Bronis Ropė: Nebijokime renovacijos

Parašyta: 2016-04-08 | Kategorija: Europos Parlamentas, Naujienos, Politika, Trakai |
Bronis  Ropė

Bronis Ropė

Europos Parlamento narys Bronis Ropė šiemet plačiajai Lietuvos visuomenei pristatė savo autorinę knygą „Savo ateities šeimininkai“ apie daugiabučių renovaciją. Knygoje autorius atsako į klausimą, kodėl savo daugiabučių namų renovacijos vis dar laukia šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių, o renovacija realiai pajudėjo tik tada, kai visoje šalyje buvo pradėta taikyti unikali Ignalinos savivaldybės patirtis.  

– Gal galėtumėte trumpai pristatyti, kuo ypatingas Ignalinos savivaldybės išbandytas naujas pastatų renovacijos modelis?
– Daugiabučių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų renovavimo idėja ir būtinybė jau seniai sklandė Lietuvoje. Nors visoje šalyje buvo renovuota apie 1000 pastatų, iš esmės renovacijos darbai prasidėjo tik 2013 m., pradėjus taikyti Ignalinos savivaldybėje išbandytą naują pastatų renovavimo modelį. Pagrindinė jo esmė, kad pastatų renovaciją turi vykdyti bei paskolas imti ne daugiabučių gyventojai, o savivaldybės įmonės.

– Kaip reaguoja gyventojai į renovacijos procesą?
– Prieš tapdamas Europos Parlamento nariu, buvau Ignalinos meras ir todėl iš savo patirties galiu pasakyti, kad iš pradžių gyventojų reakcija į renovaciją buvo pesimistiška. Aš asmeniškai susitikinėjau su žmonėmis – tuomet jie netikėjo, kad savivaldybė galėtų atlikti visą renovaciją ir užtikrinti, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Žmonės nuogąstavo dėl šildymo kainų atlikus renovaciją – kas gali garantuoti, kad šiluma nebrangs, kas prižiūrės ir tvarkys šilumos tiekimo trasas. Panašiai gyventojai nusiteikę ir Trakų rajone. Pernai dalyvaudamas susitikime su Trakų rajono gyventojais, susidūriau su jų dvejonėmis ir dėl šilumos kainos, ar prie to sumažėjimo taip pat prisidės dujinių katilinių pakeitimas biokuro katilinėmis. Vykdant renovaciją reikėjo išspręsti ir socialiai remtinų asmenų klausimą, nes būtent jie dažniausiai prieštarauja, kad jų namas būtų renovuojamas. Teko mums prisidėti prie teisės aktų pakeitimo –
kol gauni kompensaciją už šildymą, tol Socialinės paramos skyrius valstybės paramos pinigais apmoka skolą. Kai tampi ne socialiai remtinu, tai jau pats moki likusią paskolos dalį. O jei prieštaravai ir balsavai prieš, kad daugiabutis būtų renovuojamas –
kompensacijų visai negauni.
Tik aktyvaus savivaldos darbo dėka, „pasimačius rezultatams, kai kaimynų sąskaitos už šildymą sumažėjo nuo 100 iki 30–40 eurų, norinčių atsirado pusantro karto daugiau, nei pinigų renovacijos fonduose. Praėjusiais metais Ignalinos rajone buvo visiškai užbaigtas daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos procesas.

– Kas labiausiai trukdo sėk­mingam renovacijos procesui?
– Pirmiausia trūksta vietos valdžios požiūrio ir gero susirūpinimo savo pačių rinkėjų gyvenimo kokybe. O štai laikas nelaukia ir galimybių renovuoti namus gaunant valstybės paramą vis mažėja. Tokiu atveju gyventojams teks brangiau mokėti už renovuojamą būstą.
Pavojų renovacijai kyla tose vietose, kur savivaldybės leidžia monopolines sritis (tokias kaip šilumos ūkis, viešasis transportas, komunalinės paslaugos ir kt.) privatizuoti arba išnuomoti privatininkams. Privatininkai visada suinteresuoti kuo didesniu pelnu. Žvelgiant į kitų savivaldybių patirtį, visur, kur šilumos ūkyje dalyvauja privačios bendrovės, šilumos kaina 20–
30 proc. didesnė.

– Kas lemia sėkmingą renovacijos procesą?
– Renovacijos procesas yra neatsiejamas nuo visos grandinės renovavimo: nuo katilinių iki vamzdynų ir daugiabučių namų. Pavyzdžiui, Ignalinos mieste šiluma neišeina pro katilinės kaminą, nes ekonomaizerių pagalba ji grąžinama į sistemą. Pakeitus visas šilumos trasas, taip pat buvo sutaupyta labai daug. Jeigu anksčiau virš šilumos trasų žiemos metu nutirpdavo sniegas ir žaliuodavo žolė, dabar to visai nematyti. Šilumos nuostolis dėl senų vamzdynų vietomis siekė net iki 30 proc., o dabar tesiekia 8 proc. Biokuro katilinę Ignalina pasistatė savo lėšomis ir, pasak Bronio Ropės, net ir mažai savivaldybei tai nėra labai brangi investicija. Biokurą Ignalinos rajono savivaldybė perka iš vietos įmonių be jokių tarpininkų ir mažiausiomis kainomis. Šilumos trasos pakeistos Europos Sąjungos lėšomis. Tuo pasinaudoti galėtų ir Trakų rajono savivaldybė.
Kaip vieną pagrindinių sėkmingos namo renovacijos bruožų galėčiau paminėti ir atsakingai pasirenkamą renovacijos fondų valdytoją. Geriausia renovacijos fondus patikėti ne privataus verslo, o viešosioms įmonėms. Savivaldybės, kurios pačios ar jų įmonės tą organizuoja, šiandien renovacijos srityje yra daugiausiai pasiekusios. Natūraliai privatininko tikslas yra vienas – jam reikia uždirbti pelno. Jam reikia gauti pinigų, o darbų atliks tiek, kiek iš jo išreikalausi.

Vladyslav Kravčun,
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas

logo TheGreensEFA_LT

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *