J.Lapienytės nuotr. / Tiltų kaimas liks be pašto
Tiltų kaimui Trakų rajone, kur dauguma gyventojų yra senjorai, bene vienintelis tiltas su pasauliu yra dvi vietos paštininkės – ir popierinių žinių, ir pinigų ar netgi vinių atneša. Bet nuo kovo mėnesio moterys greičiausiai nebedirbs – Lietuvos paštas joms įteikė atleidimo lapelius taip ir nepaaiškinęs, kas nuo šiol atneš pensijas vietos senjorams. Su tokiomis nuotaikomis gyvena ne tik Tiltų, bet ir dar aštuonių netoli esančių kaimų gyventojai, kuriuos aptarnavo paštininkės.
„Ir taip esame atskirti nuo pasaulio. Nėra parduotuvės, nėra kur susimokėti mokesčių“, – skundėsi Tiltų kaimo gyventoja, kaimynų pagarbiai vadinama pavarde – Barmalienė, be pensijos iš paštininkės laukianti ir net 5 laikraščių, kuriuos prenumeruoja. „Kaime laukiamiausias paštininkas, visas problemas paštininkams išsakome“, – pridūrė Barmalienės kaimynė. Panašu, kad dvi vietos paštininkės, dirbančios 0,6 etato už 200 eurų per mėnesį, neretai atlieka ir socialinio darbuotojo pareigas – išklauso, skaitiklių duomenis nurašo, o kartais dar atveža iš parduotuvės muilo ar vinių. Todėl natūralu, kad kaimą išgąsdino Lietuvos pašto reforma skambiu pavadinimu „Ateities laiškininkai“ – abi paštininkės nuo kovo pirmos yra atleidžiamos, o kas tada atneš jiems pensijas, surinks mokesčius, atveš laikraščius, galų gale – laiškus, kurie čia dar itin populiarūs, kol kas nėra aišku.
Ne tik atleistų paštininkų problema
Netrukus darbo neteks beveik 300 paštininkų – Lietuvos paštas ruošiasi panaikinti 400 stacionarių ir kilnojamų pašto skyrių. Į Tiltų kaimą Trakų rajone dabar paštas atvažiuoja net penkis kartus per savaitę – atneša paštą, laikraščius, kurie kaime dar labai populiarūs, atveža pensijas ir čia pat surenka komunalinius mokesčius. Nuo kovo pirmosios pašto nebeliks – dviems Tiltus ir dar kitus 8 aplinkinius kaimus aptarnaujančioms moterims buvo įteikti atleidimo lapeliai. Į Tiltus ir vykome aplankyti jų – pasiteirauti, kaip gyvens, netekusios darbo. Vienas Trakų politikas anksčiau mums pasakojo, kad vienos jų vyras turi neįgalumą, tačiau savo žmoną vežioja nuosavu automobiliu po kaimus pas vietos gyventojus. Atidarę Tiltų kultūros namų duris, kur buvome susitarę dėl susitikimo, nustebome, mat mūsų laukė ne tik dvi atleistos paštininkės, bet ir keliolika kaimo gyventojų, daugiausia garbaus amžiaus žmonės. „Prisistatykit ir pasakykit, kas dabar bus“, – mums įėjus pareikalavo iš pažiūros jauniausia ir turbūt labiausiai į atlapus mėgstanti kibti kaimo gyventoja. Matyt, pagalvojo, kad atvažiavo Lietuvos pašto darbuotojai, kurie iki šiol Tiltų taip ir neaplankė, ir nieko apie permainas nepaaiškino. Todėl supanikavę vietos gyventojai apniko mus klausinėti – kas kovą jiems atveš pensiją?
Paštas žada automobilius 2018 metais
Lietuvos paštas 15min paaiškino, diegiant „Ateities laiškininko“ modelį įmonė pirmą kartą istorijoje planuoja laiškininkams, gerindama jų darbo sąlygas, suteikti jų reikmėms pritaikytus tarnybinius automobilius. „Taigi pirmuosius mėnesius Ateities laiškininkai, kaip ir dabar, pas klientus vyks savo transporto priemonėmis, iki kol laiškininkus pasieks specialiai jų reikmėms pritaikyti tarnybiniai automobiliai“, – teigiama komentare. Laiškininkams automobiliai, kaip planuoja Lietuvos paštas, planuojama suteikti 2018 metų pirmojoje pusėje. „Kol nauji automobiliai nebus suteikti, Ateities laiškininkams bus mokamas papildomas piniginis priedas už automobilį“, – rašoma komentare. Be to, Lietuvos pašto darbuotojams, kurie nori užimti Ateities laiškininko pareigybę, tačiau neturi vairavimo teisių, įmonė numačiusi kompensuoti vairavimo kursus, kad šią kompetenciją jie turėtų galimybę įgyti. J.Lapienytės nuotr./Tiltų kaimas liks be pašto Tačiau grįžkime į Tiltus, kurioje paštininkės ne tik pensiją nešioja – vieną ar net penkis laikraščius kasdien (tiek jų prenumeruoja vyresnio amžiaus Barmalienė, pas paštininkę dar užsisakanti ir muilo arba vinių), registruotus ir paprastus laiškus. „Man svetimos rašo ir rašo“, – pokštavo ūkininkas Alvydas Verseckas. „Kasdien laukiu ženycho“, – su šypsena tęsė Barmalienė. Čia pat abu sudrausmino iki tol tyliai sėdėjusi paštininkė: „Baikit, nes pagalvos, kad mes nerimtai.“
„Dauguma čia pensininkai, autobusas važiuoja tik kartą per dieną, vasarą – tik kartą per savaitę. Čia net ryšio nėra“, – iš antros eilės aiškino mums prisistatyti liepusi moteris. Yra biblioteka ir kompiuteris su interneto prieiga, bet pensininkai ne itin moka juo naudotis. Paštininkės negali kalbėti „Pasakykit, aš gi negaliu kalbėti“, – kažką atsisukusi į antrą eilę vis sufleruodavo viena paštininkių. Mums paklausus, ką gi darys po kovo 1-osios, kai liks bedarbė, ji tik šyptelėjo: „Vaikeli, ar turi giminių kaime? Niekas kaime badu nemiršta.“ Atleistos paštininkės gali pretenduoti tapti „ateities laiškininkėmis“ – matė skelbimą, kuriame Lietuvos paštas siūlo 0,9 etato. Atlyginimas neįvardijamas, o štai reikalavimai – dideli: „ateities laiškininkai“, kuriuos bus galima pasikviesti į namus, privalo turėti B kategorijos teises ir savo automobilį. „Tegul paskelbia konkursą, pažiūrėsim, kiek čia norinčių atsiras“, – garsiau už visus kalbėjo ūkininkas A.Verseckas. Iš pradžių jį pagalvojome esant vietos seniūnu, mat kaimo gyventojų susirinkime su žurnalistais griežė pirmu smuiku. O Tiltų kaimo tikrasis seniūnaitis, girininkas ir bitininkas Virginijus Pockevičius kone valandą trukusio susitikimo metu tylėjo, tik vėliau prie 7 metus neberakinamos pašto dėžutės fotografavosi ir išlydėdamas į bičių šventę rudenį mus pakvietė.
Paštininko darbas kaime, panašu, tikrai nėra iš lengviausių – iš Vilniaus į Tiltus atvykome pirmadienio vakarą smarkiai pustant, ir net keturiais ratais varomą automobilį ant storo sniegu padengto ledo kiek mėtė į šonus.
Esant tokioms oro sąlygoms, kai kuriuos kaimus pasiekti tampa itin sunku, ne džiaugsmas ir vasarą čia dardėti – vien tik duobėti žvyrkeliai jungia 9 kaimus, kuriuos aptarnauja dvi paštininkės. Tiltų gyventojai pasakojo, kad vasarą čia Lietuvos paštas darė eksperimentą – vieną atostogaujančių paštininkių pavadavo kolegė iš pačių Trakų: ne kartą pasiklydo, ne iš visų mokesčius priėmė, ne visi savo laikraščius gavo. O kas bus, kai kaimo nepažįstantis paštininkas čia dirbs nuolatos, klausė gyventojai.
Gali būti, kad po permainos, jeigu tokia vis tik įvyks, kaime ir toliau lankysis tos pačios paštininkės, bent jau viena jų. „Kas čia norės savo mašiną laužyt“, – klausia A.Verseckas. 0,6 etato už 200 eurų – ne svajonių darbas, bet kažkas jį dirbti turi. Paštininkės pasakojo, kad Lietuvos paštas, įteikęs joms atleidimų lapelius, davė atskirai pasirašyti ir konfidencialumo sutartį, kurioje numatyta, kad su žurnalistais apie permainas nekalbės. Todėl ir susitikimo metu viena sėdėjo visai nudelbusi galvą ir tik klausėsi kaimynų kalbų, o antra vis neiškentusi atsisukdavo į kitus Tiltų gyventojus ir sufleruodavo, kad reikėtų pasakyti dar tą ar aną. Tiesa, Lietuvos paštas komentare 15min neigė kam nors uždraudę kalbėti. „Jūsų minimi ar panašūs įsipareigojimai paštininkams dėl Ateities laiškininko projekto nėra teikiami“, – teigiama atsakyme.
Laiškininkas į namus Lietuvos paštas, jau įteikęs atleidimo lapelius kai kuriems paštininkams, anksčiau aiškino, kad pavasarį pradės veikti „ateities laiškininkų“ paslauga – paštininkai pagal iškvietimą, kuris bus nemokamas, važinės į namus. Dėl to teks uždaryti beveik 400 stacionarių ir kilnojamų paštų, darbo neteks apie 300 žmonių. Lietuvos paštas neslepia, kad pokyčius diktuoja demografinė situacija kaime. „Dėl minimalaus klientų srauto iki šiol paštas dirbdavo ir klientus aptarnaudavo vos po 2–3 valandas per dieną“, – pastebi Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Lietuvos paštas pastebi, kad „kaimuose esama nemažai žmonių, kuriems dėl ligos ar esant vyresnio amžiaus sunku patiems, neprašant artimųjų ar kaimynų pagalbos, pasiekti artimiausią pašto skyrių“. Todėl esą kaimo gyventojams yra būtinos tokios paslaugos. „Pavyzdžiui, šiuo metu net 7 iš 10 kaimo paštuose gaunamų įmokų už įvairius mokesčius yra sumokamos laiškininkams, kai šie pristatydami pašto siuntą lankosi gyventojo namuose. Skaičiuojama, kad 74 proc. spaudos leidinių prenumeratos užsakymų priimami irgi laiškininkų, o 65 proc. įvairių namų apyvokos prekių, kurių galima įsigyti paštuose, yra parduodamos gyventojų namuose“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Jurgita Lapienytė, Marius Jokūbaitis
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/be-pasto-liekantys-tiltai-griuva-paskutinis-tiltas-i-pasauli-663-751732#_
