BALTARUSIJOS AE: SAUGOS PROBLEMOS

Parašyta: 2017-11-30 | Kategorija: Naujienos, Sveikata |

Nuo 2009 m. Lietuva dalyvauja Astravo AE projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese pagal Espo konvencijos[1] nuostatas. Lietuva veikia tiek dvišaliai, tiek daugiašaliai, siekdama, kad Lietuvos kaimynystėje nebūtų statomi nesaugūs branduolinės energetikos objektai. Baltarusija ne tik neatsako į Lietuvos pateiktus klausimus dėl Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkosaugos, bet taip pat pažeidė pagrindinį Espo konvencijos principą – galutiniai sprendimai gali būti priimami ir statybos darbai gali būti pradėti tik tada, kai atsakoma į suinteresuotų, poveikį galimai patirsiančių šalių (čia – Lietuvos) klausimus ir tinkamai atlikus tarpvalstybinį PAV[2].Baltarusija šiaurės vakarinėje šalies dalyje, Gardino srityje, netoli Astravo  stato savo pirmąją atominę elektrinę (AE) pagal Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ projektą AES-2006. Astravo AE koordinatės – 54°45’19.6″N 26°05’28.9″E, atstumas nuo statybų aikštelės iki Lietuvos sostinės Vilniaus ~ 40 km. Atominė elektrinė turės du blokus su VVER-1200 tipo reaktoriais (galingumas iki 2×1200 MW, eksploatavimo laikotarpis – 60 metų). Pirmąjį bloką planuojama paleisti 2019 m., antrąjį – 2020 m. Generalinis atominės elektrinės statybos projekto rangovas yra „Rosatom“ dukterinė įmonė „Atomstroyexport“ (Rusijos Federacija).

Atstumas nuo Astravo AE iki:

Lietuvos sostinės Vilniaus ~ 40 km;

Neries (aušinimo šaltinis) ~ 7 km,

Baltarusijos sostinės Minsko ~ 140 km;

 

Sostinės 1000 km spinduliu:

Ryga (~ 300 km);

Varšuva (~ 430 km);

Talinas (~ 550 km);

Kijevas (~ 560 km);

Stokholmas (~ 710 km);

Kopenhaga (~ 860 km);

Berlynas (~ 870 km).

 

Baltarusija įgyvendina atominės elektrinės projektą, pažeisdama tarptautinius branduolinės ir aplinkos saugos reikalavimus, atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus. Tai patvirtino ir tarptautinės organizacijos. 2014 m. vykusiame Espo konvencijos Ministrų susitikime, taip pat Orhuso konvencijos[3]  Šalių susitikime buvo patvirtinta, kad Baltarusija pažeidė minėtų konvencijų nuostatas. Pripažinta, kad Baltarusija pažeidė keturis Espo konvencijos straipsnius, jai rekomenduota imtis tam tikrų priemonių, kad padaryti pažeidimai būtų ištaisyti. Sprendimas priimtas išanalizavus 2011 m. birželio mėn. Lietuvos pateiktą skundą prieš Baltarusiją. 2018 m. arba 2019 m. pradžioje vyks neeilinis Espo konvencijos Ministrų susitikimas, kuriame bus dar kartą priimamas sprendimas dėl Astravo AE bylos.

Statydama Astravo branduolinę elektrinę ir vykdydama šio projekto tarpvalstybinį Poveikio aplinkai vertinimą (PAV), Baltarusija pažeidė Lietuvos visuomenės teises. Po nuolatinių, tačiau bevaisių prašymų Baltarusijai pateikti atsakymus į pagrindinius Lietuvos valdžios institucijoms ir visuomenei rūpimus klausimus ir Lietuvoje surengtų viešą Lietuvos visuomenės supažindinimą su planuojamos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, 2015 m. kovo 25 d. Lietuva pateikė skundą Orhuso konvencijos Atitikties komitetui dėl Baltarusijos veiksmų. Šiuo metu pateiktą skundą svarsto Orhuso konvencijos Atitikties komitetas, 2016 m. gruodžio 7 d. Ženevoje vyko Lietuvos skundo dėl Astravo AE klausymai. 2017 m. rugsėjo 11-14 d. vykęs Orhuso konvencijos Šalių susitikimas pripažino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė Orhuso konvencijos nuostatas. Sprendimas priimtas pagal Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų skundą. Tai jau trečias kartas, kai pripažįstama, kad Baltarusija pažeidžia Orhuso konvenciją. Ankstesni sprendimai buvo priimti 2011 m. ir 2014 m.

Baltarusija ignoruoja tarptautinių konvencijų rekomendacijas ir Lietuvos prašymus, tačiau viešai teikia neteisingą informaciją, kad tarptautinės organizacijos ir kitos šalys pritaria AE projektui ir neturi jam pastabų. Tai yra tik klaidinga faktinės situacijos interpretacija. Baltarusija aktyviai ieško politinių sprendimų techninėms problemoms. Tačiau, norint išvengti niokojančių tarpvalstybinių padarinių (kaip Černobylio AE avarijos atveju), branduolinį projektą Baltarusijoje reikia įgyvendinti ypatingai atsakingai, griežtai laikantis tarptautinių reikalavimų. Tam būtinas ir aktyvus tarptautinės bendruomenės dalyvavimas.

Incidentai Astravo AE

 

2016 m. Astravo AE įvyko mažiausiai šeši incidentai (2016 m. balandžio 8 d., birželio 4 d., liepos 10 d., rugpjūčio 26 d., gruodžio 6 d. ir gruodžio 26 d.). Apie visus incidentus Lietuva sužinojo iš nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos tik praėjus kelioms savaitėms. Vietoj to, kad operatyviai informuotų Lietuvą apie incidentus, Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai kiekvienu atveju vyko pagal šį sisteminį modelį: paneigti įvykio faktą, o kai informacija pasirodo nepriklausomoje Baltarusijos žiniasklaidoje ir tampa akivaizdu, kad incidentas įvyko, jį pripažinti, bet sumenkinti jo pasekmes. Tai rodo, kad Baltarusija bendraudama pažeidžia atvirumo ir skaidrumo principus, nesuteikia galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie statybų procesą. Reaguodama į kiekvieną incidentą, Lietuva išsikvietė Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje ir įteikė jam diplomatinę notą su prašymu nedelsiant suteikti informaciją apie incidentą ir informuoti Lietuvą apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje.

Rimčiausias incidentas įvyko 2016 m. liepos 10 d., kai iš 4 m aukščio nukrito 330 t sveriantis reaktorius korpusas. Baltarusija neatskleidė jokios informacijos apie incidentą, kol jo nenušvietė nepriklausoma žiniasklaida liepos 25 d. Net ir tada, Baltarusijos pareigūnai neigė incidento faktą, vadindami jį „neįprasta situacija“. Lietuva mano, kad šis incidentas yra labai pavojingas, ir gali pabloginti reaktoriaus korpuso savybes. Tik dėl aktyvios Lietuvos pozicijos šiuo klausimu Baltarusija buvo priversta atskleisti turimą informaciją ir priversta pripažinti, kad sugadintas reaktoriaus korpusas turi būti pakeistas nauju. 2016 m. gruodžio 26 d. iš Rusijos į Baltarusiją gabenant naują reaktoriaus korpusą, skirtą Astravo AE 1-ajam blokui, stambiagabaritis krovinys užkliudė geležinkelio infrastruktūros stulpą. Šio incidento Baltarusija netyrė, tačiau 2017 m. balandžio 1 d. pradėjo reaktoriaus korpuso montavimo darbus. Pasikartojantys incidentai atskleidžia rimtas darbo ir saugos kultūros problemas, o tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl Baltarusijos priežiūros institucijos „Gosatomnadzor“ kompetencijos ir nepriklausomumo.

Lietuva prašo Baltarusiją kuo skubiau imtis šių veiksmų, kaip svarbiausių priemonių, siekiant užtikrinti tarptautinę Baltarusijos AE projekto priežiūrą ir atkurti abipusį pasitikėjimą:

  1. Stabdyti Astravo AE statybos darbus ir pasitelkti tarptautinius ekspertus nuodugniai AE projekto peržiūrai, pradedant aikštelės parinkimu ir tarpvalstybiniu poveikio aplinkai vertinimu.
  2. Atlikti Astravo AE saugos testavimą (streso testus), remiantis 2011 m. birželio 23 d. Baltarusijos pasirašyta specialia deklaracija su Europos Komisija.
  3. Atlikti pilnos apimties TATENA SEED (Site and External Events Design) misiją, kuri atliktų nešališką Astravo aikštelės vertinimą (seisminiai ir geologiniai tyrimai, pasirinkimo kriterijai).
  4. Kartu su Lietuva įkurti tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas. Ekspertų komisija turėtų išnagrinėti Astravo AE bylos pagal Espo konvenciją medžiagą ir pateikti išvadas Įgyvendinimo komitetui.
  5. Užtikrinti tarptautinę Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo (statybos) kontrolę, siekiant užkirsti kelią galimiems incidentams ir/ar nelaimingiems atsitikimams AE ateityje.

 

Galimas Baltarusijos AE radiologinis poveikis Europai 

 

 

Baltarusijos valdžios institucijos sutinka dėl galimo radiologinio poveikio aplinkai ir žmonėms [4]:

 

1000 km spinduliu galimi trumpalaikiai apribojimai geografinėje vietovėje pagamintų žemės ūkio  maisto produktų vartojimui;

300 km spinduliu įmanomi ilgalaikiai apribojimai geografinėje vietovėje pagamintų tam tikrų žemės ūkio maisto produktų vartojimui;

100 km spinduliu galimas jodo terapijos poreikis.

 

 Ir Lietuvai

 

Atstumas nuo Baltarusijos AE iki:

Lietuvos sostinės – Vilniaus – 40 km;

Lietuvos sienos – 20 km;

Baltarusijos sostinės – Minsko – 140 km;

Neries (Vilijos upės) (aušinimo šaltinis) – 11-13 km.

Lietuvoje 100 km spinduliu:

Sostinė Vilnius (542 664 gyventojų, pagrindinės verslo organizacijos ir valstybinės institucijos);

14 administracinių rajonų (276 516 gyventojų);

Iš viso 919 180 gyventojų.

1/3 Lietuvos gyventojų gali patirti poveikį.

 

 LR Užsienio reikalų ministerijos inf.


[1] Espo konvencija – JT EEK konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

[2] Espo konvencija numato šias procedūras chronologine tvarka: (1) pranešimas apie planuojamą veiklą; (2) PAV ataskaitos rengimas; (3) atsakymų į galimai poveikį patirsiančios šalies klausimus ir pastabas pateikimas; (4) tinkamas atsižvelgimas į sulauktas pastabas ir klausimus PAV ataskaitoje; (5) viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita galimai poveikį patirsiančioje šalyje; (6) ekspertų konsultacijos; (7) galutinio sprendimo dėl planuojamos veiklos priėmimas.

[3] Orhuso konvencija – JT EEK konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

[4]   Pagal Baltarusijos „BelNIPIenergoprom“ direktoriaus A.N. Rykovo prezentaciją (2010 m. birželio 16 d.).

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *