Besivystanti skaitmeninė ekonomika, diegiamos inovatyvios technologijos kelia naujus iššūkius kiekvienam iš mūsų. Įgūdžių ir žinių, kurių pakako prieš keliolika ar kelerius metus, jau nepakanka, o norėdami vis iš naujo atrasti savo vietą besikeičiančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, privalome nuolat mokytis ir tobulėti.
Įveikti iššūkius padeda nauji įgūdžiai
Nacionalinėje pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ mūsų šalis kelia sau uždavinį sukurti modernią ir dinamišką, pasirengusią ateities iššūkiams ir gebančią veikti nuolat kintančiame pasaulyje visuomenę. Vienas iš būdų, padedančių žmonėms prisitaikyti prie pokyčių – mokymasis. Besimokančių suaugusiųjų mūsų šalyje pastaruoju metu daugėja, tačiau „nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma“, – konstatuojama pernai Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtoje apžvalgoje, kurioje apibendrinti reprezentatyvios 15–75 m. Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.
Mokosi įvairių Trakų rajono mokyklų pedagogai
Nuotr. iš VšĮ Trakų švietimo centro archyvo
„Skaitmeninė pertvarka, kurią dar labiau paspartino COVID-19 pandemija, sparčiai diegiamas dirbtinis intelektas ir kuriamos aukštos kvalifikacijos reikalaujančios naujos darbo vietos vis labiau išryškina problemą: dalis gyventojų turi nepakankamai kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų naujoje realybėje. O tie žmonės, kurie nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, ugdo įvairius savo gebėjimus, prie pokyčių prisitaiko lengviau“, – sako Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos pirmininkė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė. Švietimo ekspertės teigimu Lietuvoje 2020 m. mokėsi 7,2 proc. 25–64 metų amžiaus grupės asmenų, o ES vidurkis – 9,2 proc. Nors ir lėtai, bet augantis besimokančiųjų skaičius rodo, kad judama teisinga linkme, tačiau „svarbu ieškoti netradicinių būdų kuo daugiau suaugusiųjų įtraukti į mokymąsi visą gyvenimą‘, sako ji.
„Pas mus tradicija mokytis visą gyvenimą dar tik formuojasi“, – vieną iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje mokosi nedaug suaugusiųjų, įvardija Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) Suaugusiųjų skyriaus vedėjas Saulius Samulevičius. Anot jo, svarbu identifikuoti kliūtis, trukdančias plėtoti darbo rinkos poreikius atitinkančią formalaus ir neformalaus bei tęstinio profesinio suaugusiųjų mokymosi pasiūlą. „Tai vienas iš EK iš dalies finansuojamo projekto „Suaugusiųjų švietimo veiksmų plano nacionalinis koordinavimas: Lietuva“, kurį vykdo KPMPC, tikslų. Kitas tikslas – padėti penkioms šalies savivaldybėms įgyvendinti pokyčius, kurie to regiono gyventojams geriausiai atskleistų mokymosi visą gyvenimą naudą ir skatintų juos nuolat atnaujinti esamus bei įgyti naujų įgūdžių“, – sako jis.
Galimybių mokytis daugėja
Viena iš penkių savivaldybių, kurioje įgyvendinant minėtą projektą ekspertų grupė KPMPC užsakymu atliko suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymosi galimybių tyrimą – Trakai.
„Savivaldybėje veikia suaugusiųjų mokykla, Trakų suaugusiųjų mokymo centras, švietimo paslaugas suaugusiems teikia viešoji biblioteka, visuomenės sveikatos biuras, Trakų krašto vietos veiklos grupė, Trakų krašto tradicinių amatų centras, įgyti gebėjimų, reikalingų integruojantis į darbo rinką, jaunimą skatina rajono jaunimo reikalų koordinatorius, o profesinio mokymo ir tęstinio profesinio mokymo programas siūlo Aukštadvario gimnazija ir amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, – pasakoja VšĮ Trakų švietimo centras direktorė, Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo koordinacinės tarybos vadovė Nijolė Lisevičienė. Pasak jos, ši taryba analizuoja dirbančiųjų mokymosi poreikius, kvalifikacijos kėlimo ir švietimo programų atitikimą verslo poreikiams ir Trakų plėtros strategijai bei teikia rajono savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl suaugusiųjų mokymo efektyvumo ir jo plėtros krypčių. Šios tarybos iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad jiems trūksta bendravimo anglų kalba įgūdžių, todėl buvo organizuoti kursai, kuriuos besimokantiems iš dalies apmokėjo savivaldybė. Be to, kasmet organizuojama Suaugusiųjų mokymosi savaitė, kurios metu mokoma naudotis IT, vyksta knygų pristatymai, į susitikimus ir kitus renginius kviečia švietimo ir kultūros įstaigos, rajono bibliotekos, kitos organizacijos. N. Lisevičienė pasakoja, kad pasinaudojęs ES fondų parama, Trakų švietimo centras įgyvendina projektą „Esame veiklūs ir reikalingi“, skirtą labiausiai pažeidžiamai grupei, 55+ amžiaus asmenims, kurie dalyvauja mokymuose ir savanoriauja. „Nemažai žmonių pasinaudojo psichologų konsultacijomis, kurios buvo teikiamos įgyvendinant savivaldybės projektą „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“. Senjorai noriai lanko TAU, dalyvavo projekte „Išlikime sveiki“. Įgyvendinome projektą „Kartu galime daug“ ir pakvietėme jame dalyvauti seniūnijų bendruomenes“, – vardija ji. Pašnekovė priduria, kad sudėtinga suskaičiuoti, kiek suaugusiųjų mokosi, vyresnio amžiaus žmonės mokymąsi tapatina su siekiu įgyti specialybę, o į klausimą, ar patys mokosi, atsako neigiamai, nors lanko seminarus.
Pasak N. Lisevičienės, rajone yra didelė švietimo paslaugų įvairovė, o savivaldybės strateginiame plėtros plane iki 2025 m. numatyta toliau plėsti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugas. „Tikimės, kad pagausėjus suaugusiems teikiamų neformalaus mokymo programų, besimokančių skaičius išaugs. Taip pat tikimės, kad daugiau mokymo programų suaugusiems pasiūlys unikali Aukštadvario gimnazija, kurioje po susijungimo su buvusia Aukštadvario žemės ūkio mokykla veikia profesinio mokymo skyrius. Beje, jau rengiamas jos renovacijos techninis projektas, – sako ji ir priduria apgailestaujanti, kad iki šiol nepavyko užmegzti glaudesnių ryšių su verslu: – Koordinacinės tarybos inicijuota apklausa atskleidė, kad verslas trūkstamų kompetencijų darbuotojams suteikia darbo vietoje, todėl sunku nustatyti, kokių kompetencijų gyventojams trūksta. Tačiau tikimės, kad organizuojamos „Verslo savaites“ padės užmegzti su jais glaudesnį ryšį“.
Ko pasigedo ekspertai
Ekspertai, kurie analizavo, kokių mokymosi paslaugų reikia Trakų rajono gyventojams ir kaip pasitelkus esamus išteklius išplėsti suaugusiųjų mokymosi galimybes bei padidinti jų motyvaciją, mano, kad suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymo situacija Trakų rajono savivaldybėje pastaruoju metu pagerėjo, o itin sveikintina, kad joje nuo 2016 m. veikia Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo koordinacinė taryba. Tačiau rajone veikiančios kultūros ir neformaliojo ugdymo įstaigos daugiausia dėmesio skiria vaikams, suaugusiųjų bendrųjų gebėjimų ugdymui ir laisvalaikiui, o rajono darbo rinkos ir suaugusių gyventojų poreikius atitinkančių profesinio tobulėjimo paslaugų pasiūla gana ribota ir tik iš dalies atitinka rajono plėtros tendencijas.
„Suaugusiųjų švietimas vis dar suvokiamas palyginti siaurai. Norintys gali mokytis naudotis elektronine bankininkyste, įvairiomis IT, tobulinti bendruosius gebėjimus, tačiau pasigedome su darbo rinkos poreikiais susietų tęstinio profesinio mokymosi galimybių, kad tobulinti savo gebėjimus ar įgyti naujų įgūdžių galėtų darbo netekę ar norintys įgyti papildomų kompetencijų darbingo amžiaus trakiškiai“, – sako švietimo ekspertas Marius Ablačinskas. Anot jo, tikėtina, kad tai ne vienos savivaldybės problema: „Galima daryti prielaidą, kad esant dabartinei finansavimo tvarkai, profesinei mokyklai parankiau suaugusį žmogų metus ar pusantrų mokyti naujos profesijos pagal visą mokymo programą, negu priimti jį mokytis vieną modulį ir padėti jam įgyti konkrečių trūkstamų kompetencijų“.
Tikėtina, kad dalis Trakų rajono gyventojų mokosi sostinėje, tačiau rajono plėtros tendencijas ir gyventojų poreikius labiau atitinkanti mokymo programų pasiūla galėtų paskatinti mokytis daugiau suaugusiųjų, todėl ekspertai siūlo pasinaudoti rajone veikiančių švietimo įstaigų, visų pirma Aukštadvario gimnazijos ir amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ infrastruktūra, ir plėtoti suaugusiųjų švietimo bei tęstinio profesinio mokymo paslaugas, kad norintys įgyti papildomų įgūdžių ar persikvalifikuoti trakiškiai galėtų įgyti apgyvendinimo, maitinimo, sveikatinimo, prekybos ir kitų tradiciškai kurortinėms teritorijoms būdingų sričių specialistams reikalingų kompetencijų savo rajone. Ekspertai daro prielaidą, kad jei savivaldybėje būtų daugiau kvalifikuotų specialistų, ji taptų patrauklesnė investuotojams. „Jie galėtų kurti naujas darbo vietas, patrauklias ir vyresnio amžiaus gyventojams, ir jaunimui. Jei pastarieji liktų čia gyventi ar baigę mokslus grįžtų dirbti į savo rajoną, gerėtų demografiniai rodikliai, spartėtų vartojimas, aktyviau kurtųsi paslaugas gyventojams teikiantys verslai ir prekybos įmonės, kurių plėtros galimybę įžvelgia pati savivaldybė“, – vardija ekspertas.
Ekspertai mano, kad remiantis rajono gyventojų ir verslo poreikių analize būtų galima parengti konkretų suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymo paslaugų plėtros planą bei numatyti finansavimą jo įgyvendinimui. Jie daro prielaidą, kad tai padėtų didinti suaugusių rajono gyventojų galimybes įsidarbinti ir pritraukti verslo atstovus, suinteresuotus kvalifikuotų specialistų skaičiaus didėjimu.
Pateiks konkrečius pasiūlymus
Jau netrukus Trakuose, kaip ir kitose keturiose šalies savivaldybėse, bus surengta suaugusiųjų formalaus ir neformalaus bei tęstinio profesinio mokymo specialistų diskusija. „Jos metu bus aptarta suaugusiųjų švietimo ir rajono darbo rinkos atitiktis bei pristatyti ekspertų atlikto tyrimo rezultatai, o po jos Trakų rajono savivaldybei bus pateikti konkretūs pasiūlymai“, – sako švietimo ekspertas Giedrius Steponavičius. Anot jo, tai padės savivaldybei populiarinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją, o pasitelkus įvairias rajone veikiančias organizacijas bei verslą kryptingai plėtoti suaugusiųjų mokymosi pasiūlą, taip didinant jų konkurencingumą darbo rinkoje, skatinant jų kūrybiškumą ir verslumą bei mažinant socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių.
Užs. Nr. 444
