Dviguba pilietybė tik referendumu pakeitus Konstituciją

Parašyta: 2018-03-19 | Kategorija: Naujienos, Socialdemokratų partija, Trakai |

Praėjus penkiems mėnesiams nuo iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ pradžios, vasario 1-ąją valstybės vadovai paskelbė trys svarbiausias idėjas Lietuvai:
– Dvigubos pilietybės įteisinimas;
– Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.;
– Pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Apie dvigubos pilietybės išplėtimo galimybę ir su ja laukiančius iššūkius ir noriu pasidalyti su skaitytojais. Metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės pasiekė finišo tiesiąją – po Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą spalio 20 d. (bene ketvirtą kartą per pastaruosius 15 m.), Konstitucinis Teismas pakartojo, kad dviguba pilietybė Lietuvoje konstituciškai gali būti įteisinta tik referendumu. Pagal LR Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies Seimas įstatymu negali nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo
1990 m. kovo 11 d. išvykę iš LR ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, gali kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po Nepriklausomybės atkūrimo.
Šiuo metu dviguba pilietybė gali būti suteikiama asmenims, emigravusiems iš Lietuvos okupacijos metais, tuo tarpu asmenims, emigravusiems ir įgijusiems kitos šalies pilietybę po 1990 metų, dviguba pilietybė gali būti suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Ją gaunantys asmenys turi būti integravęsi į Lietuvos visuomenę susiję su ja nuolatiniais faktiniais ryšiais. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie valstybingumo stiprinimo, valstybės galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje stiprinimo.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta nemažai žinomų žmonių. Prieš 1992 m. Albervilio Olimpines žaidynes Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta Rusijos pilietei šokėjai ant ledo Margaritai Drobiazko. 2003 m. Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta garsiam Rusijos krepšinio treneriui Aleksandrui Gomelskiui. Tuomet 75-erių metų treneris savo prašyme nurodė, kad nori įgyti Lietuvos pilietybę siekdamas palaikyti ryšius su Lietuvos krepšiniu ir taip stiprinti Lietuvos krepšinio mokyklą. Pilietybės komisija patenkino jo prašymą.
2014 m. pradžioje Lietuvos pilietybė buvo suteikta amerikiečių čiuožėjai Isabellai Tobias. Šį piletybės suteikimą galėčiau pavadinti savotišku akibrokštu. Lietuvos pilietybė išimties tvarka čiuožėjai buvo suteikta dėl galimybės čiuožti Sočio olimpinėse žaidynėse už Lietuvą su partneriu Deividu Stagniūnu. Amerikietė atsiimdama Lietuvos piliečio pasą iš valstybės Prezidentės ašarojo ir žadėjo, kaip galima tvirčiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei garsinti šalies vardą, tačiau prireikė vos pusės metų ir laimės ašaros nuo sportininkės skruostų nudžiuvo, kai ji pareiškė, kad jau su naujuoju partneriu atstovaus Izraeliui.
Tačiau ne visiems garsiems Lietuvą atstovauti norėjusiems sportininkams yra pavykę gauti Lietuvos pilietybę. 2006 m. JAV krepšininkei Katie Douglas Lietuvos pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta. Vilniaus TEO komandoje žaidusi sportininkė siekė gauti Lietuvos pilietybę ir žaisti šalies moterų krepšinio rinktinėje 2006 m., tačiau Prezidento Valdo Adamkaus sprendimu, nors sportininkei buvo palankios Pilietybės komisijos rekomendacijos, krepšininkei nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tuomet buvo atsižvelgta į nuostatą, kad pilietybė išimties tvarka gali būti suteikia tik už esamus, bet ne galimai ateityje padarytus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Galima pavardyti ir daugiau dvigubos pilietybės suteikimo kontraversiškų atvejų. 1999 m. Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta prieštaringos reputacijos Rusijos verslininkui Šabtajui Kalmanovičiui. Nors Š. Kalmanovičius buvo pagrindinis Kauno „Žalgirio“, laimėjusio „Eurolygą“, finansinis rėmėjas, pilietybės suteikimas šiam verslininkui buvo vertinamas itin prieštaringai dėl tam tikrų biografijos faktų. Kaune gimęs Š. Kalmanovičius 1971 m. su šeima emigravo į Izraelį. Už šnipinėjimą KGB 1988 m. jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo. 1993 m. paleistas į laisvę, verslininkas gyveno Rusijoje, užsiėmė farmacijos verslu, rėmė šios šalies kultūrą ir sportą, tačiau buvo ir Kauno „Žalgirio“ finansinis rėmėjas ir bendrasavininkis (tiesa, po pergalės Eurolygoje verslininkas dėl nežinomų priežasčių paliko Kauno „Žalgirį“). Už nuopelnus Lietuvos sportui
Š. Kalmanovičiui buvo suteikta ne tik Lietuvos pilietybė, bet ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius. Nors Š. Kalmanovičiaus finansinė parama išties padėjo Lietuvos krepšiniui (Š. Kalmanovičius Kauno „Žalgirį buvo parėmęs net 6 mln. JAV dolerių), tačiau abejotina, ar už šnipinėjimą KGB kitoje šalyje teistas, su prieštaringos reputacijos Rusijos verslininkais bei nusikalstamo pasaulio atstovais sietas asmuo gali tapti Lietuvos piliečiu išimties tvarka.
Kontraversiškų Lietuvos pilietybės suteikimo atvejų buvo ir daugiau. 2002 m. Lietuvos pilietybė, atsižvelgiant į jos kilmę, suteikta populiariai Rusijos atlikėjai, estrados primadonos Alos Pugačiovos dukrai Kristinai Orbakaitei (jos tėvas pagal kilmę –
lietuvis) nors, kaip vėliau pati dainininkė prisipažino, kad ji didelių sentimentų Lietuvai kaip savo tėvo gimtinei nejaučianti, tačiau dviguba pilietybė jai naudinga dėl galimybės be vizų keliauti po Europą.
Skandalingiausias Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejis yra Rusijos milijonieriaus Jurijaus Borisovo, pasibaigęs tuometinio Prezidento Rolando Pakso apkalta. Nors, kaip teigė pats
J. Borisovas, jis teisę į dvigubą pilietybę turėtų gauti dėl šalyje įkurto sėkmingo verslo ir sumokamų mokesčių bei įvairiai labdarai skiriamų lėšų, Konstitucinis Teismas nustatė, kad dviguba pilietybė jam buvo suteikta neteisėtai ir
J. Borisovas vėliau jos neteko.
Prie diskusijų apie Lietuvos pilietybės suteikimo liberalizavimą grįžta 2014 m., kai garsus NBA žaidęs lietuvių krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas tapo JAV piliečiu ir automatiškai neteko Lietuvos pilietybės. Nors sportininkas turi galimybę prašyti suteikti jam pilietybę išimties tvarka, tačiau daug kas teigia nepritariantys, kad šiam krepšininkui Lietuvos pilietybė būtų suteikta išimties tvarka, kadangi, skirtingai nei dauguma kitų žymių Lietuvos krepšininkų, Ž. Ilgauskas tik epizodiškai yra žaidęs Lietuvos krepšinio rinktinėje ir todėl vargiai gali būti laikomas ypatingų nuopelnų Lietuvai turinčiu asmeniu.
Visai panašus scenarijus galėjo ištikti ir politiką Aivarą Abromavičių – jam dirbant Ukrainos ūkio ministru ir įgijus tos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė visgi nebuvo atimta. Jis gimė ir augo Lietuvoje, tapo Lietuvos piliečiu, nors vėliau –
ir Ukrainos.
Konstituciniam teismui neatvėrus kelio dvigubai pilietybei, Seimas turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Seimo valdyba jau sudarė darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Ši grupė tarsis dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų. Darbo grupei vadovauja Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, jai priklauso visų parlamento frakcijų atstovai. Kaip jau aptarta, dvigubos pilietybės įstatymo klausimas yra prieštaringas ir reikalaujantis didelių diskusijų visuomenėje. Todėl prieš rengiant referendumą būtina gerai išanalizuoti esamą situaciją ir kitus galimus problemos sprendimo būdus. Tik tokiu atveju bus galima rasti tinkamiausią sprendimą.
Apklausos rodo, kad dvigubai pilietybei pritaria apie 60–65 proc. rinkėjų. Diskusijos dėl dvigubos pilietybės suteikimo tvarkos liberalizavimo vyksta ne tik dėl techninių, bet ir dėl politinių, ideologinių priežasčių. Paskelbus referendumą suaktyvės referendumo šalininkai ir priešininkai, vieni ir kiti turi savo argumentų.

Argumentai „už“

Dvigubos pilietybės šalininkai teigia, kad visiems emigravusiems ir kitos šalies pilietybę įgijusiems asmenims bei jų vaikams suteikus galimybę turėti ir Lietuvos pilietybę, padidėtų tikimybė, kad ateityje šie žmonės, jų vaikai grįš gyventi į Lietuvą. Dažnai minimos tokios situacijos, kai ilgus metus užsienyje gyvenantys lietuviai priima kitos valstybės pilietybę pagal dabartinius įstatymus atsisakydami Lietuvos pilietybės, norėdami gauti daugelį tik tos šalies piliečiams priklausančių socialinių lengvatų. Be to, dvigubos pilietybės šalininkų teigimu, šiuo metu itin problemiška yra emigravusių lietuvių vaikų padėtis, kadangi šie iš Lietuvos emigravo ne savo noru, tačiau norėdami grįžti ir tapti Lietuvos piliečiais, turėtų atsisakyti savo šalies pilietybės. Tai mažina tikimybę, kad šie žmonės ateityje nuspręs grįžti į Lietuvą.

Argumentai ,,prieš‘‘

Masinis dvigubos pilietybės suteikimas iškreiptų pilietybės kaip asmens ir valstybės santykį apibrėžiančio teisių ir pareigų rinkinio esmę, nes užsienyje gyvenantys ir su Lietuva šiuo metu nedaug ką bendro turintys asmenys įgytų visas Lietuvos piliečiams turinčias teises, pavyzdžiui, balsavimo teisę. Tokiu atveju užsienyje gyvenantys asmenys kaip lygiateisiai piliečiai dalyvautų sprendžiant Lietuvos vidaus politikos klausimus, ir tai būtų nesąžininga Lietuvoje gyvenančių, dirbančių ir mokesčius jai mokančių bendrapiliečių atžvilgiu. Be to, kaip teigia daugelis dvigubos pilietybės priešininkų, įteisinimas sudarytų sąlygas politikams lengviau manipuliuoti statistika ir leistų užmerkti akis prieš Lietuvai itin opią emigracijos problemą. Pamatinis klausimas – kokios yra jo pareigos Lietuvai, kai žmogus įgyja kitos valstybės pilietybę; kaip atlieka savo pagrindinę pareigą valstybei – dalyvauti ją išlaikant ir ištikus pavojui ginti? Tai ne tas pats, kaip pasitaikius progai atvažiuoti ir atvežti dovanų.

Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatų pakeitimo

Pagal galiojantį Referendumo įstatymą Lietuvoje „gali būti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai“. Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik privalomuoju referendum. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tai reiškia, kad norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo būtina, kad visuotiniame balsavime ne tik dalyvautų daugiau kaip pusė visų įregistruotų rinkėjų, bet ir už siūlomą nuostatą balsuotų ne daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų referendume, o daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų.
Lietuvoje šiuo metu balso teisę turi apie 2,5 mln. žmonių. Kaip minėjau apklausos rodo, kad dvigubos pilietybės įteisinimui pritaria 60–65 proc. rinkėjų. Todėl reikėtų, kad referendume dalyvautų bent 80 proc. Rinkimų teisę turinčių piliečių, tačiau tokio aktyvumo Lietuvos istorijoje nėra buvę, net 1992 metų referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 76 proc. Rinkėjų. Šiandien tai sunkiai įmanoma. Viena priežasčių – nėra elektroninio balsavimo. Šimtai tūkstančių žmonių užsienyje neturės progos patogiai balsuoti.
O dabar įsivaizduokime, kas nutinka jei pagal minėtus referendumo įstatymo reikalavimus referendume dalyvauja 76 proc. rinkėjų, iš jų – 64 proc. pasisako UŽ dvigubą pilietybę. Tai nuo visų balso teisę turinčių rinkėjų tik 48.6 procentų. Viskas. Pataisa netampa konstitucine norma.
Kokia išeitis? Įmanoma tik viena – keisti referendumo įstatymo sąlygas ,,Referendumas laikomas įvykusiu, jei „už“ balsavo daugiau nei pusė referendume dalyvavusių rinkėjų“. Tokia nuostata dažnai girdima tarp referendumui pritarančių Seimo narių partijų vadovų, tačiau referendumo kartelės sumažinimo galimybei nepritaria valstybės Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė interviu ,,Žinių radijui“ sakė: „Tikrai ne, nes mes kalbame apie esmių esmę, pagrindinius konstitucinius pamatus. Manau, tikrai negalima daryti to, kad dabar pradėtume išiminėti gabaliukais iš Konstitucijos vieną ar kitą nuostatą ir bandyti ją pakeisti pritaikant kitokius reikalavimus. Kelias yra kitas – susitelkti visiems: politikams, visuomenei, tiek lietuviams gyvenantiems čia, tiek užsienyje, ir siekti bendrais veiksmais, kad visi sudalyvautų ir priimtų sprendimą.“
Seimas turbūt rudens sesijoje spręs, kokia bus referendumui pasiūlyta nauja Konstitucijos 12 str. formuluotė dėl dvigubos pilietybės (nelengva užduotis) ir kada jis galėtų būti surengtas. Laukia tikra įdomus periodas, sulauksime aktyvios visuomenės diskusijos. Ir tik mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, galėsime nuspręsti ar po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykę ir kitos šalies pilietybę priėmę Lietuviai galės likti ir Lietuvos piliečiais.

Pranas SURINTAS

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *