Jei nebus skubiai sustabdytas akto, kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, galiojimas, jo panaikinimas bus inicijuotas per teismą

Parašyta: 2017-03-27 | Kategorija: "Gelbėkim Trakus", Naujienos, Trakai |

Seimo narys N. Puteikis kreipėsi į KPD direktorę D. Varnaitę, kultūros ministrę L. Ruokytę-Jonsson ir R. Pakalnio vadovaujamą KPD pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašydamas skubiai stabdyti akto, kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, galiojimą. Rašte nurodyta, kad to nepadarius šio akto panaikinimas bus inicijuotas per teismą.

Skelbiame rašto tekstą.

*******

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai

Pirmininkui Romui Pakalniui Originalas siunčiamas nebus

2017 m. kovo 24 d.

DĖL SKUBAUS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PIRMOSIOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS 2016-02-09 AKTO GALIOJIMO SUSTABDYMO IR PANAIKINIMO INICIJAVIMO

Susipažinęs su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2016-02-09 aktu Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – Aktas), kuriuo buvo sumažinta pietinė Trakų senamiesčio dalis ir sudarytos sąlygos reikšmingam senamiesčio aukštinimui ir tankinimui, o taip pat 2017-03-21 raštu Nr. (1.21.)2-634, kuriuo KPD atsakė į mano 2017-03-08 prašymą pateikti dokumentus, susijusius su nurodytu Aktu, bei argumentus, pagrindžiančius Vertinimo tarybos sprendimą sumažinti Trakų senamiesčio teritoriją, prašau Jūsų nedelsiant imtis būtinų veiksmų panaikinti šį Aktą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, priimtą pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 10 str. 6 dalyje įtvirtintus privalomus reikalavimus, kad visuomenė apie tokius pakeitimus turi būti informuota prieš tris mėnesius ir jie gali būti priimami tik nustačius paveldo objekto vertingųjų savybių sunykimo ar sunaikinimo priežastis, prieštaraujantį galiojatiems Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir iš esmės naikinantį šį parką, priimtą remiantis vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais, bet nepaisant viešojo intereso išsaugoti ateities kartoms istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą bei keliantį tiesioginę grėsmę šioms vertybėms.

Pagrįsdamas šį prašymą pažymiu, kad:

1. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ir leisti aukštinti bei tankinti Trakų senamiestį buvo priimtas slapta nuo visuomenės, dar daugiau – šie sprendimai iki šiol nėra vieši.

Vertinimo taryba 2016-02-09 Aktu patikslino kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17141, buvęs kodas U18) duomenis Kultūros vertybių registre, pakoreguodama senamiesčio ribas pietinėje dalyje, t. y. sumažindama šią dalį.

Be to, pagal priedą Nr. 8, į kurį pateikta nuoroda Akte, perimetrinio užstatymo (kai pastatai statomi kuo arčiau gatvės) aukštingumas nustatytas iki 8 aukštų su pastoge, valdos ar net viso kvartalo užstatymas – iki 80 procentų, miesto vilų kvartaluose – iki 3 aukštų su pastoge, sklypo užstatymas – iki 40 procentų, atskirai kaip dominančių stovinčių pastatų aukštingumas – iki 7 aukštų, valdos ar kvartalo užstatymas – iki 80 procentų. Susipažinusi su šiuo priedu, architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stanckienė įvertino jį kaip galimai korupcinį dokumentą, kuris kelia grėsmę Trakų, kaip valstybės saugomo paveldo objekto, išlikimui (žr.: http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/).

Primenu, kad Trakų senamiestis buvo paskelbtas saugomu prieš 21 metus, KVAD direktoriaus 1996-10-28 įsakymu Nr. 120, o 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ saugomu jį paskelbė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255363).

Vertinimo taryba 2016-02-09 Aktu atliko šios kultūros vietovės akto tikslinimą, padarydama itin reikšmingus pakeitimus – sumažino Trakų senamiesčio teritoriją ir leido aukštinti ir tankinti užstatymą.

NKPAĮ 10 str. 6 dalimi nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius: „6. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas (…)“.

Pažeidžiant pacituotą reikalavimą, visuomenė nebuvo informuota apie ketinimus sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ar leisti didinti senamiesčio aukštingumą – prieš priimant 2016-02-06 Aktą spaudoje visai nebuvo paskelbta apie šio klausimo svarstymą.

Kaip matyti iš KPD 2017 m. kovo 21 d. rašto Nr. (1.21.)2-634 ir jo priedų, vienintelė visuomenei pateikta informacija – KPD internetinėje svetainėje paskelbti pranešimai apie du Vertinimo tarybos posėdžius. Tačiau ir šių pranešimų negalima laikyti visuomenės informavimu, nes jie buvo paskelbti iki posėdžių likus vos kelioms dienoms (apie sausio 25 d. posėdį paskelbta sausio 22 d., apie vasario 9 d. posėdį – vasario 5 d.), juose nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ir priimamas sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ar keisti reglamentus (nurodyta, kad bus svarstomas „Trakų senamiesčio (17114, U18) duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimas“), nepateikta jokia su tuo susijusi informacija ir medžiaga.

Dar daugiau, susipažinus su pridėtų skelbimų kopijomis matyti, kad buvo paskelbta neteisinga informacija apie posėdžio laiką: 2016 m. sausio 22 d. skelbime nurodyta, kad posėdis vyks 2016 m. sausio 25 d., bet iš tiesų jis vyko 2016 m. sausio 26 d.

Taip pat pažymiu, kad nepaisant to, jog 2016-02-09 Aktas yra viešai paskelbtas, juo padaryti sprendimai iki šiol yra iš esmės nevieši ir nuslėpti nuo visuomenės, nes iš Akto turinio ne tik eilinis pilietis, bet ir atestuoti specialistai be specialios informacijos paieškos ir analizės negali suprasti nei to, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo sumažinta, nei to, kaip konkrečiai sumažinta. Tam, kad būtų galima suvokti, kas ir kaip pakeista, reikia ieškoti ankstesnių dokumentų bei planų ir lyginti juos su duomenimis, paskelbtais Akte. Taip pat tik atidi akto ir jo priedų analizė leidžia suprasti, kad atveriamas kelias senamiesčio aukštinimui ir tankinimui. Be to, atkreipiu dėmesį, kad Akte ir jo priede Nr. 8 nėra nurodyta, kurioms senamiesčio teritorijoms nustatyti šiame priede nurodyti reglamentai, pvz., kur konkrečiai leidžiamas 8 aukštų su palėpe perimetrinis užstatymas.

Skandalinga ir tai, kad KPD nepateikė 2016-01-26 ir 2016-02-09 posėdžių skaitmeninių garso įrašų, nors šių įrašų prašiau ir aš, ir visuomeninį judėjimą „Gelbėkim Trakus“ atstovaujanti dr. Lina Leparskienė. Primenu, kad KPD sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų (2015-01-15 patvirtintų KPD direktoriaus įsakymu Nr. Į-9) 14 punkte nurodyta, kad „Tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžius protokoluoja sekretorius, protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių, kuriuose Taryba atlieka šių Nuostatų 5.1–5.5 punktuose nustatytas funkcijas, eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris po posėdžio Tarybos sekretoriaus perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo“. Kadangi Trakų senamiesčio atveju Taryba atliko būtent 5.1–5.5 punktuose nurodytas funkcijas, prie protokolo turi būti pridėtas ir skaitmeninis garso įrašas. Kad tokie įrašai buvo daromi, nurodyta ir 2016-01-26 ir 2016-02-09 posėdžių protokolų išrašuose.

Aukščiau nurodytas aplinkybes – nepaskelbimą spaudoje apie valstybės saugomo paveldo objekto ateičiai ypatingai svarbaus klausimo svarstymą, klaidingai nurodytą posėdžio datą, Akto ir jo priedų turinį, iš kurių be specialios analizės negalima suvokti pakeitimų esmės ir masto, garso įrašų nepateikimą – vertinu kaip sąmoningas pastangas nuslėpti nuo visuomenės informaciją apie Aktą, jo priėmimo aplinkybes ir padarytus pakeitimus.

2. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sunykusios ar sunaikintos jos vertingosios savybės, ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu sumažinta ši senamiesčio dalis.

Aukščiau pacituotoje NKPAĮ 10 str. 6 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas gali būti priimtas, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai.

Vertinimo tarybos 2016-02-09 Akte, kuriuo patikslintas kultūros vietovės – Trakų senamiesčio aktas, nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuo to laiko, kai prieš 21 ir 15 metų ši vietovė buvo paskelbta saugoma, jos pietinė dalis būtų praradusi savo vertingąsias savybes.

Viešai skelbiama, kad Trakų senamiesčiui priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio“, tačiau Vertinimo taryba 2016-02-09 Aktu panaikino nurodytų vertingųjų savybių dalį, nepateikdama nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Iš KPD 2017-03-21 rašto Nr. (1.21.)2-634 bei jo priedų matyti, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis buvo sumažinta dėl vienintelės priežasties – todėl, kad to 2016-01-19 raštu paprašė Trakų raj. savivaldybė, nurodžiusi, kad šioje vietoje „kartu su privačiais partneriais numato vystyti prekybos centro ir autobusų stoties projektą“.

Taip pat nepateikti ir argumentai, pagrindžiantys priede Nr. 8 nustatytą reglamentavimą, leidžiantį Senamiestyje 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą ir kt.

3. Sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį buvo priimtas nepaisant duomenų apie šioje dalyje išlikusį istorinės inžinerijos paveldą – Trakų pylimą.

Reaguodama į diskusijas dėl planuojamos „Rimi“ prekybos centro ir autobusų stoties statybos Vytauto g. 90, archeologė Birutė Lisauskaitė, nuo 1988 metų tyrinėjanti pietinę Trakų senamiesčio dalį, leidinyje „Trakų žemė“ 2017-03-13 paskelbtame straipsnyje „Apie Trakų pylimą“ pakartotinai priminė istorinius faktus, apibūdinančius šią teritoriją. Archeologė nurodė, kad šioje vietoje buvęs Trakų pylimas, minimas istoriniuose dokumentuose 1607 m., vėliau pažymėtas 1819 m. Trakų miesto ir jo apylinkių tikrosios būklės ir 1821–1822 m. Trakų miesto ir ganyklų tikrosios būklės planuose, „tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį“. Tačiau 2016-02-06 Akte nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie Trakų pylimą nepateikta. Taip pat nenurodyta, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą, nors, kaip nurodo B. Lisauskaitė, „Ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją“. 2016-02-09 Aktu išbraukus iš Trakų senamiesčio teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, todėl būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.

Taip pat pažymėtina, kad dalį svarbios istorinės informacijos B. Lisauskaitė pristatė 2016-02-09 vykusiame vertinimo tarybos posėdyje. Tačiau KPD parengtas šio posėdžio protokolo išrašas, B. Lisauskaitės teigimu, neatspindi posėdžio metu jos pateiktos informacijos svarbos (išraše apie tai yra vienintelis sakinys: „Pasisakė B. Lisauskaitė, ji pristatė buvusį pietinės dalies užstatymą, tikėtina, kad šioje dalyje yra buvusios kapinės.“)

4. 2016-02-09 Akte, kuris turi pateikti išsamius duomenis apie kultūros paveldo vietovę, nenurodyti kai kurie ankstesniuose vertinimo aktuose buvę tyrimai ir duomenys, nepateikiant jokių argumentų, kodėl ši medžiaga prarado aktualumą.

Pvz., 2016-02-09 Akte nebeliko A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimų – 1972 metų „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo“ (VAA, F1019, Ap 11, B 4049); 1972 metų „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo“ (VAA, F1019, Ap 11, B 4050), 1974 metų „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės” (VAA, F1019, Ap 11, B 4046) – nors jie buvo nurodyti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-02-20 akte Nr. KPD-RM-627 „Dėl duomenų patikslinimo“.

Taip pat 2016-02-09 Akte nenurodyta Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974-1975 metų „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų“ medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė ir inžinierius M. Mašanauskienė), nors šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. – o būtent šie klausimai yra ypač aktualūs planuojant plėtrą.

Be to, 2016-02-09 Akte nenurodyti ir ankstesnių metų duomenys – Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai (PRI, V., 1978); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas (PRI, V., 1989); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas (PRI, V., 1989) – kurie buvo nurodomi KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-02-17 akte Nr. KPD-RM-216.

Motyvai, kodėl 2016-02-09 Akte atsisakyta kai kurių tyrimų ir duomenų, nenurodyti.

Toks nutylėjimas teikia pagrindo manyti, kad nutylėtoje medžiagoje buvo pateikti argumentai (pvz., dėl kultūrinio kraštovaizdžio), patvirtinantys, kad sprendimai sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ir leisti didinti senamiesčio aukštingumą yra nepateisinami paveldosaugos požiūriu.

5. 2016-02-09 Akte padaryti pakeitimai prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.

Trakų senamiestis ir jo apsaugos zonos tvarkomos bei veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintą bei statybos ir urbanistikos ministro 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ paskelbtą planavimo schemą bei jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, patvirtintas 1996-07-17 KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo“ (http://www.seniejitrakai.lt/dvaro-sodybos-detalusis-planas-2/), galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).
Tačiau 2016-02-09 Aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.

2016-02-09 Aktu sumažinta senamiesčio dalis pagal „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą“ apima dvi zonas: vienai daliai iš senamiesčio išimtos teritorijos nustatytas režimas „D“, numatantis savitumo išsaugojimą, gyvenamosios funkcijos išlaikymą ir limituotą užstatymo evoliuciją, kurios tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“, kitai daliai – režimas „F“, numatantis statinių dydžių ir formų modifikaciją“, kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai“.
2016-02-09 Aktu sumažinus pietinę senamiesčio dalį, šie specialiojo plano reikalavimai tampa sunkiai įgyvendinami.

Iš 2016-02-09 Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad priimdama sprendimą sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį Vertinimo taryba žinojo apie šią koliziją, cituoju: „Pateikta papildoma medžiaga, parodanti kaip siūlomos senamiesčio ribos sutampa su urbanistinio draustinio ribomis bei siūlomos koreguoti vietos fotofiksacija. Senamiesčio ribos nesutampa su urbanistinio draustinio teritorijos ribomis, draustinio ribos didesnės“.

Tai, kad 2016-02-09 Aktu buvo sąmoningai sukurta teisinė kolizija, vertinu kaip teisinį nihilizmą ir cinišką Trakų istorinio nacionalinio parko naikinimą.

Pažymiu, kad 2016-02-09 Aktu padaryti sprendimai turi konkrečių teisinių pasekmių, todėl raginu sprendimą dėl jo sustabdymo priimti nedelsiant. Informuoju, kad jeigu tai nebus padaryta, dėl Akto panaikinimo bus kreiptasi į teismą.

Pagarbiai,
Seimo narys Naglis Puteikis


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *