Trakų rajono atstovai, apsilankę Gižycke, ne tik susipažino su vietos kulinariniu paveldu, bet ir patys virtuvėje išbandė savo gebėjimus

Skirtingos šalys, regionai, bet tokie pat darbštūs, puoselėjantys tas pačias vertybes žmonės, suvieniję jėgas, gali nuveikti neįtikimai daug, sukurti naują vertę ir kokybę.   

Ilgametis, turintis jau susiklosčiusias tradicijas Trakų rajono savivaldybės ir Gižycko valsčiaus Lenkijoje tarptautinis bendradarbiavimas – tai ir parodo. Tai tikrų sėkmės istorijų, kaip įdomiai ir abipusiškai naudingai bendrauja, veikia ir kuria apsijungę bendroje veikloje kraštai ir žmonės, pavyzdys.

Apjungė kultūros mainai 

Abi savivaldybės šiemet baigia įgyvendinti bendrą projektą „Sveikatingumo turizmas, atskleidžiantis gamtos ir kultūros paveldą Trakų ir Gižycko regionuose“ pagal 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg  V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, jo tikslas – skatinti turizmo augimą prisidedant prie Trakų ir Gižycko regionų patrauklumo.

Pasirinkimas neatsitiktinis, nes yra daug bendra, kas skatino šį bendradarbiavimą. Trakų ir Gižycko apylinkės pasižymi vaizdinga gamta ir išskirtinėmis kultūros paveldo vertybėmis, todėl buvo tikslinga imtis bendrų veiksmų šių regionų kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimui ir pritaikymui turizmui.

Įgyvendinant projektą buvo ne tik pritaikomi kultūros paveldo objektai lankyti, bet ir plėtojamos vadinamosios minkštos veiklos turizmo plėtrai, krašto bei tradicijų pažinimui. Šiuo tikslu surengta senųjų amatų, sveikatingumo, kulinarinio paveldo stovyklų šeimoms ir jaunimui. Šios veiklos vyko mainų principu – abiejose šalyse, atspindint būtent kiekvieno krašto vertybes, savitumą, tradicijas per konkrečias patirtis ir pažinimą. Rudenį, kaip ir dera nuimant derlių, šios veiklos jau užbaigtos ir žymi vieną iš projekto etapų pabaigą, tad jas ir apžvelgsime.

Susipažino su kaimo verslais

Svečiai iš Gižycko susipažino su lietuviško kaimo gyvenimu ir verslais Trakuose vykusioje kūrybinėje stovykloje „Ekoterapija natūralioje aplinkoje šeimoms ir jaunimui“, kurioje dalyvavo Lentvario ir Gižycko moksleiviai. Stovyklą organizavo Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija.

Svečių iš Gižycko nepaliko abejingų viešnagė V. Kavaliausko ožkų ūkyje. Gižyckiečiai susipažino ir kaip auginamos ožkos, ir ragavo šiame ūkyje pagaminto ožkų sūrio

Jaunimas lankėsi Dūkštų pažintiniame take, Alpakų ūkyje netoli Trakų, garsaus sūrininko Valdo Kavaliausko ožkų ūkyje. Vaikams ypač buvo įdomu susipažinti su gyvulių ūkiais. Kai kurie jų alpakas matė pirmą kartą ir stebėjosi jų pripratimu prie žmonių, sužinojo jų teikiamą naudą.

V. Kavaliausko ožkų ūkyje ne tik matė besiganančius gyvulius, galėjo juos paliesti ganyklose, bet ir ragavo ožkų sūrių. Pasidairius po nemažas valdas, laukė kaimiški pietūs pagaminti iš to, ką išaugina ūkis: bulvių, burokų, naminės varškės. Pietūs buvo pagaminti lauke ant laužo ir patiekti ant lauke pastatytų medinių stalų. Įdomu tai, kad V. Kavaliauskas sūrių gaminimo amato mokėsi Prancūzijoje ir įvaldęs šį amatą sūrius tiekia parduotuvėms.

Stovyklos dalyviai pažintį su Trakų kraštu pratęsė Paluknyje. Longino Komolovskio gimanazijoje  susipažino su Paluknio istorija, tradiciniais amatais ir kulinariniu paveldu. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė susipažinimas su bitininkyste, edukacinės pamokėlės.

Be to, stovyklos metu moksleiviai pamatė, kaip kepamas totoriškas šimtalapis, siuvo nuotaikingus suvenyrus.

Saldaus medaus pamokos Gižycke

Savo ruožtu viešnagės į Gižycką buvo išvykę mūsų rajono atstovai. Jie įsitikino, kad ir trumpas apsilankymas kaimyninėje šalyje gali tapti tikru atradimu ir padėti kitaip pažvelgti į aplinką ir gyvenimą. Netikėtų patirčių, pažinimo, kaip gyvena netolimi kaimynai, koks jų gyvenimo būdas, kokie skirtumai ir panašumai – patyrė šešios šeimos su vaikais iš Senųjų Trakų.

Ši išvyka buvo skirta senajam bitininkystės amatui ir saldžiosioms medaus paslaptims atskleisti.  Gižycko krašte jie praleido nuostabias dienas, kupinas įdomių ugdančių ir pažintinių išvykų. Senųjų Trakų atstovai lankėsi bitininkystės ūkyje, kur įtaigiai ir patraukliai susipažino su šiuo amatu, kiekvienas dalyvis gavo po indelį medaus.

Kiekvieną viešnagės vakarą neteko sėdėti sudėjus rankų – vyko užsiėmimai vaikams, o prie jų mielai prisijungdavo ir tėveliai. Vaikai aktyviai įsitraukdavo į įvairius žaidimus bei sporto užsiėmimus.

Vieną dieną stovyklos dalyviai dalyvavo apžvalginėje ekskursijoje po Gižycką, kurios metu gidas papasakojo daug įdomaus iš miesto istorijos ir dabarties. Daugelį sudomino ir toks objektas kaip vandens bokštas, kuris yra tapęs lankomu turizmo tašku. Ypač daug emocijų sukėlė apsilankymas  „Šeimos medaus šventėje“, kuri vyko kaimyniniame Kożuchy Wielkie miestelyje.

Pažino modernią žemdirbystę

Ne mažiau įtraukiančių patirčių Gižyckas pažėrė ir surengtoje „Permakultūros ir Mozūrijos skanėstų“ stovykloje.

Trakiečiai susipažino su permakultūra (gamtine žemdirbyste) – vis populiarėjančiu  būdu ūkininkauti, tvariai panaudojant gamtos išteklius, pasitelkiant pačią gamtą  „nudirbti“ žemės ūkio darbus. Permakultūros dirbtuvėse Vronkos kaime trakiečiai susipažino su pagrindiniais principais, įgijo praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip „sukrauti“ iš šakų, šiaudų ir žemės pakeltą lysvę. Pasak dirbtuvių dalyvių, šiuos įgūdžius išties verta pritaikyti ir savo darže, sode.

Akiratį praplėtė ir kulinarinės dirbtuvės Kożuchy Vielkie ir Vronkos kaimuose. Čia buvo gaminami virtiniai su žuvies faršo įdaru, paskaninti šoninės spirgučiais, varškėčiai, kepti su slyvų, abrikosų ir medaus padažu. Skoniai neįprasti, bet įdomūs, padeda pažinti vietinės virtuvės ypatumus.

Gižycką supa nuostabūs ežerai, tad kelionė laivais po mėlynus vandenis visada suteikia pažinimo džiaugsmą, pasigėrėjimą kraštovaizdžiu ir krašto savitumu.

Maratonas po istoriją

Dar viena svečių iš Gižycko viešnagė Trakuose tapo tikru istorijos pažinimo maratonu ir dovanojo visą puokštę naujų įspūdžių. Trakuose surengtoje senųjų amatų stovykloje šeimoms dalyvavo 40 dalyvių iš Trakų ir Gižycko.

Kaip geriausia pažinti vaizdingą kraštą, istorines vietas? Daugelis nedvejodami atsakys: keliaujant pėsčiomis. Tam, kad kelionė būtų įdomi ir nenuvargintų, stovyklos organizatoriai pasiūlė projekto lėšomis įsigytas šiaurietiško ėjimo lazdas ir išmokė, kaip tinkamai jomis naudotis.

Stovyklautojai, išėję teisingo ėjimo su lazdomis pradžiamokslį, apkeliavo Trakų pilį, kitas patrauklias Trakų vietas. Dalį dienos stovyklos dalyviai praleido Trakų krašto tradicinių amatų centre meistraudami lobių skryneles, į kurias sudėjo svarbiausias savo gyvenimo vertybes.

Svečiai iš Gižycko aplankė Medininkų pilį, kopė į Aukštojo bei aukščiausią Lietuvos vietą – Juozapinės kalnus.

Norint pažinti kraštą, geriausia ir smagiausia keliauti pėsčiomis. Stovyklos dalyviams iš Trakų ir Gižycko labai pravertė padovanotos šiaurietiško ėjimo lazdos ir pamokos, kaip teisingai jomis naudotis

Iš čia kelias vedė į Bareikiškes, Vladislavo Sirokomlės muziejų, kur teko mokytis kaligrafijos amato su tikromis paukščių plunksnomis. Netoliese esančiame Nemėžyje svečiai iš Gižycko susipažino su totorių bendruomene, jos gyvensena, papročiais, apžiūrėjo mečetę, kapines ir, žinoma, ragavo totoriškų valgių.

Viduramžių šventėje Trakų pilyje

Gižyckiečiai iš arčiau susipažino ir su pačiais Trakais. Juos sužavėjo apžvalginė kelionė laivu, kurios metu grožėjosi natūraliu ir labai vaizdingu kraštovaizdžiu, viduryje Galvės ežero stūksančia Salos pilimi, Užutrakio rūmais.

Išlipus į krantą ir įžengus į Trakų Salos pilį, laukė dar daugiau įspūdžių. Gidai perteikė daug įdomių žinių apie viduramžių Lietuvą, kovas su kryžiuočiais ir priminė mus jungiančią bendrą istoriją. Ypač įdomu buvo „dalyvauti“ istorijoje gyvai, nes pilies kieme tuo metu vyko Viduramžių šventė. Karštą dieną keliauti pravertė šiaurietiškos lazdos ir išmoktos pamokos, kaip jomis teisingai naudotis, storos pilies sienos ir maudynės ežere.

Svečiai ir vietiniai dalyviai per šias dienas tarsi sustabdė laiką, suvokė praeities didybę ir išsaugoto, puoselėjamo paveldo svarbą dabarčiai ir ateičiai.

Rima Dovydėnaitė

Užs. Nr. 602