Aptarti aktualūs afrikinio kiaulių maro klausimai

Parašyta: 2018-03-12 | Kategorija: Afrikinis kiaulių maras, Naujienos, Trakai |

2018 m. vasario 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Trakų VMVT susitiko su rajono medžiotojais ir atstovais iš VMVT bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Susitikime aptartas biologinio saugumo priemonių reikalavimų laikymasis medžioklės metu, tinkamas mėginių afrikinio kiaulių maro (AKM) tyrimui paėmimas bei pristatymas, išmokų už šernų gaišenas apmokėjimo tvarka. Buvo nagrinėta, kodėl po ket­verių metų pertraukos AKM virusas vėl atsirado Trakų rajono miškuose, paprašyta dar didesnės medžiotojų atsakomybės, nes jų vaidmuo suvaldant ligą labai svarbus.

Trakų valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kalbėtasi apie afrikinį kiaulių marą

Afrikinio kiaulių maro virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, kraują, skysčius ir kt. Jis gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar ratų paviršių. Užkrato šaltiniu gali tapti nedezinfekuota mėginiams pristatyti naudojama tara. AKM virusas gali išplisti, kai netinkamai transportuojant mėginius išteka skysčiai. Sumedžiotus šernus į jų dorojimo vietas būtina gabenti sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai. Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes būtina dezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Privaloma dezinfekuoti tarą, kurioje buvo mėginiai, taip pat avalynę ir kitus daiktus, kurie lietėsi su galimai užkrėstu šernu. Šernų atliekos, išskyrus trofėjus, privalo būti sudėtos į gyvūninių atliekų duobę. Ji turi būti ne mažesnė kaip 2 m gylio, iškasta aukštesnėje vietoje, kurios neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją būtina išvalyti arba užkasti. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavus VMVT Trakų VMVT raštišką leidimą. Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius AKM ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.
Tik medžiotojų sąmoningumas ir abipusis pasitikėjimas galėtų prisidėti prie AKM viruso plitimo mažinimo.

Rima KRASNOGIRIENĖ,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Trakų valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos  gydytoja-inspektorė


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *