Ar Trakai nenusipelnė išskirtinio miesto statuso?

Parašyta: 2020-01-03 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

Šarūnas Ūsas

Trakai – unikalus kraštas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pamėgtas ir lankomas turistų iš viso pasaulio. Čia atvyksta svečiai ne tik aplankyti Trakų pilies muziejaus, paragauti kibinų ar išsimaudyti viename iš daugybės ežerų. Vis dažniau esame vertinami kaip palanki ir patrauk­li vietovė sportiniam, aktyvaus poilsio bei sveikatingumo turizmui. Trakuose ne tik vyksta vis daugiau įvairių sporto šakų aukšto lygio ir masiškumo renginių, bet ir atvyksta pasportuoti pavieniai entuziastai ar jų grupės. Šiltais vakarais bei savaitgaliais ne tik vilniečiai čia atvažiuoja tiesiog pasivaikščioti, paplaukioti valtele, irklente, pramoginiu laiveliu ar jachta. Atvykę į Lietuvą kitų pasaulio valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai irgi labai dažnai atvežami į Trakus. Be abejo, Trakai – Lietuvos vizitinė kortelė.

Deja, iki reprezentatyvios išvaizdos Trakų miestui trūksta dar daug. Net nekalbu apie privačius pastatus-vaiduoklius, darkančius miesto vaizdą: buvusius kino teatro, Trakų seniūnijos, švietimo skyriaus pastatus ar senus daugiabučius, kurie irgi yra privati nuosavybė. Kalbu apie viešąsias erdves ir jų sutvarkymą (žolės pjovimo, sniego valymo, šakų genėjimo, šiukšlių surinkimo iš viešųjų šiukšliadėžių, gėlynų laistymo reguliarumą ir kokybę), viešąją infrastruktūrą (sutvarkyti, naujai įrengti, apšviesti, prižiūrimi pėsčiųjų-dviračių takai, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai, parkai, daugiabučių kiemai, kitos įvairios poilsio zonos ir įrenginiai trakiečiams bei miesto svečiams), transporto ribojimo mieste, ypač senamiestyje, problemas, gėlynus, viešuosius tualetus ir kita, kaip tai yra Druskininkuose, Birštone ar Palangos centre. Deja, iki reprezentatyvios išvaizdos Trakų miestui trūksta dar daug. Net nekalbu apie privačius pastatus-vaiduoklius, darkančius miesto vaizdą: buvusius kino teatro, Trakų seniūnijos, švietimo skyriaus pastatus ar senus daugiabučius, kurie irgi yra privati nuosavybė. Kalbu apie viešąsias erdves ir jų sutvarkymą (žolės pjovimo, sniego valymo, šakų genėjimo, šiukšlių surinkimo iš viešųjų šiukšliadėžių, gėlynų laistymo reguliarumą ir kokybę), viešąją infrastruktūrą (sutvarkyti, naujai įrengti, apšviesti, prižiūrimi pėsčiųjų-dviračių takai, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai, parkai, daugiabučių kiemai, kitos įvairios poilsio zonos ir įrenginiai trakiečiams bei miesto svečiams), transporto ribojimo mieste, ypač senamiestyje, problemas, gėlynus, viešuosius tualetus ir kita, kaip tai yra Druskininkuose, Birštone ar Palangos centre. Būtent su šiais išpuoselėtais miestais lygindamas Trakus, dažnas lietuvis piktinasi, kodėl ten taip gražu, o čia – ne. Dažniausiai kaltinama Trakų rajono savivaldybės valdžia neveiksnumu, neūkiškumu, nesugebėjimu tvarkytis, netgi galimai savivaldybės lėšų švaistymu ar pasisavinimu. Iš dalies tokie kaltinimai teisingi, galima labiau pasistengti mokesčių ir rinkliavų surinkimo, baudų išieškojimo reikaluose. Daug kas žino, kad aukščiau minėti miestai turi kurortinių miestų statusus, už kuriuos kasmet jiems skiriamas nustatytas milijoninis finansavimas. Trakai gi, kaip bet kuris paprastas nedidelis Lietuvos rajonas, turi išsilaikyti iš surenkamų gyventojų pajamų, nekilnojamo turto, žemės mokesčių, rinkliavų ir pan. Lietuvos kurortai, gaunantys didelį finansavimą, taip pat susirenka ir šiuos mokesčius bei rinkliavas. Tiesa, Trakams suteiktas kurortinės teritorijos statusas, už kurį kasmet valstybė skiria keliasdešimt tūkstančių eurų, bet tai visiškai neadekvati suma, palygimus su tuo, kokie žmonių srautai lanko Trakus – gal negražiai nuskambės, bet juos „dėvi“, o už tą „dėvėjimą“ moka labai mažai. Neturime galimybių pasinaudoti ir didesnėmis ES fondų lėšomis, nes negalime pretenduoti į tikslinėms teritorijoms ar didmiesčiams skiriamą finansavimą. Manau, pasiektume žymiai geresnių rezultatų, iškeldami klausimus pasirūpinti Trakais ir pasiūlydami sprendimus ne tik rajono savivaldybei, Lietuvos savivaldybių asociacijai, bet ir Lietuvos Respublikos valdžiai – Seimui, Vyriausybei, Prezidentui. Trakai daug metų siekia kurorto statuso, tačiau jam gauti reikia įgyvendinti nemažai reikalavimų, kurių viena dalis sunkiai, kita dalis praktiškai neįgyvendinamos. Sudėtingiausi iš jų, mano manymu, yra aplinkkelis, taip pat gydykla (sanatorija) mieste. Taip pat reikalingas atitinkamas pėsčiųjų-dviračių takų tinklas ir t. t. Todėl manau, kad realiausias, nors taip pat sunkus ir tikriausiai ilgas darbas – suteikimas Trakams valstybinio, istorinio ar dar kažkokio specialaus miesto statuso, kuris įpareigotų Vyriausybę ir Seimą kasmet biudžete numatyti atitinkamą finansavimą konkrečiai Trakų miestui. Šis statusas ir būtų suteiktas, būtent, už neįkainojamą miesto svarbą: turimus objektus, didžiulius turistų srautus, už buvimą saugomoje teritorijoje su jos apribojimais, už Lietuvos reprezentaciją. Skirtas finansavimas turėtų būti panaudojamas išskirtinai Trakų miesto reikmėms: tai ir jau minėtos infrastruktūros įrengimui, sutvarkymui, reguliariai ir kokybiškai priežiūrai, ir automobilių srautų reguliavimui, ekologiško viešojo transporto, prieinamo visiems, užtikrinimui, kultūrinių ir kitų masinių renginių organizavimui ir t. t. Tokiu atveju, užsitikrinus pakankamą finansavimą iš valstybės Trakų miesto priežiūrai, šiuo metu tam skiriamas lėšas iš savivaldybės biudžeto butų galima padalinti kitoms rajono seniūnijoms. Tarp kitko, 1990 m. Trakų rajono taryba jau teikė Vyriausybei siūlymą suteikti Trakams valstybinio miesto statusą, tačiau tada be rimtesnio svarstymo jis buvo atmestas. Trakų rajono savivaldybės tarybos frakcija „Renkuosi ateitį“ su bendražygiais sieks įgyvendinti šį gyvybiškai svarbų tikslą, kurio mūsų miestas, jo gyventojai bei svečiai yra nusipelnę. Dabar yra gera proga tai pradėti, nes apie specialiojo statuso suteikimą Trakams pradėta kalbėti ir Seimo aplinkos apsaugos komitete. Kad kalbos neliktų vien kalbomis, mūsų visų laukia dideli darbai. Teks Trakų rajono savivaldybės tarybai ruošti atitinkamus pagrindimo dokumentus (sprendimus ar kreipimąsi į valstybinės valdžios įstaigas). Šių dokumentų poveikį labai sustiprintų argumentuotai parengta gyventojų peticija su tokio statuso miestui reikalavimu bei surinktas kuo didesnis kiekis miesto gyventojų ir kitų Lietuvos piliečių parašų. Kviečiame visus neabejingus jungtis prie mūsų iniciatyvos, teikti pasiūlymus, idėjas bei kartu pasiekti bendrą tikslą.

Šarūnas ŪSAS,

Trakų rajono savivaldybės tarybos narys,

frakcija „Renkuosi ateitį“

Užs. Nr. 43


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *