Ar lemta stoties prekybos centrui „atverti“ Trakus?

Parašyta: 2017-03-29 | Kategorija: "Gelbėkim Trakus", Naujienos, Trakai |

 Žvelkime giliau: žmogus tuo pat metu priklauso keturioms sferoms – gamtos, sociumo, kultūros ir dvasios. Dalyvaudamas aplinkoje jis kuria, keičia ir tobulina šias sferas per mąstymą, jausmus, dvasingumą, valią, tikėjimą, intuiciją, vaizduotę ir gebėjimą suvokti įvairias ženklų kalbas.

Visi mes praeidami paliečiame Trakų miesto vartus – autobusų stotį. Ryte iš pilnų autobusų vaikai keliauja  į mokyklas, suaugę į darbus, studentai į paskaitas, vakare grįžtame vėl pro stotį. Dienos metu tūkstančiai rajono gyventojų migruoja savais reikalais taip pat pro stotį. Įvairiais metų laikais turistai plūsta taip pat pro stotį. Taigi, kiekvienas prisiliečiame ir „varstome“ miesto vartus. Jie veiks mus, mes veiksim juos visais laikais per visas sferas, jie  darys įtaką mūsų pažinimui ir pasaulėžiūrai.

 

Ar stoties prekybos centras „atvers“ Trakus?

Trakų r. savivaldybės administracijos ir UAB „Trastas“ vykdomas bendradarbiavimas projektuojant Trakų autobusų stotį su prekybos centru ir aplinkos grąžinimu iš pirmo žvilgsnio atrodo įdomus. Nemažos investicijos, užapvalinti pastato kampai, nendrių motyvas, naujos automobilių aikštelės, plius dešimtys darbo vietų. Viskas kaip ir gražu. Tačiau ne Trakams. Todėl plėtra šiame mažame miestelyje turi pasireikšti darnumu, o tokio tipo projektas vertintinas kaip vienas žingsnis pirmyn ir du atgal. Analizuojant šį projektą dar įdėmiau, įvertinus vietovės reikšmę ir poveikį mūsų gyvenamai aplinkai – tampa akivaizdu, kad tai ne tik žingsniai atgal, o šuolis į smegduobę.

Kiekvienas turime teisę klysti, bet tik ne šioje vietoje ir ne šiuo metu, kai yra iš ko rinktis, kai esame super mobilūs, kad galėtume nukeliauti kur panorėję, kai branginame kultūrą ir istoriją, kai rūpinamės sveikata ir saugumu, kai gyvename pertekliaus amžiuje, kai įgijome neigiamos patirties iš sovietinės užstatymo praktiko, ir, deja, kai pirmaujame socialine atskirtimi, didžiausiu savižudybių kiekiu ir alkoholio suvartojimu, kai emigruojame į kitas šalis. Mano manymu, gyvename laike, kai būtina ieškoti darnos savyje ir aplinkoje.

Pastatę prekybos centrą gamtiškai, istoriškai ir socialiai jautrioje vietoje  atimsime galimybę atskleisti Trakus per pažinimo vartus. Nes pakeitę stoties erdvės turinį ir paskirtį į prekybos centrą ydingai transformuosime centrinę rajono sankryžą, pažeisime Trakų ekologiją.

Tik įsivaizduokite, koks peizažas sutiks atvažiuojančius į Trakus – chaotiškas sovietmečio pastatų repertuaras pasipildys gremėzdišku svetimkūniu. Juk gyvename unikaliai turtingoje gražioje ir trapioje gamtoje, su kilminga ir didinga miesto praeitimi. Tad kodėl mums brukami Trakams nederantys projektai? Nejaugi esame taip morališkai nuskurdę, kad vieni kitus regime tik per naudojimo prizmę, pasiduodami apgaulingam miražui, esą  atsidursime pasakų šalyje, pažadėtoje žemėje?

Ką iš tiesų mums ir mūsų vaikams duos prekybos centro objektas pačioje rajono širdyje ir mokyklų gretimybėje? Kodėl būtinai dabartiniais laikais ši Trakų r. savivaldybės kadencija kuria  visuomenei nepriimtiną ir atgrasų projektą? Kodėl neatlikta poveikio aplinkai analizė, remiantis nešališkų kultūros, istorijos, sociologijos ir urbanistikos ekspertų nuomone?

Išvirkščioji projekto pusė

Nepamirškime, kad šalia Trakų autobusų stoties turime dvi gimnazijas ir Trakų pradinę mokyklą su tūkstančiais mokinių. Šimtai jų kasdien į mokyklą ir iš jos keliauja pro stotį. Pamenu, nemažai daliai moksleivių pertraukos metu traukos objektu tapdavo ankstesnis (senesnis) turgelis su galimybėmis nusipirkti viską, ko reikėjo ir nereikėjo. Prisiminimai nėra maloniausi. Ir kokį traukos objektą nori sukurti Trakų išrinktieji kartu su privačiu interesu moksleivių judėjimo trajektorijose? Jaunajai kartai bus sukurta dar viena erdvė tenkinti įgytą poreikį pirkti nereikalingus daiktus ir maitintis nesveikais produktais. Vaikai bėgios į parduotuvę per pertraukas, laukdami autobuso, eidami prie ežero, vis daugiau teršdami pakrantes. O juk visi norime protingesnių vaikų, sveikesnio maisto, švaresnio oro, švaresnių pakrančių, ežerų ir miškų!

Parduotuvė neišvengiami trauks valkatas ir sukels automobilių spūstis bei triukšmą. Juk projekte nėra apgalvota, kaip pėstiesiems saugiai praeiti iki ežero.  Trakų r. savivaldybė aukle samdo „tetą Rimi“. Ką iš tiesų duos jos ugdymas? Leisdami statyti parduotuvę prie mokyklos pasmerksime augančią kartą tapti vartojimo „specialistais“ ir šis „patogumas“ turės savo kainą. „Instaliuosime“ prekybinę kultūrą į vaikų raidos psichologiją ir tai atlieps per kartų kartas. Šimtai ir  tūkstančiai Trakų vaikų metai iš metų bus pasmerkti lankytis prekybos centre. Ir taip toliau ugdysime emigrantų kartas. Kodėl? Nes Vakaruose vartoti paprasčiau – atlyginimai didesni. Beje, Vakarų valstybės jau  seniai yra išmokusios šias pamokas: prekybos centrus stato užmiestyje, viešąsias erdves užpildo menais, žadinančiais smalsumą domėtis ir net gėrėtis, mylėti kraštą, didžiuojantis praeitimi.

Kai valdžiai trūksta idėjų ir vizijos, tada ateina laukinis kapitalizmas, kuris viskuo pasirūpins, kad taptume priklausomi nuo jo malonės. Tokioje perspektyvoje savivaldybes ir „investuotojo“ objektas išsiskleis kaip kultūrinis vartojimo stabas – jis skurdins jaunimo intelektą ir mažins kultūros reikšmę.  Negalime parduoti praeities ir aukoti ateitį dėl pataikavimo komercijai ir iliuzinės gerovės.

Atsakingi tėvai ir rūpestingi gyventojai turėtų griežtai prieštarauti numatomam projektui, nes šioje vietoje per miesto „vartus“ savivaldybė (miestas) turi rodyti pagarbą istorinei vietai ir socialinį atsakingumą prieš šeimas.

Ieškokime alternatyvų

Trakams nedera stotyje statyti prekybos centrą, kuriant pseudo ideologijas, nepaisant  tikrosios viešųjų erdvių paskirties ir meninės ir kultūrinės kokybės. Kalbu apie būtinumą suteikti šiai vietai – miesto vartams – Trakams būdingą atspindį. Mes gi turime ką parodyti, turime iš ko semtis idėjų, paverčiant stoties prieigas įkvėpimo erdve, pvz., perplanavus visą erdvę su fontanu viduryje ir meno ar skulptūriniu kūriniu, aplinkui išklojant grindinėmis plokštėmis su istoriją menančiais chronologiniais užrašais ir piešiniais. Tada kasdiena šimtai moksleivių, tūkstančiai gyventojų ir miesto svečių matys kažką unikalaus ir įdomaus – tai, kas būtų skirta pažinimui ir ugdymui. Tuo parodysime pagarbą gyventojams, dėmesį vaikams, kultūringa ir civilizuotą svetingumą miestelio svečiams.

Ši vieta turi tapti reprezentacine kultūrine ir infrastruktūrine prasmėmis su raktiniais simboliais, atveriančiais pažinimo vartus į Trakus. Tai mažiausia, ką mes galime padaryti dėl savęs pačių, ateities kartų ir kokybiško turizmo. Tik žiniomis grindžiamoje visuomenėje atsiranda naujos vertybės, orientuotos į darnos kūrybą.

O prekybos centras?

Šalimais miesto yra perspektyvesnių vietų prekybos centrui: pirmiausia tai –„Trakų autobusų“ saugojimo aikštė (Aukštadvario g.) (a pav.). Taip pat puiki vieta yra iškart už poilsio ir pramogų centro „Trasalis“ (Gedimino g.) (b pav.). Trečia alternatyva būtų vieta už degalinės „Baltic Petroleum“ ir žiedo (c pav.).  Ir, žinoma, aplinkkelio variantas atskleis ne vieną palankią vietą, kad ir prie jau esančių trijų kompanijų koncentracijos („Žvyro karjerai“, „Betonika“ ir „Grainmore“ ), o ir šalimais Senųjų Trakų miestelis bei Trakų istorinio nacionalinio parko užribis (d pav.).

Tai – realios vietos prekybos centrams su palankia infrastruktūra ir žmonių srautais, perspektyvomis komercinei ūkiniai plėtrai, gretimai esančiomis ir  naujai kuriamomis gyvenvietėmis.

Gerb. p. Dariau Nedzinskai,

Trakai – nepaprastas miestelis, apdovanotas gamtos grožiu ir istorinėmis vertybėmis, su Trakus mylinčiais ir puoselėjančiais gyventojais bei šiuo atveju klystančiais mūsų išrinktaisiais.

Raskime kompromisą gerbiant šį istorinį miestą unikaliame kraštovaizdyje, ugdykime augančias kartas suteikdami vertingus objektus, atverkime svečiams svetingumą, suteikime galimybę Trakus „atrakinti“ per pažinimą.

 

Gerbiami savivaldybės nariai

būkime sąmoningi, siekdami miestui naudos ir nepamirškime aplinkinių vietovių, remkimės darnios plėtros principais, nepažeidžiant ateities kartų gebėjimo pažinti Trakų miesto unikalumą. Rekonstrukcijos projektas su prekybos centru pažeis augančių kartų mastymą dėl aukščiau minėtų priežasčių. Mano manymu, siekdami šiandieninės ekonominės gerovės pažeidžiate Darnaus vystymosi koncepciją kaip pagrindinį tvarios visuomenės raidos dėsnį. Taigi klausimas, kokią ideologiją siūlote JŪS intensyvaus judėjimo viešoje erdvėje: miesto vartuose, rajono širdyje, pro kurį keliauja visas rajonas, mes ir vaikai? Atkreipkite dėmesį, kad Darnaus vystymosi koncepcija kalba ne apie vartojimo produktus. Beje, Šv. Rašte parašyta, kad  „žmogus gyvas ne vien duona“  [Mt 4,4]. Šiuo metu yra gavėnios metas, skirtas susimąstyti, kur mes einame, suprasti, kas esame, koks mūsų tikslas, ką paliekame po savęs? Nes, tai ką suaugę palieka už nugaros, tai vaikams matosi iš priekio. Gerb. valdininkai,  ką Jūs paliekate po savęs? Ką atveriate vaikams prieš akis?

Trakų miestas apsuptas ežerų, valstybinio parko, todėl jis nesiplės urbanistiškai. Taigi, nesikeis ir demografija. Ateities kartos kursis už miesto ribų, o tai reiškia, kad demografijos augimas bus ne miesto zonoje. Šiandien mes modernėjame ir greitėjame, maisto prekes galime užsisakyti į namus, dėl plėtojamos rajoninės infrastruktūros galime laisvai judėti iš kaimų ir priemiesčių ne tik automobiliais, bet ir dviračiais, todėl nebus problemų pasiekti prekybos centrą ir užmiestyje.  

Bet kai visi keliai veda į miesto vartus ir atves į prekybos centrą, su reklaminiu užrašu „RIMI“. Ar tai neiškraipys miesto dvasios? Juk atvykę į miesto zoną tikimės regėti istorinę, gamtinę miesto vertę atskleidžiančius objektus.

Mes privalome per viešas erdves apeliuoti į vaikų ir jaunimo vaizduotę, kūrybingumą, investuoti į žmonių mentalitetą, į kultūrinį ir meninį išprusimą. Per tai turime semtis idėjų gyvenimui, idėjų miestui ir rajonui. Tik tada galime tikėtis grįžtamojo ryšio savo kraštui. Idant auganti karta turėtų norų kurtis Lietuvoje, gyventi Trakuose.

 

Išvada

Tolesniu vystymo atveju savivaldybės administracija, merė, UAB „Trastas“, UAB „Trakų autobusai“ – jų vadovai, bei tarybos nariai – prisiima moralinę, kultūrinę, istorinę atsakomybę už gyventojų, ypatingai vaikų mentaliteto vystymo ir pažinimo suvaržymą, už vertybių ir pažangos sampratos iškraipymą, paveldosaugos principų pažeidimą, kėsinamasi į kultūrines, socialines, edukacines, ekologines vertybes, todėl privalu atlikti poveikio aplinkai analizę.

Projekto rengėjai, būdami atsakingi ir brandūs piliečiai, o valdininkai sąžiningi ir atviri prieš rinkėjus, siekdami nepažeisti ateities kartų gerovės, privalo nutraukti sandorį! Taip pat savivaldybės administracija turėtų kompensuoti UAB „Trastas“ projekto rengimo patirtas išlaidas už nepagrįstai suteiktus lūkesčius.

Trakų autobusų stotį ir jos prieigas kurti be stambaus verslo komercinių tikslų. Trakų autobusų stotis gali tapti kūrybinga vieša erdve, kuri pasakotų apie Trakus.

P.S. Norisi tikėti, kad siūlomas projektas tėra nesusipratimas ir galime rasti abiems pusėms naudingas išeitis. Privalome keisti situaciją!

Artūras LEBED,

Trakų gyventojas

Daugiau apie projektą: www.gelbėkimtrakus.lt

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *