Baigėsi vilkų medžioklės sezonas: ar Vilniaus regione jų kvota neturėtų būti didesnė?

Parašyta: 2018-02-23 | Kategorija: Gamta, Naujienos |

Pasibaigęs vilkų medžiojimas Vilniaus regione šį medžioklės sezoną ypatingų naujienų nepateikė – nušauti 4 vilkai, 1 rastas kritęs. Tačiau pasigirstant vis daugiau atvejų apie vilkų puolamus gyvulius kyla klausimas, ar nevertėtų šiame regione kvotos padidinti?

Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.

61 vilkas per sezoną

Nors pagal medžioklės taisykles, vilkų medžiojimo sezonas oficialiai prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki balandžio 1-osios, šiemet, kaip paprastai, jis baigėsi anksčiau. Paskutinieji vilkai sumedžioti vasario 3 ir 4 dienomis. Iš viso per šį sezoną nušautas 61 vilkas.

„Pusė viso limito skiriama sumedžioti visai Lietuvai nepaskirstant, o kita pusė išdalinama konkrečioms savivaldybėms, kur vilkai padaro daugiau žalos, ir pusė viso medžioklės sezono ta rezervacija išlaikoma. Jei tuose rajonuose nepavyksta vilkų sumedžioti,  rezervacija atšaukiama ir leidžiama sumedžioti bet kur Lietuvoje“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.

Šį sezoną Vilniaus rajone 1 vilkas rastas kritęs, po 1 sumedžiota Trakų, Ukmergės, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose.

Anot aplinkosaugininkų, vilkas yra labai svarbi gamtos dalis ir ne veltui yra vadinamas miško sanitaru. Būdamas mitybos grandinės viršuje, jis natūraliai riboja raguočių, usūrinių šunų, lapių ir kt. gyvūnų populiaciją. Tačiau A. Klimavičiaus teigimu, žmogus jau yra pakeitęs gamtą taip stipriai, kad savireguliacija be jo įsikišimo yra sunkiai įmanoma, todėl vilkų skaičių reikia protingai kontroliuoti.

Kvotos per mažos?

Prieš kiekvieną vilkų medžioklės sezoną pasigirsta medžiotojų nepasitenkinimo esą šių žvėrių sumedžiojimo kvota – 60 vilkų – per maža. Limitą didinti ypač norėtų nuo šių plėšrūnų nukentėję ūkininkai.

Kaip informavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus ekologė Inutė Neverovskienė, rajone vilkai lankosi gana aktyviai ir žalos ūkininkams padaro nemažai. Anot jos, vilkų išpuolių daugėja kiekvienais metais, jie ateina ir į gyventojų kiemus, peršoka net 1,50 metro tvoras, įeina į ūkinius pastatus. Paprastai vilkų aukomis tampa avys ir ožkos, tačiau 2016 metais jie sugebėjo papjauti ir du veršius.

Pernai vilkai Trakų rajono ūkininkų gyvulius puolė 8 kartus, papjauta 19 gyvūnų. Dalis jų ganėsi lauke, dalis laigė aptvaruose ar buvo apsaugoti elektriniu piemeniu. Dėl vilkų padarytos žalos pernai šiame rajone kompensacija ūkininkams siekė daugiau nei 1200 eurų.

Vilniaus rajono savivaldybė taip pat dažnai gauna žinių apie vilkų apsilankymus. Žvėrys pastebėti Dūkštų, Sužionių, Lavoriškių  ir kt. seniūnijose. Ypač šiomis dienomis padaugėjo skambučių iš Lavoriškių seniūnijos Petruliškių kaimo. Iš viso per 2017 m. rajone užfiksuoti 9 vilkų puolimo atvejai, papjauti 44 naminiai gyvūnai. Kartą vos nenukentėjo bandos prižiūrėtojas išėjęs paryčiui apžiūrėti gyvulių ir susidūręs su vilkų gauja.

Galimai padidėjusią vilkų populiaciją pastebi ir specialistai. A. Klimavičius sako, kad tai rodo dažnesni gyventojų susidūrimai su žvėrimis, didesnis žalos atvejų skaičius ir kasmet medžioklės sezonu vis greičiau pasiekiama vilkų sumedžiojimo kvota.

Anot jo, palyginus praėjusiais metais vilkų padarytą žalą su šių metų nuostoliais, matyti, kad nors vilkų puolimo atvejų skaičių užregistruota mažiau, žalos per vieną puolimą padaroma daugiau ir tai greičiausiai reiškia, jog vilkų grupės yra sudarytos iš daugiau narių.

Kuria naują apskaitos sistema

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vilkai priskiriami saugomoms rūšims, todėl jų medžioklė ribojama nustačius jos laiką ir galimų sumedžioti žvėrių kiekį. Bėda ta, kad norint tiksliai pasakyti, kiek žvėrių galima sumedžioti nepakenkiant populiacijai, reikia žinoti tikslų jų skaičių, o to dėl nepastovių žiemos oro sąlygų ir sudėtingos skaičiavimo sistemos padaryti neįmanoma nuo 2015-ųjų. Tais metais įvykdžius paskutinę tikslesnę vilkų pėdsakų apskaitą nustatyta, jog šalies teritorijoje turėtų būti ne mažiau kaip 292 plėšrūnai. Pagal tai apibrėžtas ir iki dabar galiojantis jų sumedžiojimo limitas – 60 individų.

Nors ūkininkai, medžiotojai ir aplinkosaugininkai spėja, jog vilkų nuo to laiko gerokai padaugėjo, jų rankos surištos – pagal esamus įstatymus medžiojimo kvotos turi būti nustatomos remiantis paskutinės apskaitos duomenimis. Tą pakeisti turėtų šiuo metu kuriama nauja šių žvėrių skaičiavimo sistema, į kurios kūrimą įsitraukė Aplinkos ministerijos specialistai, ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai, nevyriausybinė Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ir kt. Be vilkų pėdsakų apskaitos planuojama vadovautis Estijos pavyzdžiu, kai vilkų veiklos įrodymai skaičiuojami ištisus metus.

Vilkų skaičius bus nustatomas remiantis nuotraukomis, vaizdo medžiaga, padarytos žalos atvejais ir kt. Šie faktai bus registruojami ir pagal tam tikrą metodiką bus galima išvesti tikrąjį vilkų šeimų skaičių. Darant prielaidą, kad kiekviena šeima atsiveda vidutiniškai po 4 jauniklius, kasmet būtų leidžiama medžioti prieauglio ribose.

Užs. Nr. 145

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *