Kadangi Trakų r. Vytautavos bažnyčia turi Šv. Antano Paduviečio titulą, kasmet Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius čia skelbia metinius Didžiuosius Šv. Antano atlaidus. Kaip redakcijai sakė birželio 17 d. į atlaidus atvykę senieji Vytautavos parapijiečiai, šiemet kaip ir kiekvienais metais susirinko daug tikinčiųjų. Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Danė Rudelienė į Vytautavos bažnyčioje vykstančius atlaidus atvyko pirmą kartą ir pasidžiaugė šia tarp miškų, pievų, ūkininkų dirbamų laukų stovinčia šventove, tikinčiųjų bendruomene. Esant galimybei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius visada džiaugiasi galintys dalyvauti šiuose atlaiduose. Atlaiduose dalyvavo buvęs LR Seimo narys Antanas Nedzinskas, pastaruoju metu itin besidomintis Trakų rajono socialiniu gyvenimu, nes gyvena Samninkėliuose (Trakų r.
Grendavės sen.). Tarp svečių – Kęstutis J. Eidukonis – JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas. Kaip ir kasmet atlaidams bidoną geros giros pagamino Jonas ir Leokadija Vaškevičiai. Atlaiduose sutinkame Ismonyse gyvenančių Liudvinavičių, gausią Julijanavoje gyvenančių Vaškevičių ir Karalevičių iš Rūdiškių šeimas bei daug kitų parapijiečių.
Šv. Antano atlaidų dalyviai su kleb. Algimantu Gaidukevičiumi ir emeritu Ignu Kavaliausku nusifotografavo ilgai atminčiai
Vytautavos parapijos istorijos nuotrupos
Kas beatvažiuotų pirmą kartą į atlaidus ar tiesiog į Vytautavą, dažnai klausia, kas yra Vytautava ir kaip ji atsirado. Visa tai paaiškinta Viktoro Jenciaus-Butauto, kuris šiemet, kaip ir kasmet, dalyvavo Vytautavos Šv. Antano atlaiduose, knygoje „1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“1, kurią išleido „Vorutos“ leidykla Trakuose 2011 m. Kaip joje rašoma, apie Vytautavos parapiją galvota dar 1934 m. Tada Donatas Malinauskas parašė laišką Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai: Jo Ekscelencijai Kaišiadorių Vyskupui. Remdamasis mano pasikalbėjimu su Jūsų Ekscelencija šių metų pradžioje, turiu garbės pareikšti, kad atsižvelgdamas į aplinkinių gyventojų reikalus, gyvenančių keliolika kilometrų nuo savo parapijos Onuškio bažnyčios, ir jų norą turėti nuosavą bažnyčią, pasitaręs su savo šeima, nutariau naujai bažnyčiai nuosavybėn pavesti dvidešimt hektarų žemės sklypą iš buvusio Stanislavovos palivarko, dabar pavadinto Vytautava, su sąlyga, kad visais laikais kartą per metus būtų laikomos egzekvijos su mišiomis už visus mano giminės mirusius narius.2
Kaip 1939 m. vyko laikinosios bažnyčios statyba, aprašė Onuškio klebonas Nikodemas Švogžlys-Milžinas: Vytautiečių talkos kruopščiai išrinko D. Malinausko dovanotą Jankovicų kluoną, nuvežė jį Vytautavon ir meistrai surentė Vytautavos bažnyčią. Ji išėjo nemaža, talpi, jauki, miela šventovė. Su pakiliu bokšteliu ir su varpu jame… Vytautava tapo bažnytinis faktas.3
Reikėtų paminėti, kad 1938 m. Kaišiadorių kurija davė užsakymą inžinieriui Klaudijui Dužauskui-Duž ir nurodė suprojektuoti gatves, namus, vietą Vytauto Didžiojo paminklui, miestelio amatininkų pastatus ir kt. statinius. Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1939 m. spalio 9 d. Vilniaus kraštas sugrįžo Lietuvai ir nebeliko reikalo statyti naujo miestelio. Beliko sutvarkyti medinę bažnyčią. Taip Šv. Antano Paduviečio vardą turinti Vytautavos bažnyčia sulaukė ir mūsų dienų. Nežinoma, kada buvo pastatyta klebonija. Labai džiugu, kad 2009 m. bažnyčia buvo remontuojama, pakeistas, uždengtas skardinis stogas. Dabar liko pakeisti bažnyčios grindis ir jos šventorių aptverti nauja tvora.
Šv. Antano iškilmių procesijos dalyviai šventoriuje
Mūsų valstybės šimtmetis ir signataras Donatas Malinauskas
Šiais metais Lietuva mini valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines. Dvidešimt Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų tapo tautos didvyriais. Juos pagerbiame įvairiais renginiais ir Trakų rajone.
Vasario 5 d. Žuklijų kaime (Trakų r. Grendavės sen.), Dalgedų sodybos Etnografiniame name, prie duonkepės krosnies paminėta Šv. Agotos diena. Šiemet jau ketvirtą kartą surengta šventė buvo ypatinga – susirinkusieji prisiminė ne tik gilias duonos kepimo tradicijas, bet ir pagerbė mūsų kraštietį, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 d.) dalyvį ir Vasario 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską. Kitose rajono gyvenvietėse Vasario 16-ąją irgi buvo atiduota pagarba šiam signatarui. Iškilmingai jo atminimas pagerbtas ir Onuškio Donato Malinausko gimnazijoje.
Donatui Malinauskui skirti renginiai vyko ir Vilkaviškio rajone esančiame Alvite, kuriame prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1937 m. rugpjūčio 14 d., D. Malinausko šeima iš Stanislovo Apolinaro Voičinskio nusipirko dvarą kartu su spirito varykla. Iš čia pat 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta į Sibirą.
Kaip Donato Malinausko gyvenimą perkelti į sceną?
Apie Donatą Malinauską yra išleistos dvi knygos, abi jas išleido „Vorutos“ leidykla – 19974 ir 2011 m. Turėtų būti parengtas turistinis maršrutas po vietas, susijusias su signataro D. Malinausko gyvenimu ir veikla.
Atlaiduose dalyvavo ir netoli Vytautavos, Pakalninkų kaime, gyvenantis Trakų karališkojo teatro režisierius Vytautas Mikalauskas. Tariamasi su juo dėl pjesės apie D. Malinausko gyvenimą ir veiklą sukūrimą ir jos pristatymą Rūdiškių kultūros centro scenoje. VšĮ „Vorutos“ fondas kartu su D. Malinausko giminaičiais ieškotų lėšų pjesės autoriaus V. Mikalausko atlygiui ir rengtų tokį spektaklį. Kol kas visa tai yra tiktai derinimų ir darbų stadijoje, todėl ateityje apie projekto eigą informuosime skaitytojus.
Signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas (kairėje) su savo svečiais Sigute Eidukoniene ir Kęstučiu Eidukoniu iš JAV
Sakrali vieta ir gera aura
Į atlaidus beveik kasmet atvyksta ir aukštadvariečiai. Šį kartą pakalbinome Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją Liną Bučelienę ir Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorę Liną Mikutavičienę, kurios dažnai atvyksta į Šv. Antano atlaidus. Jų tvirtinimu, Vytautavoje tvyro gera aura, čia tiesiog gera būti. Tą patį yra sakęs ir poetas Juozas Nekrošius, prieš keletą metų Vytautavoje lankęsis su šeima.
Didžiųjų atlaidų programa
Kaip ir kasmet atlaidų programa rūpinosi Vytautavos Šv. Antano Paduviečio parapiją aptarnaujantis Onuškio parapijos klebonas A. Gaidukevičius. Per iškilmingas, rimties kupinas šv. Mišias giedojo Onuškio D. Malinausko gimnazijos muzikos mokytojos Gražinos Kulbickienės vadovaujami Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo parapijos choristai, asistavo vargonininkas Vilius Šuminas, o po mišių bažnyčioje vyko solistės Juditos Leitaitės pasirodymas. Dėl didelės kaitros šventoriuje šiemet jokių renginių neplanuota. Žinoma, kaip ir kasmet atlaidų dalyviai pageidauja meninės programos. Ateityje tokia programa galėtų būti parengta. Ne taip toli nuo Vytautavos – Rūdiškių, Onuškio kolektyvai, kultūros darbuotojai. Pvz., Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Diemedis“.
Dažnai į Šv. Antano atlaidus atvažiuojančios viešnios iš Aukštadvario (iš kairės): A. Garčinskienė, L. Bučelienė, I. Beržinskienė, L. Mikutavičienė
Irma STADALNYKAITĖ,
Juozas VERCINKEVIČIUS
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
1 Jencius-Butautas Viktoras, 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, Trakai: Voruta, 2011, 360 p.
2 Ibid., p. 279.
3 Ibid., p. 287.
4 Lopata Raimundas, Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, Trakai–Vilnius: Voruta, 1997, 259 p.
