2022 me. sukanka 100 metų, kai 1922 m. buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija;

• pabrėždamas, kad Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus;

• atkreipdamas dėmesį į tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume LR Seimas 2022-uosius pakelbė Lietuvos Valstybės konstitucijos metais.

Gegužės 3-osios Konstutucija – pirmoji moderni, parlamentiniu būdu priimta Konstitucija Europoje. Konstituciją prieš 231 metus priėmė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas.

Šimtmečius besiformavusios Lietuvos konstitucionalizmo tradicijos yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindas ir jos kūrėjų įkvėpimo šaltinis. Lietuvos konstucionalizmas atsirado ir buvo plėtojamas laikantis Vakarų teisės tradicijų… Galima paminėti, kad XXI a. Lietuvos statutai laikomi kaip geriausi kodifikuoti Europos teisės pavyzdžiai. Bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – 1791 m. Konstitucija yra antroji (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pasaulyje ir pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.

Gegužės 3-osios Konstutucija – pirmoji moderni, parlamentiniu būdu priimta Konstitucija Europoje. Konstituciją prieš 231 metus priėmė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas. Ši Konstitucija pakeitė ATR valstybės santvarką: nustatė paveldimą monarchiją, sustiprino centrinę valdžią, nustatė, kad įstatymus turi leisti Seimas, susidedantis iš Senato ir Atstovų rūmų, kad klausimai Seime turi būti sprendžiami balsų dauguma (panaikinta veto teisė). Taip pat nurodė, kad vykdomąją valdžią turi karalius ir ministrų taryba, taip vadinama Įstatymų sargyba. Karalius nieko nebegalėjo spręsti be Įstatymų sargybos. Numatyti atskiri bajorų teismai. Konstitucija paliko bajorams senąsias teises ir privilegijas, o miestiečiams 1791 m. balandžio 18 d. įstatymo suteiktas teises ir privilegijas, valstiečiams – baudžiavą. Katalikybę paskelbė vyraujančia religija.

Svarbiausias pokytis buvo valdymo formos pasikeitimas – valstybė tapo konstitucine monarchija. Bajorų Seimas neišdrįso suteikti asmens laisvės visiems valstybės gyventojams, nepanaikino baudžiavos.  Tai yra minusas vertinant Konstituciją iš socialinės pusės. Tačiau pirmą kartą į valstybės valdymą buvo įtraukti miestų atstovai, o asmens laisvė garantuojama visiems į šalį atvykstantiesiems. Taigi tradicinė valdymo samprata, valstybės valdymas perduodamas tautai, ne tik  bajorams.

Gegužės 3-iąją, kai 1791 m. buvo priimta Konstitucja, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. paskelbė atmintine diena. 2021-ieji buvo paskelbti konstitucijos minėjimo metais. Didžioji Seimo salė pavadinta Gegužės 3-iosios vardu. Lietuvos bankas tai dienai pagerbti išleido specialią 20 centų sidabrinę monetą.

Tenka pripažinti, kad kaimyninėje Lenkijoje skiriama išties daugiau atminties reprezentacijų (gatvių pavadinimų, paminklų, medalių, paveikslėlių, pašto ženklų ir t. t.), o jos paskelbimo diena ten yra valstybinė šventė.

Gegužės 3-iosios Konstitucija iki šiol istorikų aktyviai aptarinėjama tema. Konstitucija yra pristatoma kaip Lenkijos istorijos dalis, bet joje buvo išlaikyti Lietuvos suvereniteto ir savivaldos principai. Prof. Mečislovas Jučas taip įvertino 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją: „Konstitucija parodė galingą valstybės reformatorių mintį, jų patriotizmą ir pilietinį požiūrį į valstybės likimą. Konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3 d. konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai.“

Tiek trumpai apie 1791 m. Konstituciją. Apie kitas Lietuvos konstucionalizmui svarbias datas priminsiu kitą kartą, o dabar gegužės 3-iąją paminėkime kaip tautos laivės ir vienybės datą.

Pranas SURINTAS