Baigėsi Trakų kultūros rūmų organizuojamų renginių maratonas

Parašyta: 2021-07-08 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Renginiai, Savivaldybė, Trakai |

Rimos Blažytės personalinė paroda „rimbla in holydays“ meno galerijoje „Fojė“

Liepos 3 d. Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ buvo atidaryta ketvirtoji rimblos (dešimtoji Rimos Blažytės) personalinė paroda „rimbla in holydays“.

Rimbla atsirado 2014 m. vasario 21 d. Tai piešiniai kurti kompiuterine programa Corel drow ir talpinami socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (https://www.facebook.com/rimbla). Piešinių turinys atsiranda (sugalvojamas) stebint supančią aplinką, patiriant kasdienius išgyvenimus. Juos sudaro du elementai: spalvotas grafinis vaizdas ir lakoniškas (dažnu atveju vieno žodžio) pavadinimas anglų kalbą. Žodis, susijungęs su vaizdu, turi visiškai kitą prasmę nei tik būtų žodis be vaizdo. Piešimas ir jo produktas virto savotišku prieglobsčiu nuo arba priešnuodžiu prieš buitį ir „kasdienybės biurokratiją“.
Ciklo pavadinimas – rimbla – yra autorės vardo ir pavardės pirmų trijų raidžių junginys. Beje, rimbla turi ir lietuvišką reikšmę – „Rìmbla. neūžauga: Tas jautaitis ir paliks toks rìmbla – vieni ragai“. Ilgainiui piešiniai, buvę tik internetinėje erdvėje, buvo spausdinami ant popieriaus, įvairiomis formomis ir formatais. Kompiuteriniai piešiniai tapo atvirukais, plakatais, knygomis, knygų viršeliais, žurnalų iliustracijomis, spausdinami ant marškinėlių, tapetų, naudoti interjeruose, keliavo po parodas Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Per tą laiką rimblos (tokiu žargonu, vadinami piešiniai) gavo apibrėžimą, kurį pirmą kartą panaudojo Giedre Bartelt, galerijos „Trofėjas“ Berlyne savininkė. Rimbla – tai minčių dizainas, teigė ji.
Parodoje esantys darbai prieš tai buvo eksponuojami tik internetinėje erdvėje ir yra parduodami už simbolinę kainą, juos įsigiję, galėsite atsiimti iškart po parodos.
Paroda veiks iki rugpjūčio 2 d.

Projekto „Turizmo ir kultūros puoselėjimas Trakuose ir Gižycko regione” įgyvendinimas

 

Liepos 4–6 d. įgyvendindami vieną iš INTERREG Lietuva–Lenkija projekto veiklų vyko „Tarpkultūrinis festivalis“, kurio metu į Trakus atvyko svečiai iš Gižycko seniūnijos, kultūros ir rekreacijos centro „Wilkasy“. Jie lankėsi gražiausiuose Trakų ir Vilniaus vietose bei dalyvavo edukaciniame dviejų dalių seminare, kurio metu aptarti abiejų tautų kultūros panašumai ir skirtumai. Pirmoje seminaro dalyje folkloro grupė „Ratilai“ (vad. Darius Mockevičius) kvietė kartu šokti, dainuoti ir žaisti. Dalyviai entuziastingai įsitraukė į smagią ir energingą programą. Antroje seminaro dalyje kultūros ir rekreacijos centro „Wilkasy“ lektorius Valdemar Albovič (Waldemar Albowicz) vaizdžiai pristatė „Didžiųjų Ežerų Krašto“ (Mozūrijos ežerai) tradicijas, folklorą ir pasakojo dalyviams apie senovinius liaudies žaidimus.

Liepos 6-ąją lenkų šokių ir dainų kolektyvas „ZPiT Niegocin“ iš kultūros ir rekreacijos centro „Wilkasy“ dalyvavo „Tarpkultūrinio festivalio“ baigiamajame renginyje, kuriame pristatė savo krašto kultūrą šokdami bei dainuodami.

Trakų kultūros rūmai džiaugiasi gražiu bendradarbiavimu su Gižycko seniūnija bei kultūros ir rekreacijos centru „Wilkasy“.

 

Koncertas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti

 

Liepos 4 d. Trakų kultūros rūmuose vyko koncertas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti. Trakų kultūros rūmai, bendradarbiaudami su Totorių kultūros centru, organizavo totorių muzikos koncertą, kuris skiriamas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų sukakčiai paminėti.

Pagrindinę programos dalį sudarė Panevėžio ansamblio „Lakme“ muzikinis pasirodymas, kurį papildė savo dainomis ir šokiais totorių folkloro ansamblis „Ilsu“ bei Totorių kultūros centro Kūrybinės vasaros mokyklos dalyviai. Renginys sulaukė nemažo svečių dėmesio. Sveikinimo žodžius tarė Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai einanti savivaldybės mero pareigas Marija Puč, Turkijos ambasados patarėjas Umit Atesagaoglu, LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik.

 

Skambėjo totorių dainos

Projektas „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“

 

Penktus metus Trakų kultūros rūmai vykdo projektą „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ (projekto vadovė Viktorija Šamatovičienė), finansuojamą Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės bei Trakų rajono savivaldybės.

Penkerių metų laikotarpyje projektinių veiklų metu savo tautos kultūrinį paveldą pristatė dauguma Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir mažumų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Visagino, Klaipėdos, Zarasų ir Šalčininkų rajonų. Trakuose vyko daugybė renginių – koncertų, vakaronių, parodų, festivalių, edukacinių susitikimų. Jų metu suvažiuoja tautinių bendrijų nariai, gražiausi meno kolektyvai. Dalydamiesi savo tautų kultūriniais klodais bendrauja tarpusavyje, pažindami vienas kitą ir priimdami vienas kito vertybes, kurios dažniausiai yra tos pačios – gėris, meilė artimajam ir santarvė.

Šiais metais Liepos 6-ąją gražiausioje Trakų vietovėje – Apžvalgos aikštelėje įvyko tradicinis tarpkultūrinis V Tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“, kuriame sulaukta didelio būrio svečių ir dalyvių. Renginyje apsilankė ir visus sveikino festivalio globėjos LR Seimo narė Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai einanti savivaldybės mero pareigas Marija Puč, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Trakų skyriaus pirmininkas Jaroslav Narkevič, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Šatevičius bei savo apsilankymu visus pagerbė Trakų miesto garbės pilietė, ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė. Festivalio pradžioje Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Kiezik padėkojo bei garbės raštais ir festivalio simboliu – širdies formos meduoliu festivalio apdovanojo pagrindinius rėmėjus ir globėjus.

Slaviška energetika dalijosi Trakų rusų ansamblis „Zabava“. Centre – šeimos gydytoja Tatjana Makaršina

Koncertinę programą skambia gaida pradėjo Trakų dainų ir šokių ansamblis „Troczanie“ (vad. Kšyštof Stankevič), kuris atliko lietuvių ir lenkų dainas. Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus scenoje savo programą pateikė Trakų totorių ansamblio „Efsanė“ dainininkai ir šokėjai. Bendradarbiaujant su Gižycko kultūros centru (Lenkija) festivalyje apsilankė tarpkultūrinio projekto INTERREG Lietuva–Polska dalyviai – vaikų ansamblis „ZPiT Niegocin“. Mažieji svečiai atliko labai smagią ir nuotaikingą dainų bei šokių programą. Renginyje pasirodė ir Trakų vaikai – neseniai susikūręs ansamblis „ARTiŠOK“, atlikęs linkmas rusų liaudies dainas. Scenoje pasirodė vieni iš tolimiausio Lietuvos kampelio, Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ atlikėjai – ansamblis „Čary“ bei Dina Mataitienė. Žydų bendruomenę pristatė vienas geriausių žydų kolektyvų Lietuvoje – dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“, gyvuojantis nuo 1971 m. Tad šiemet jie švenčia garbingą 50-ies metų jubiliejų. Kolektyvas nuolatinis festivalio dalyvis, dalyvavęs renginyje visus penkerius metus. Savo jubiliejaus proga ir padėką už aktyvų dalyvavimą projekto veiklose kolektyvas apdovanotas Trakų kultūros rūmų garbės raštu. Lenkų ir rusų dainomis visus džiugino Turmanto kultūros centro (Zarasų r.) vokalinis ansamblis „Sidabrinė gija“. Baltarusių bendrijai šiais metais atstovavo atlikėja iš Visagino – televizijos konkurso X faktorius, Baltijos balsas dalyvė, Visagino menų ir kūrybos akademijos vokalo pedagogė Veronika Kogan. Su didžiule energija ir jaunatviška jėga į sceną įsiveržė grupės „Folk vibes“ nariai, kurie sulaukė didelio žiūrovų dėmesio ir aplodismentų. Slaviška energetika dalinosi Trakų rusų dainos ansamblis „Zabava“. Karaimų romantiškas dainas, aranžuotas Audronės Vakarinienės ir Ryto Lingės, atliko Simona Kaplanovskytė, Tatjana Maškevič ir Vladimir Maškevič, jiems akomponavo Vilniaus folkloro grupė „Nalšia“. Visus sutelkė nuotaikingos romų grupės „Sare Roma“ atliekamos dainos bei savo žavesiu pakerėjo grupės siela Ištvanas Kvik.

Festivalis „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ visus subūrė į vieną gražų, spalvingą būrį. Buvome ir esame vienos žemės vaikai – čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai. Visiems linkėdami gyventi savo namuose darnoje ir santarvėje festivalio dalyviai paleido į dangų santarvės simbolius – baltuosius balandžius.

Trakų dainų ir šokio ansamblis „Troczanie“

Šventinis TV3 koncertas ir nacionalinis Tautiškos giesmės giedojimas

 

Pasibaigus festivalio „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ programai čia pat prasidėjo didysis TV3 koncertas, skirtas Valstybės dienai paminėti. Jame dalyvavo daug puikių, žinomų atlikėjų, tarp kurių buvo Saulius Prūsaitis su grupe, Jazzu, Vidas Bareikis ir kt. Dar rengiantis giedoti Tautišką giesmę scenoje buvo apdovanoti Trakų kultūros rūmų darbuotojai, kuriems direktorius Edvard Keizik įteikė garbės raštus. O lygiai 21:00 val. visi trakiečiai Apžvalgos aikštėje ir laiveliuose Galvės ežere kartu su garbinga viešnia – LR Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sugiedojo „Tautišką giesmę. Jai baigiantis Trakų Salos pilies bokštus trispalve nudažė šventiniai fejerverkai.

Su grupe „The Roop“

Trakų kultūros rūmų inf.

Viktorija ŠAMATOVIČIENĖ,

Trakų kultūros rūmų kultūrinių renginių organizatorė

Aleksandro Aziulevičiaus nuotr.

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite