Eligija Suchockienė – Lietuvaitė šeimininkė 2015

Parašyta: 2015-11-26 | Kategorija: Naujienos, Trakai, Žemės Ūkis |

Eligija Suchockienė – Lietuvaitė šeimininkė 2015

 2015 metų šeimininkė Eligija Suchockienė


2015 metų šeimininkė Eligija Suchockienė

Šiemet šeimininkių šeimininke komisija išrinko trijų vaikų mamą Eligiją Sukockienę iš Trakų rajono. Jai praėjusių metų šeimininkių šeimininkė iš Plungės Marija Striaukienė įteikė pereinamąją statulėlę.

Pasisekė, kad buvo labai gražus rudens oras, šeimininkės savo vaišes galėjo patiekti lauke. Geras oras pritraukė ir nemažai žmonių. Jie norėjo paragauti šeimininkių paruoštų pasninkinių valgių. Žmonės užsirašinėjo patiekalų receptus, kad ir patys pasidarytų šiuos sveikus patiekalus. Šeimininkių receptai bus viešinami ir sveikuolių sąjungos interneto svetainėje.

Renginį vedė alpinistas Vladas Vitkauskas ir Gražina Petrošienė. Šventės dalyvius sveikino ir mintimis apie vaišes ir pasninko svarbą lietuvių kultūroje dalijosi etnologė Gražina Kadžytė. Ir, žinoma, visus įkvėpė šventės siela ir organizatorė „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė.

Konferencijoje „Pasninko tikslai ir nauda“ detaliai apie Lietuvoje vyravusias ir besikeičiančias pasninko tradicijas pasakojo VU prof. R. Laužikas, o filosofijos mokslų dr. B. Gudaitytė kalbėjo tema „Dvasinė askezė, kaip gyvenimo vertybė“.

Komisija apdovanojimus įteikė ne tik šeimininkių šeimininkei, bet ir Kauno rajono ūkininkėms Nijolei Šabaniauskienei, Genutei Šidlauskienei bei Angelei Misionienei ir Aldonai Šimulienei su pagalbininkėmis mergaitėmis; Pakruojo klubo „Valia“ atstovėms Pranutei Idienei, Aušrai Rukienei, Aurai Pačinskienei ir Zinai Čepaitienei; Ukmergės šeimininkėms Janinai Danielienei, Nijolei Onai Kaselienei, Aušrai Prišmantienei ir Oksanai Railaitei; Kauno jungtinio sveikatos klubo atstovams Algirdui Kapučinskui ir Česlamai Purienei.

Kasmetė sveiko maisto šventė yra keliaujanti. Dažnai ji būdavo organizuojama Palangoje, praėjusiais metais vyko Raudondvario pilyje ir vadinosi „Rudens gėrybės būro ir pono stalui“. Šių metų sveiko maisto šventėje buvo vertinamas ir patiekalo grožis, ir sveikumas, ir skanumas, ir šių temos atitikimas. Šventės dalyviai patys įsitikino, kad šie dalykai tarpusavyje labai dera.

Juozas DAPŠAUSKAS

Juozo Dapšausko ir Simono Dailidės nuotraukos

„Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į p. Eligiją Suchockienę ir pateikė keletą klausimų.

Kas yra sveikas maistas?

Yra begalės mitybos teorijų, daug prieštaringos informacijos. Tačiau tai labai individualu ir su laiku keičiasi. Galbūt prieš aštuonis metus man sveikas maistas buvo nesmurtinis (be mėsos), prieš metus – neperdirbtas arba mažai perdirbtas augalinis maistas, be pridėtinių riebalų, cukraus ir kuo mažiau druskos. Visa tai išlieka, bet ateina dar daugiau suvokimų. Šiuo metu man sveikas maistas yra visų pirma labai paprastas, daugiausiai „gyvas“, iš kelių ingredientų, minimaliai apdorotas, pamaitinantis ne tik kūną, bet ir sielą – užaugintas, pagamintas su meile, padėka ir su pasimėgavimu suvalgytas. Kas žino, koks jis bus dar po metų? Galbūt pereisiu į monovalgystę.

Kada Jūs susidomėjote sveiku maistu, kodėl?

Kiek save pamenu, visuomet po truputi domėjausi sveika gyvensena, mityba, sportavau, buvau nusiteikusi prieš vaistus. Bet rimčiau į visą tai ėmiau žiūrėti tuomet, kai su vyru pradėjom galvoti apie vaikus, kai ruošiausi jų pradėjimui.

Savo ūkyje Ubiškėse naudojate be ariminę technologiją daržovių
auginime. Kas tai yra? Ir ką sodinate savo sode, savo ūkyje?

Nežinau, koks yra tikslus šio metodo apibrėžimas (kam įdomu, gamtinės žemdirbystės pradininku Lietuvoje laikomas Saulius Jasionis, išleidęs kelias knygas, kuriose viskas išsamiai paaiškinta), bet savais žodžiais tariant, tai yra toks žemelės išnaudojimo būdas, kuris yra artimiausias gamtai. Sakyčiau – tai bendradarbiavimas su gamta.  Be žemelės alinimo: draskymo, tręšimonenatūralias dariniais (cheminėmis trąšomis), beveik be ravėjimo ir laistymo. Na, aiškus pavyzdys yra miškas – ten nuolat sukasi natūralus
gamtos ratas: auga – miršta augalai, lieka senų augalų, medžių atliekos: šaknys, apirusi mediena, krenta medžių lapai, šakelės… Visa tai sudaro natūralią miško paklotę. Gamtoje viskas su viskuo susiję, todėl visas tas atliekas skaido grybai ir bakterijos, paversdami juos maistu naujiems augalams. Miško niekas nei laisto, nei ravi, nei tręšia – o viskas auga kuo puikiausiai. Todėl ir mes, kopijuodami gamtą, žemele dengiame storu organikos sluoksniu (netgi storesniu nei miške), sudarome sąlygas gyventi ir maitintis grybams ir bakterijoms, smulkiems gyvūnams ir paukščiams, kurie savo ruožtu gamina maistą mūsų auginamiems augalams ir padeda jiems augti sveikiems ir labai produktyviems. Juk natūraliai gamtoje nėra plikos
juodos žemelės. Toks kruopščiai „išdirbtas“ plotas, be žmogaus įsikišimo greit virsta pieva. Tai kokią beprotybę daro tas „protingasis“ žmogus? Jis nenori būti gamtos dalimi, jis nori būti
gamtos valdovas. Bet gi mes matome, kokios to žmogaus vadovavimo pasekmės. Gamtos dėsniams nepasipriešinsi…

Savo meilės erdvėje auginame daug įvairiausių vaismedžių, vaiskrūmių, daržovių, eksperimentuojame, vis nepaliaujame sodinti miško.

Jūs su vyru auginate net tris atžalas. Kaip jų atveju atrodo sveikas maistas?

Vaikai valgo beveik tą patį maistą kaip ir mes. Gal šiek tiek daugiau virto, baltymingesnio maisto. Šiek tiek mažesnę dalį žalumynų, o didesnę natūralių saldumynų (vaisių, uogų).

Jei kas susidomėjo sveiku maistu, kaip reikia prie jo priprasti?

Kiekvienas mes esame unikalus, todėl vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau tik išsivalius organizmą žmogus gali suprasti, ko iš tikrųjų nori kiekviena jo organizmo ląstelė.

Nesiūlyčiau imtis drastiškų priemonių. Jei staiga vieną dieną išimtumėte iš savo raciono visus nesveikus produktus ir jų derinius, tiesiog nežinotumėte ką valgyti. Todėl siūlyčiau įsiklausyti savo širdelės, ko atsikratyti jau esate pasirengęs, kad tai Jums nesukeltų didelio diskomforto. Kas pasiruošę dideliems pokyčiams, labai rekomenduočiau išbandyti Ann Wigmore fondo organizuojamą Gyvo maisto programą (plačiausveikata.org). Ten galite sužinoti beveik viską, ką žino mokslas apie mitybą, naujausius tyrimus, rekomendacijas. Bet, bet kokiu atveju, nebūkite fanatiški ir nuolat ieškokite savo tiesos. Be to, pamąstykite, ką Jūs iš tikrųjų gaunate valgydami vienokį ar kitokį maistą? Ar Jūs maitinate savo kūną ir sielą? Ar tiesiog ieškote greitų malonumų, pasitenkinimo, laimės, meilės? Jei taip, galbūt ne ten ieškote?

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *