Aplinkosauga: kai darbai skiriasi nuo pažadų

Parašyta: 2014-05-02 | Kategorija: Lentvaris, Naujienos, Seniūnijos, Sveikata |
Sutvarkytos Bevardžio ežero pakrantės, pasak ekologės I. Neverovskienės, traukia pasivaikščioti...

Sutvarkytos Bevardžio ežero pakrantės, pasak ekologės I. Neverovskienės, traukia pasivaikščioti…

Klevas Geležinkelio gatvėje nugenėtas pažeidžiant taisykles

Klevas Geležinkelio gatvėje nugenėtas pažeidžiant taisykles

Aplinkosauga be apsaugos

Nemažai buvo rašyta apie aplinkosaugos problemas Lentvario mieste, bet į pareikštas pastabas ir siūlymus neatsižvelgiama. Didžiausia žala  miesto žaliajam rūbui padaryta  rekonstruojant Lauko, Bažnyčios ir Geležinkelio gatves. Gaila šimtamečių liepų, ir kitų medžių nukirstų šiose gatvėse. Nors buvo siūlymų kai kuriuos medžius išsaugoti, bet  valdininkų užsispyrimas buvo nepalaužiamas ir į visuomenės nuomonę buvo numota ranka. Atsiranda daug klausimų, kodėl siekiama sunaikinti daug metų miestą puošusius ir gyventojų sveikatą saugojusius želdinius? Kas kaltas, kad buvo pateiktos tokios užduotys projektuotojams? Kodėl savivaldybės architektūros skyriaus specialistai, ekologai palaimino tokius drastiškus projektus? Kodėl projektus patvirtino Aplinkos ministerijos pareigūnai?
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono  agentūros pareigūnai šį pavasarį buvo pakviesti sustabdyti nekvalifikuotą medžių genėjimą Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje. Šios agentūros vyriausiasis specialistas Vilmantas Musnikas apsilankęs Lentvaryje ir apžiūrėjęs genėjamus medžius Geležinkelio gatvėje, pažeidimų nepastebėjo ir pareiškė, kad daugiau dėl nupjautos šakos aplinkos agentūros darbuotojų netrukdytume. Kas tuomet turi kontroliuoti, kaip savivaldybės teritorijoje saugomi, prižiūrimi, genėjami ir kertami želdiniai? Gal būt tai ir yra pagrindinė priežastis, kad be gailesčio ir pastoviai naikinami miesto želdiniai? Trakų aplinkos agentūra niekaip negali išreikalauti iš Trakų rajono savivaldybės, kad būtų atsodinti Lentvario Klevų alėjoje, pažeidžiant  želdinių sodinimo tvarką, pasodinti ir vėliau suniokoti klevai. Kodėl Trakų rajono agentūra tapo pažeidimų nematanti ir  neveiksni?     Kas atsitiktų, jeigu taip pradėtų dirbti policijos pareigūnai, ugniagesiai ar kitos tarnybos?

Saugotinų medžių genėjimo tvarka

Nulaužytų klevų sodinukais niekas nesirūpina

Nulaužytų klevų sodinukais niekas nesirūpina

Praėjusiais metais buvo kertami medžiai Lauko, Bažnyčios ir Geležinkelio gatvėse. Prieš medžių kirtimą Geležinkelio gatvėje buvo sudaryta  skaitlinga komisija, kuri kruopščiai šios gatvės želdinius apžiūrėjo, fotografavo ir filmavo, vėliau medžius, kuriems buvo išrašytas leidimas kirsti, nukirto. Šį pavasarį lentvariečius nustebino likusių medžių  keistas genėjimas. Atokiau nuo rekonstruojamos gatvės augantys medžiai  buvo genėjami taip, kad liko tik jų viršūnės. Medžių priežiūros specialistai, taip nugenėtus medžius vadina „palmėmis“. Kam kilo mintis tokiu būdu nugenėti medžius, kol kas nepavyko sužinoti. Kodėl reikėjo genėti medžius net augančius skvere, prie Lentvario geležinkelio stoties?
Medžių kamienai be pagrindinių šakų, ne tik nepuoš miesto ir nesaugos gyventojų sveikatos, bet ir, dėl nupjautų stambiųjų šakų, sunyks. Medkirčiai suskubo nupjautų šakų vietas nudažyti, todėl nuotraukose ne taip ryškiai matosi, medžiams padarytos žaizdos, bet  specialistams nesudaro sunkumų, nustatyti medžių genėjimo taisyklių pažeidimus. Bet kas tuos pažeidimus, nustatys, jeigu aplinkosaugos darbuotojams tai nerūpi?
Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas medžių genėjimo taisyklės (2008 m. sausio 18 d. įsakymas Nr.D1-45) medžiai genimi šiais būdais:
Lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau 20 proc. neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;
Lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2 – 3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);
Genint medžius neleidžiama:
Nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą (33 punkto 3 dalis);
Taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius  kelmelius stagarus.
Aplinkos apsaugos darbuotojai ir turi nustatyti ar nebuvo pažeistos šios taisyklės. Redakcijos turimose ir skelbiamose nuotraukose, mūsų nuomone, šių taisyklių nebuvo laikomasi. Be to minėtose taisyklėse nurodyta, kad įmonės, vykdančios  medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus. Ar Lentvario Geležinkelio gatvėje medžius genėję darbuotojai turėjo tokią teisę, jeigu šitaip „nustuobrino“ saugotinus medžius?

Trukdo Bevardžio ežerėlio želdiniai

Trakų rajono savivaldybės architektūros skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Inutė Neverovskienė „Trakų žemės“ laikraštyje, 2014m. balandžio 25d., Nr. 17(808), diskutuoja apie Bevardžio ežerėlio valymo problemas. I. Nevertovskienė kaltina lentvariečius, kad jų prašymu rytinė ežero pakrantė buvo netvarkoma ir dabar „virsta  nauja šiukšlių susikaupimo vieta, o galėjo būti išvalyta ir atverta nauja apžvalgos  iš miesto pusės aikštelė“. Ekologė klaidina skaitytojus. Lentvariečiai 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Trakų rajono savivaldybę, kad  būtų sustabdyti ketinimai valyti Bevardį ežerą ir išsaugoti natūralią vertingą ir natūralią želdinių oazę, paukščių buveinę.
Po šio kreipimosi Trakų rajono savivaldybė ir pasiūlė išsaugoti pakrantėje augančius želdinius, o dėl rytinės ežero dalies išsaugojimo sumanymas savivaldybės specialistų. Jeigu, jau visa pelkė sunaikinta, kam reikalingas kelių metrų pločio pelkės pakraštys? Lentvariečiai primygtinai reikalavo neiškirsti pakrantėje augančių želdinių, nes pirminiame projekto variante buvo numatyta visus želdinius iškirsti „kaip nevertingus ir senus“.
Prie ežerėlio kranto (nuo Klevų alėjos pusės) audros metu buvo nulaužta keletas medžių. Juos seniūnija galėjo žiemos metu nesunkiai pašalinti. Dabar jie tikrai nepuošia aplinkos. Gal buvo nevaloma specialiai, kad vėliau, kaip rašo I. Neverovskienė „pakrantė virstų šiukšlių susikaupimo vieta“ ir  ją valant būtų iškirsti palikti želdiniai.
Cituojamame I. Neverovskienės straipsnyje yra ir daugiau neaiškumų, nes  teigiama, kad dumblas atitinka I ir II kategorijas ir jį galima panaudoti pažeistų teritorijų rekultivavimui ir tuo pačiu tikina, kad iš ežero pašalinti aplinkai pavojingi naftos teršalai. Įdomu, kaip buvo atskirti nuo dumblo naftos teršalai? I. Neverovskienė savo rašinyje primena, kad šio ežero valymas turi būti ne tik Lentvario gyventojų, bet ir viso rajono prioritetas. O kaip tuomet su anksčiau valyto Lentvario miesto ežero  ir žadėto įrengti miesto paplūdimį prioritetu? Ar šis projektas tebuvo tik Lentvario miesto prioritetas, kad jis  neužbaigtas ir pamirštas?

Piramidines tuopas, Klevų alėjos gatvėje, numatyta nukirsti

Piramidines tuopas, Klevų alėjos gatvėje, numatyta nukirsti

Klevų alėja be klevų?

Apie Klevų alėjos gatvėje praėjusių metų rudenį sodintus ir vandalų išlaužytus importinius Deboro klevus jau rašėme, bet niekas nepasikeitė. Iki šiol styro nulaužtų medelių apgailėtinai atrodantys stiebai. Lentvaryje lankėsi Trakų rajono savivaldybės komisija ir kartu su savivaldybės vadovais apžiūrėjo miestą, bet Sigitos Nemeikaitės šios komisijos kelionės aprašyme „Trakų žemė“ Nr. 17(805), 2014 m. balandžio 25 d.. neužsimenama apie šių medelių atsodinimą.
Tačiau neseniai ant kai kurių, Klevų alėjoje augančių, Klevų atsirado ženklai, kad jie bus nukirsti. Jie ligoti ir juos reikia kirsti, bet vietoje nukirstų medžių niekas nesodina naujų arba sodina netinkamus gatvei medelius.
Praeiviai atkreipia dėmesį ir į Klevų alėjos pakraštyje augančius krūmus, kurie jau pasipuošę žiedais. Nors jie niekam netrukdo, bet  pažymėti nukirtimui. Taip pat pažymėta nukirsti ir daugelį metų čia augusi obelis. Lentvario seniūnijos darbuotojams ir ši obelis jau trukdo. Tenka pripažinti, kad efektyviai veikia Lentvario miesto želdynų niokojimo programa.
Jau pažymėtos nukirsti ir dvi piramidinės tuopos, augančios Klevų alėjos gatvėje, prie daugiabučio namo. Viena šio namo gyventoja, klausė, kur jai kreiptis, kad šie medžiai nebūtų nukirsti? O, kiti gyventojai nori, kad šios dvi tuopos būtų nukirstos, nes jų nuomone, jos nuo vėjo gali nulūžti ir nuvirsti ant gyvenamojo namo.
Paklausėme ir Trakų rajono savivaldybės ekologės I. Neverovskienės, kodėl tuopas nuspręsta nukirsti. Ji atsakė, kad tuopos peraugę, jų nugenėti negalima, todėl nuspręsta nukirsti.
Tačiau, vadovaujantis jau šiame rašinyje minėtomis medžių genėjimo taisyklėmis, manome, kad tuopų viršūnes galima patrumpinti ir jos nekels baimės gyventojams, o šakas galima apgenėti, juolab nudžiūvusias, tačiau šį darbą turi atlikti kvalifikuoti medžių priežiūros specialistai (arboristai).

Kęstutis Petkūnas,
Autoriaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *