Trakinių šventės šv. Mišias aukoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Taip kalbėjo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas rugsėjo 4 d. Trakinių atlaiduose

Rugsėjo 1–8 d. Trakuose vyko tradiciniai Švč. Mergelės Marijos Gimimo dienos atlaidai – Trakinės. Jau nuo rugsėjo 1-osios Trakų Dievo Motinos šventovėje lankėsi piligrimai iš Varėnos, Vilniaus II-ojo, Švenčionių, Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios dekanatų, taip pat iš Šalčininkų, Lentvario, Grigiškių, Senųjų Trakų, Rūdiškių–Paluknio, Vaidotų, Parudaminio parapijų, kurie nuoširdžiai meldėsi ir džiaugėsi apsilankę šioje seniausioje Lietuvoje Marijos gerbimo vietoje. Sekmadienį, rugsėjo 4 d., parapijiečiai pasitiko garbingąjį svečią – Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą. Prie šventoriaus gėlių girlianda ir tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos pasitiko Ganytoją su duona ir druska. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis lenkų kalba, per kurias Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo kleb. dek. Jonas Varaneckas padėkojo arkivyskupui metropolitui už nuolatinį dėmesį Trakų parapijai ir Trakų Dievo Motinai Marijai. Po lenkiškų šv. Mišių metropolitas davė interviu „Trakų žemės“ skaitytojams, kurį čia ir spausdiname. Be to, jis ir kt. kunigai, atvykę į atlaidus, dalyvavo Spalvotųjų šypsenų šventėje, bendravo su parapijiečiais.

„Trakų žemės“ interviu su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu jo apsilankymo Trakuose proga.

Kuo ypatinga Trakų Dievo Motina?

Trakų Dievo Motiną – Lietuvos globėją – lydi labai sena gerbimo tradicija. Po dvejų metų minėsime paveikslo vainikavimo popiežiškomis karūnomis 300-ąsias metines. Šiandien gauname dvigubą dovaną – švenčiame Trakinių atlaidus, o Vatikane Popiežius Pranciškus šventąja skelbia Motiną Teresę iš Kalkutos. Dievo Motinos rūpestis, jos bendradarbiavimas Viešpaties gailestingumo darbuose atsispindi ir šv. Motinos Teresės veikime. Tegul šis ryšys duoda impulsą ne tik piligriminėms kelionėms pas Trakų Dievo Motiną, bet ir paskatina išgirsti Marijos skelbiamą gailestingumo žinią bei įgyvendinti ją gailestingumo darbais.

Taip atsitiko, kad Trakų šventovė nebuvo bazilika. Nors raštuose rašoma „bazilika“. Gal ką pasiūlysite Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių proga?

Tai būtų gera proga, visgi bazilikos titulo bažnyčiai suteikimas priklauso ne tik nuo Vyskupų Konferencijos, bet ir nuo Vatikano.

Mes, parapijiečiai, tikimės, nes kitos vėlesnės bažnyčios turi šį statusą, o Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – ne. Dėkojame Jūsų pirmtakui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui už bažnyčios atnaujinimą. Ar numatomi kitų Trakų bažnyčios statinių, pvz., klebonijos, atnaujinimai?

Sutinku, kad yra statinių, kuriems reikia remonto, bet, deja, nėra pakankamai lėšų viską suremontuoti iš karto. Po truputį darbai vyksta, visgi pirmiausia dėmesį atkreipia tos vietos, kuriose gyvena daug žmonių, tačiau sunku vykdyti sielovadą dėl infrastruktūros nebuvimo. Vilnius sparčiai auga, pavyzdžiui, Grigiškėse, Pilaitėje reikia pačių bažnyčių. Šiuo metu jos ten statomos.

Dėkoju visai Trakų parapijai, kuri ne tik rūpinasi savo bažnyčia, bet ir skleidžia žinią apie Dievo Motiną – Lietuvos globėją – bei su rūpesčiu pasitinka piligrimus ir atlaidų dalyvius. Tegul auga ir gražėja Trakuose Gyvoji Bažnyčia, statoma ne iš sienų, bet iš tikinčiųjų.

Kalbėjosi

Juozas Vercinkevičius

Autoriaus nuotr.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo pamokslas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje 2016 m. rugsėjo 4 d.

Šio sekmadienio skaitiniai dar kartą atkreipia mūsų dėmesį į Dievo veikimo planą. Pradžios knygoje rašoma, kad sukūręs pasaulį Dievas duoda žmogui rojaus sodą, duoda visą pasaulį, kad žmogus jame gyventų, kurtų ir puoselėtų tą žemę. Kai per nuopuolį žmogus nuo Dievo nusigręžia, Dievas iš naujo atskleidžia mums savo gailestingumo gelmes. Jau nuo tada Jis turėjo planą mūsų Išganymui, mūsų gerovei, mūsų džiaugsmui šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Mums reikia atverti savo širdis, ištempti ausis, kad išgirstume, ką Dievas yra mums paruošęs, ir žengti tą žingsnį, kad įgyvendintume Jo planą. Marijos atlaidai Trakuose yra gera proga apmąstyti pavyzdį žmogaus, kuris sugebėjo išgirsti Dievą, išgirsti, kad Jis turi planą, ir atsiliepti į Jo kvietimą. Arkangelui Gabrieliui apreiškus, kad Marija taps Išganytojo Motina, ji pasakė: „Fiat“ (teesie). Apdovanota begalinėmis malonėmis Marija neužsidaro namuose ar savyje, bet skuba padėti Elžbietai, rūpintis kitu. Tai irgi Dievo plano išsipildymo Marijos gyvenime ir visame pasaulyje dalis. Marija savęs netausoja. Besilaukdama eina padėti kitiems. Ir net stebėdama po kryžiumi savo Sūnaus kančią, ji galvoja ne apie save, bet pritaria Tėvo ir Sūnaus sprendimui atiduoti gyvybę už pasaulio Išganymą. Marija išsaugo viltį neviltyje. Kai atrodo viskas prarasta, ji sugeba ištarti: „Teesie Tavo valia.“
Mūsų pasaulyje yra ir daugiau tokių pavyzdžių. Šiandien Romoje Popiežius Pranciškus kanonizuos Motiną Teresę iš Kalkutos. Tai dar vienas pavyzdys, ką reiškia atsisakyti savo planų ir paklusti Dievo veikimui. Pajutusi pašaukimą ir palikusi Albaniją, ji išvyko mokyti vaikų į Indiją. Tačiau Dievas prašė iš jos dar daugiau – išeiti į gatves ir pačiuose neturtingiausiuose, nelaimingiausiuose žmonėse atpažinti Jo veidą. Dievas ją naudoja, kad perkeistų visą pasaulį, ne tik Kalkutą. Neįmanomi dalykai įvyksta, kai žmogus išdrįsta ištarti Viešpačiui „Taip“.
Popiežius Pranciškus siekia padėti mums suprasti, kad Gailestingumo metai yra kvietimas įgyvendinti Dievo planus, patirti Jo gailestingumą žmonijai; įgyvendinti gailestingumą tarpusavyje, tausojant tą kūrinijos paveikslą, žemę, turtus, kuriuos Dievas mums davė sukurdamas pasaulį. Tai yra Dievo plano dalis – kad mes tausotume, puoselėtume šį pasaulį. (Autoriaus sutrumpinta)

Vidas Urbonavičius irgi vaišino koše

Visi galėjo piešti Editos Tamulytės kūrybinėse dirbtuvėse

Trakų r. savivaldybės merės Editos Rudelienės ir administracijos direktoriaus pavaduotojos Karolinos Narkevič nuotrauka su kleb. dek. Jonu Varanecku ir metropolitu Gintaru Grušu