Aktyvus socialdemokratų ruduo

Parašyta: 2021-12-03 | Kategorija: Naujienos, Seimas, Socialdemokratų partija, Trakai |

LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas

LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas informuoja: „Šį kartą glaustai pristatau socialdemokratų frakcijos nuomonę keletu labai svarbių klausimų, kurie yra LR Seimo darbotvarkėje.“

 

Socialdemokratai Vyriausybę ragina atsitraukti: siūlomas taršos mokestis neteisingas

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti.
Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius.
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą.
„Juk senesnius, o tuo pačiu taršius automobilius naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes ir vidutinės pajamas. Ekspertai, kritikuojantys Vyriausybės užmojus, teisūs: dėl savo finansinės padėties daugelis žmonių neišgali įsigyti naujesnio automobilio, todėl šį naują mokestį labiausiai pajus būtent ši gyventojų grupė. Ir tai yra neteisinga, visa tai pagrįstai pykdys žmones. Galų gale, iki šiol net nepasakoma, kaip būtų panaudojamos iš šio mokesčio surenkamos lėšos“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Ministrui A. Dulkiui labiausiai nepatiko klausimas apie perteklines mirtis

Kodėl dabar, kai tiek įtampos ir nežinios, ministerija buldozeriu stumia sveikatos įstaigų tinklo „optimizavimą“? Nori uždarinėti gydymo įstaigas, mažinti lovų skaičių. Lietuva ir taip išsiskiria ES perteklinėmis mirtimis.
Mes nepavargdami teikiame valdžiai idėjas, kaip nebloginti situacijos, bet ministras (ir jo vadovė) demonstratyviai ignoruoja mūsų pasiūlymus.
Norisi suprasti, ar A. Dulkys dar turi valios ką nors keisti, ar jau visiškai atitrūko nuo realybės ir pavirto „nepakeičiamu ministru“
Po ilgiau nei valandą pirmadienį trukusio susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai neslėpė nusivylimo: „Ministras ramiai ir užtikrintai neatsakė nė į vieną klausimą“.
Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius priminė ministrui, kad socdemai žvelgia į sveikatos priežiūrą kaip į viešą paslaugą, todėl pirmiausia kelia paslaugų prieinamumo, kokybės, paslaugos suteikimo spartos klausimus. „O dabar susidaro toks įspūdis, kad viskas krypsta tariamo ekonominio efektyvinimo kryptimi. 300 gimdymų – neefektyvu? Turime siekti 2 000 gimdymų?“ – ironizavo meras.
M. Sinkevičius klausė, „kas bus“ po gruodžio 10-osios, iki kurios savivaldybės turi pateikti savo pasiūlymus ministerijai – ir kas nutiks tiems, kurių pasiūlymai ministrui nepatiks. Meras informavo, kad jo vadovaujama savivaldybė ketina teikti siūlymus plėsti ir gerinti paslaugas, o ne mažinti ar perkelti kitur.
Atsakydamas ministras nustebino klausytojus pareikšdamas, esą šiuo metu neturime kriterijų, pagal kuriuos galėtume vertinti medicinos kokybę Lietuvoje. Dėl gruodžio 10-osios A. Dulkys atsakė, kad tai – „tik vienas iš etapų“, todėl po šios dienos viskas tęsis toliau.
Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės programoje nebuvo numatyta mažinti lovų skaičių ar planinių paslaugų apimtis. Parlamentaro nuomone, Lietuva nesinaudoja galimybėmis plėsti paslaugų apimtis su ES parama. Kai paslaugos neprieinamos, auga perteklinių mirčių skaičius, įspėjo J. Sabatauskas.
Ministras nesutiko su kritika. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje dar iki pandemijos buvo dideli perteklinių mirčių skaičiai. A. Dulkys priekaištavo patiems gyventojams, kad šie nesinaudoja gydymo paslaugomis net atlaisvinus su pandemija susijusius apribojimus.
Tomas Bičiūnas pakartojo, kad jau dabar yra aišku, jog savivaldybių sveikatos įstaigoms teks atsisakyti kai kurių gydymo paslaugų, bus naikinami skyriai. Darbuotojai jau dabar informuojami, kad norėdami dirbti naujai steigiamuose centruose turės persikvalifikuoti, sutikti dirbti už mažesnį atlygį – arba netekti darbo. Parlamentaras teiravosi ministro, ar šis turįs duomenų, kiek žmonių dėl reformos nukentės finansiškai, kiek – neteks darbo.
Ministras atsakė, kad nieko nekeičiant neįmanoma pagerinti situacijos sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, sumažinti mirtingumo rodiklius. Todėl esą savivaldybės ir turi apsispręsti, kokių paslaugų labiausiai reikia, o kurių – ne. Ministras pripažino, kad teks keisti ir paslaugų įkainius.
Kęstutis Vilkauskas teiravosi dėl vietinių vaikų skyrių ateities. Ministras atsakė, jog tam, kad egzistuotų vaikų skyriai, turi būti vaikų!
Klausęs ministro Algirdas Sysas neteko kantrybės. ,,Suprantu, kad čia toks žanras – nieko nepasakyti, bet mes susitikome būtent tam, kad galėtume, pavyzdžiui, poniai Vandai iš Eišiškių aiškiai atsakyti, ar jos prieinamumas pas gydytoją pagerės po jūsų reformų, ar bus dar blogesnis. Dabar aš nieko negalėčiau atsakyti poniai Vandai, nes Jūs nieko konkrečiai nepasakote“, – pyko A. Sysas.
Apibendrindamas susitikimą, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas G. Paluckas įspėjo: kol nėra aiškaus socialinio poveikio įvertinimo, planuojamą reformą bus sunku pateisinti ir apginti – neaišku, kaip ji paveiks paslaugų prieinamumą, specialistų užimtumą, atlyginimus – ir Lietuvos žmonių sveikatą.

Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Seime pirmąją svarstymo stadiją pasiekė svarbiausias šių metų įstatymo projektas – 2022 m. valstybės biudžetas. Parlamentarams išreiškus pritarimą, projektas buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri vertins ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas. Patobulintas projektas tolimesniam svarstymui į Seimą grįš jau gruodžio mėnesį.
Kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė vadina „Galimybių biudžetu“, tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jį įvardijo „Atlyginimų ir pensijų biudžetu“. Tačiau realiame gyvenime toks biudžeto projektas netaps nei vienu. Pats projektas galimybių ar atlyginimų ir pensijų biudžetu gali būti vadinamas tik valdančiųjų kabinetuose ir jį parengusios Vyriausybės koridoriuose.
Kainų augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių ES – metinė jau šiuo metu ji siekia 8,2 proc. ir yra didžiausia iš visų Bendrijos narių. Dar prieš keletą mėnesių vis garsiau buvo kalbama, kad didėjančios žaliavų kainos yra perspėjimas visoms valstybėms ruoštis beprecedenčiam kainų šuoliui.
Vyriausybės deklaruojamas pajamų didinimas yra sąlyginis ir realių pokyčių skurdžiausiai gyvenantiesiems neatneš.
Gana keistai atrodo Finansų ministerijos sprendimas NPD didinti tik mažiau nei vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems asmenims. Siekiant teisingesnio biudžeto perskirstymo, NPD šiuo momentu turėjo būti didinamas bent pusantro karto, tada jo naudą pajustų kur kas didesnis gyventojų ratas.
Lygiagrečiai Vyriausybė turėjo galvoti ir teikti siūlymus dėl papildomų pajamų iš investicijų, jų grąžos, dividendų, kitaip tariant, didesnio pelno ir turto apmokestinimo. Tiesa, anksčiau buvo kilusios diskusijos apie vadinamąjį solidarumo mokestį asmenims, kurių metinės pajamos siekia apie 200 tūkst. eurų. Bet, kaip matome, Vyriausybės ir BFK pirmininko žodžiai nevirto darbais. Visą tai liko tik politikavimu ir politinių dividendų susirinkimu.
Biudžeto pajamos Lietuvoje iš kapitalo ir turto yra kelis kartus mažesnės negu ES vidurkis. Dabartinis šalies ekonominis modelis vis dar akcentuoja pakankamai pigią darbo jėgą ir mažus pelno mokesčius kaip konkurencinius pranašumus. Kartu su mokestinėmis spragomis, kurios leidžia daugiausiai pajamų gaunantiems mokesčių beveik nemokėti ir skatina mokesčių vengimą, šis modelis nulemia skurstantį viešąjį sektorių, nekokybišką švietimą, didelę socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. Skurdo rizikos lygis mūsų šalyje didėja ir yra vienas iš didžiausių visoje ES. Matant, kad didelė dalis mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos, o dalis artėja prie santykinio skurdo ribos, yra nesuprantamas valdančiosios daugumos sprendimas nesiimti ryžtingesnių žingsnių, siekiant mokestinės bazės išplėtimu turtingiesiems ir teisingesnės biudžeto pajamų surenkamumo metodikos.
„Belieka tik apgailestauti, kad tai galimybių biudžete vietos nerado“, – sako LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Paruošta pagal LSDP frakcijos inf.

Užs. Nr. 906


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *