Dr. Halina Kobeckaitė. Nacionalinis mokinių piešinių konkursas „Tautinės tapatybės ženklai“

Parašyta: 2022-10-25 | Kategorija: Karaimai, Kultūra, Lietuva, Naujienos, Renginiai, Trakai |

Piešinių paroda Seime. Dima Jutkevičius apdovanoja laureatę

Spalio 11 d. LR Seimo  II rūmų galerijoje Seimo Pirmininkės pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva buvo atidaryta Nacionalinio mokinių piešinių konkurso  „Tautinės tapatybės ženklai“, skirto Lietuvos karaimų metams, darbų paroda ir apdovanoti laureatai.

Šventę pradėjo vokalinė merginų grupė Kivi junior, kuriai vadovauja Danguolė Aukselienė.  Sveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, o Dailės mokytojų asociacijos vadovas, konkurso darbų vertinimo komisijos narys Rimantas Kisielius apžvelgė konkursui pateiktus piešinius.

Nacionalinį mokinių piešinių konkursą „Tautinės tapatybės ženklai“, skirtą Lietuvos karaimų metams, organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC), Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir Dailės mokytojų asociacija. Konkurso rėmėjas – Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“.

Dalyvauti konkurse galėjo visos meno mokyklos. Organizatoriai sulaukė per 70 darbų iš įvairių Lietuvos miestų – Ignalinos, Eišiškių, Klaipėdos, Lentvario, Radviliškio, Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Mažeikių, Elektrėnų, Joniškio. Konkursas vyko trijose mokinių amžiaus grupėse – 7–10 metų, 11–14 metų ir 15–18 metų.

Mokytoja Vilma Kaplanovskienė ir Austėja Tubutytė prie jos piešinio „Šokėjos“       

Konkurso sumanytojai siekė paskatinti jaunimą giliau pažinti ir  dailės kalba išreikšti savo santykį su karaimų istorine praeitimi, tradicijomis ir kultūra. Žinių apie karaimus ir akivaizdžiai matomų karaimų kultūros ženklų viešojoje erdvėje ir mokyklos vadovėliuose yra nedaug arba išvis nėra. Gerai, jei kuris vaikas su tėveliais buvo  kada atvažiavęs į Trakus. Bet tokių pasirodė buvus nedaug. Todėl mokiniai, ir visų pirma jų mokytojai, turėjo, pasistengti, kad surastų žinių apie karaimų bendruomenę Lietuvoje, jos istoriją,  ypatumus, papročius ir pan. Be to, žinios turėjo būti vaizdingos, patrauklios, žadinančios vaizduotę ir norą  perteikti jas dailės priemonėmis, gal ir netradicinėmis meninės raiškos formomis. Bendresniąja prasme konkursas buvo skirtas sudominti moksleivius greta esančia mažai pažįstama kultūra ir neabejotinai prisidėjo prie pagarbos kitoniškumui, tolerantiškumui skatinimo.

Kaip pažymėjo Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė  konkurso vertinimo komisijos posėdyje, atrinkti geriausius darbus buvę nelengva, nes visi buvo įdomūs. „Tokią nekasdienę temą atskleisti, suvokti bendrą kontekstą mokiniams labai padėjo mokytojai. Jiems, – sakė ji, – norėčiau atskirai padėkoti už sumanumą ir, kaip galima spręsti iš piešinių, įvairių karaimų kultūros aspektų išsamų pristatymą. Labai tikiuosi, kad tokiu būdu gal ir patys mokytojai kiek daugiau sužinojo apie karaimus Lietuvoje.

Džiugu matyti, kad darbuose gausu karaimų kultūros elementų, panaudotos skirtingos išraiškos priemonės. Ypač norėčiau pabrėžti dalyvių išradingumą suteikiant darbams pavadinimus – kiekvienas jų išskirtinis, reikšminis, apgalvotas, daugeliu atveju su slypinčiais įdomiais pasvarstymais apie karaimų kultūrą.  Taip pat pagirtinas darbų meniškumas ir visose trijose  mokinių amžiaus grupėse pristatytų darbų įvairovė. Kūriniai  atlikti įvairia technika (dažais, pieštuku, koliažu), skirti vienam ar net keliems karaimų kultūros aspektams vienu metu, o kiti – apmąstantys karaimų kultūros raidą – garbingą senovę, perėjimą į dabartį, legendas. Tokia temų gausa mane nepaprastai maloniai nustebino ir tuo labai džiaugiuosi.“

Piešinių paroda Seime. Dima Jutkevičius apdovanoja laureatus

Iš karaimų kultūros aspektų daugiausia dėmesio darbuose pelnė kybynai, tautiniai rūbai, šokantis jaunimas, Karaimų gatvė Trakuose ir jos specifiniai namai su trimis langais, kenesų pastatai Trakuose ir Vilniuje, karaimų herbas, Vytautas Didysis, Trakų pilis, ornamentai. Itin svarbu, kad dažname kūrinyje  karaimų kultūros ženklai siejami su Lietuvos istorijos ženklais ir simboliais – tautiškos vėliavos spalvomis, Gedimino stulpais, pavadinimuose užfiksuotais istoriniais įvykiais, Vytautu Didžiuoju.

 

Anot dr. Karinos Firkavičiūtės, tai nepaprastai gražiai liudija suvoktą gilų karaimų bendruomenės ir Lietuvos valstybės ryšį, kuris tęsiasi jau per 600 metų. Ji  taip pat atkreipė dėmesį, kad keli kūriniai neapsiriboja pavienių kultūros elementų pavaizdavimu, o tarsi perteikia platesnę mintį, tam tikras įžvalgas, pamąstymus, pvz., „Iš praeities į dabartį“,  „Blėstanti karaimų kultūra“, „Ginsim Lietuvą“. Tai pasakytina ir apie kūrinių meninę išraišką bei dailės techniką, pažymėtina, kad jaunieji dailininkai puikiai moka atskleisti perspektyvą, judesį, veidų išraišką, objektų ryšį paveiksle.

Gabija Kavaliauskaitė. Karaimai mūsų tautos istorijoje. Šiaulių menų gimnazija 17 m.

Vadovaudamasi konkurso nuostatais, LMNŠC sudaryta vertinimo komisija profesionaliai atrinko labiausiai išsiskiriančius darbus ir suformavo 60 darbų parodos kolekciją. Laureatams (po 5 kiekvienoje amžiaus grupėje) spalio 11 d. atidarytoje Lietuvos Respublikos Seime  parodoje buvo įteikti diplomai, atminimo dovanos, o juos parengusiems mokytojams – padėkos raštai ir atminimo dovanos, kurias skyrė Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“, šio konkurso rėmėja. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos tarybos narys  Dmitrijus Jutkevičius mokiniams ir jų mokytojams įteikė bendrijos įsteigtus specialiuosius prizus už  įdomiausiai atskleistą specifišką karaimišką temą.

Dr. Halina Kobeckaitė


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *