Geriau pažinkime savo dirvožemį

Parašyta: 2019-03-18 | Kategorija: Naujienos, Žemės Ūkis |

LŽŪKT Trakų rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantas Albertas Malašauskas

Prasidėjo pirmasis pavasario mėnuo. Senoliai pagal jo pirmąsias tris dienas spėdavo, koks bus pavasaris, vasara ir ruduo. Kai kas sako, kad tą reikėtų daryti pagal senąjį kalendorių, tada prognozės būna tikslesnės. Tačiau prognozės prognozėmis, o mes visi žiūrime ir matome, koks šis pavasaris iš tikrųjų. Šilta praėjusi žiema nepagailėjo mūsų kraštui kritulių – tiek lietaus, tiek sniego. Tačiau palyginus gana stora sniego danga labai greitai nutirpo, o žemė buvo negiliai įšalusi ir mūsų lengvose žemelėse visas tirpsmo vanduo nukeliavo gilyn, kartu nusinešdamas ir dalį augalų mitybai reikalingų maisto medžiagų, esančių dirvožemyje. Per paskutinius 10–15 m. aiškėja, kad pavasariai mūsų krašte ateina anksčiau, tačiau daugiausiai jie būna ilgi, vėsūs ir sausi, tikrai atšyla tik antroje gegužės mėnesio pusėje, o ruduo yra ilgas, šiltas, saulėtas, kartais su gausiais krituliais.

Kiekvieną pavasarį žemdirbys žiūri su viltimi į savo peržiemojusius žiemkenčius, greitai džiūvančiais dirvas, galvoje turi susidėliojęs savo ūkio darbų planą pavasariui, tikisi kuo geresnių derlių, palankių orų, didesnių kainų parduodant savo išaugintą produkciją. Dar ir dar kartą pergalvoja, ar užteks sėklų, ar turi pakankamai pinigų nusipirkti trąšų, kurios vis brangsta, kuro, atsarginių dalių ir visko, ko reikia ūkyje.

Tačiau šiame straipsnelyje norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į tą investiciją į žemę, kuri mūsų krašte gerokai primiršta, nors ir labai veiksminga bei duodančią ilgalaikę naudą, t. y. dirvų kalkinimą.

Kalkinimas

Jau daugiau kaip 25-erius metus valstybė nefinansuoja dirvų kalkinimo t. y. neinvestuoja į brangiausią valstybės turtą – žemę. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad man dirbant agronomu kolūkyje per 16 metų visos ūkio žemės ūkio naudmenos buvo pakalkintos 3 kartus, t. y. kas penkerius metus laukas būdavo kalkinamas. Remiantis dabartiniais duomenimis, Trakų rajone yra apie 30 proc. žemės, kurios pH mažesnis 5,6 (dirvožemio rūgštumas ir šarmingumas apibūdinamas pH vienetais, kuriuos charakterizuoja vandenilio (H+) ir hidroksilo (OH-) jonų koncentracijos santykis – jei yra didesnė vandenilio jonų koncentracija, tai dirvožemio reakcija rūgšti, jei hidroksilo – šarminė) ir apie 40 proc., kurio pH mažiau kaip 6. Galime džiaugtis, kad padėtis pas mus dar nėra tragiška, kaimynai varėniškiai tokios žemės turi atitinkami apie 65 proc., kurios pH mažesnis kaip 5,6 ir net virš 80 proc., kurios pH mažesnis kaip 6. O tai ir yra tos žemės, kurias reikia kalkinti.

 Nesigilindamas į rūgštingumo tyrimo metodikas, populiariai galiu pasakyti, kad dauguma augalų gerai auga esant neutraliai dirvožemio reakcijai, t. y, kai pH yra apie 7. Tačiau atskiros pas mus auginamų augalų grupės labai jautrios dirvožemio reakcijai, pvz., kviečiai, liucernos, pupos, žirniai gerai auga, kai pH ne mažiau kaip 6,1–6,5. Kukurūzai, miežiai, daugelis varpinių žolių ir daržovių (agurkų, pomidorų, morkų, svogūnų) augalai geriau auga, kai pH ne mažiau kaip 5,6–6,0. Mažiau jautrūs yra mūsų tradiciniai augalai –rugiai, lubinai, avižos, grikiai, bulvė, jiems pH turi būti ne mažiau kaip 5,5. Yra augalų, kuriems reikia rūgštaus dirvožemio – tai labai populiarėjančios šilauogės, spanguolės, rododendrai – pH apie 5.

 Remiantis daugelį metų Lietuvos mokslininkų atliktais tyrimais, vertinant dirvožemio rūgštingumui jautrius augalus, nustatyta, kad gauti derliai rūgščiuose dirvožemiuose yra 20–50 proc. mažesni, lyginant su nerūgščiais, o labai rūgščiuose dirvožemiuose jautresni augalai gali ir iš vis neaugti. Taip pat rūgščiuose dirvožemiuose yra augalams paprastai kenksmingo judriojo aliuminio ir mažai labai augalams reikalingo kalcio bei magnio. Rūgščiuose dirvožemiuose augalai blogai pasisavina visus penkis svarbiausius mitybinius makroelementus: azotą, fosforą, kalį, kalcį, magnį ir mikroelementą molibdeną. Ypač prastai pasisavina fosforą, nors dirvožemio tyrimai rodo, kad judriojo fosforo yra pakankamai arba net ir dideli kiekiai. Dėl to augalai rūgščiuose dirvose skursta, mažiau sukaupia baltymų, prastėja žolynų botaninė sudėtis, nes išnyksta ar išretėja ankštinės žolės. Ypač jautrios rūgštiems dirvožemiams derlingos kviečių ir miežių veislės, lyginant su anksčiau augintomis mažesnio produktyvumo veislėmis.

 Kalkinimo medžiagų pasirinkimas yra didžiulis – smulkiai malta kreida, malti ar trupinti dolomitmilčiai, kalcio dulkių granulės, negesintos kalkės, cukraus fabrikų gamybos atlieka defekatas, naujos kartos kalktrąšės. Pats efektyviausias kalkinimo rezultatas gaunamas, kai į dirvą įterpiami smulkiai malti kalkinimo produktai, pvz., klintmilčiai ar kreida. Nauda pastebima jau tais pačiais metais. Tačiau ūkininkai neturi tam pritaikytos technikos jų paskleidimui, todėl daugiausia tam naudoja mineralinių trąšų barstytuvus, kurie labai gerai paskleidžia granuliuotus kalkinimo produktus. Gauti tyrimai rodo, kad geriausias efektas gaunamas, kai kalktrąšes išbarstomos rudenį po derliaus nuėmimo arba pavasarį prieš dirvos ruošimą sėjai.

 Kiek, kada ir kokias kalkines medžiagas reikėtų naudoti konkrečiame lauke, galima įvertinti tik turint atliktus dirvožemio tyrimus, kuriuose turėtų būti ištirtas lauko pH, kalio, fosforo ir humuso kiekis dirvožemyje, jo mechaninė sudėtis. Turint duomenis, galima apytikriai numatyti, ką reikėtų atlikti konkrečiame lauke. Lietuvoje kalkinimo normos nustatomos pagal kalcio karbonato kiekį kalkinamoje medžiagoje, todėl reikia žinoti, kiek konkrečiai kalkinimo medžiagoje jo yra ir pagal tai reguliuoti išbėrimo normą. Bandymais yra nustatyta, kad per penkerių metų laikotarpį granuliuotų kalkinių trąšų įtaka padidinti dirvožemio pH yra mažesnė negu dulkinės kreidos, tačiau pH po kalkinimo granuliuotomis trąšomis nuosekliai didėjo 5-erius metus, kai kreidos maksimalus poveikis gautas pirmaisiais ir antraisiais metais, o vėliau dirvožemio pH mažėjo. Taip pat visuose darytuose bandymuose nustatyta, kad visos naudotos priemonės didino augalų derlingumą ir atpirko patirtas kalkinimo išlaidas.

 Kalkinimas daro didelę įtaką dirvožemio biologiniam aktyvumui, nes stabilizuoja dirvos struktūrą, užtikrina geresnį pralaidumą orui ir vandeniui, aprūpina dirvožemį kalciu, kuris labai skatina mikroorganizmų veiklą, todėl greitėja šiaudų ir augalinių liekanų skaidymo procesas, o tai padeda išlaikyti esamą humuso kiekį ir jį didina. Didesnis humuso kiekis gerina augalų augimo sąlygas ir geresnį maisto medžiagų įsisavinimą, didina atsparumą erozijai, labai suaktyvėja dirvožemio bakterijos, grybai, nematodai, sliekai, padaugėja šaknų liekanų, didėja palankios sąlygos susidaryti kalcio, humuso ir molio dalelėms.

 Reikia nepamiršti, kad kalkinimas tik viena iš priemonių dirvožemiui gerinti. Žemdirbystėje nėra nei vieno nereikšmingo darbo. Labai svarbu susidaryti tinkamą sėjomainą, laiku ir tinkamai paruošti dirvą sėjai, sėti sėklas optimaliu gyliu, taikyti tausojantį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją, laikytis optimalių sėjos ir sodinimo terminų, suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, pasirinkti tinkamas veislės, sėti tik kokybišką sėklą, taikyti subalansuotą tręšimą, apsaugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, pagal galimybes taikyti nechemines augalų apsaugos priemones, laiku ir kokybiškai nuimti derlių, tinkamai sandėliuoti. Tik visas priemonių kompleksas garantuos gerą rezultatą net ir itin nepalankiais metais, kurių, pagal prognozes, gali pasitaikyti vis dažniau.

Ekologinio žemės ūkio taisyklės

Norėčiau priminti ekologinės gamybos ūkių ūkininkams, bendrovėms, ką jie privalo padaryti savo ūkiuose pagal dabar galiojančias Ekologinio žemės ūkio taisykles ir kad būtų aiškiau, pridedu visą Taisyklių 40 punktą su visais naujausiais pakeitimais. Šiandien jie visi galioja.

  1. Visuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose auginami pasėliai (išskyrus plotus, kuriuose auginami sodai, uogynai, vaistažolės ir pievos ), ūkio subjektai privalo:

40.1. ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus sertifikuojamuose plotuose turėti paimtus dirvožemio ėminius ir atliktus agrocheminius dirvožemio tyrimus akredituotoje pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso) tyrimams laboratorijoje arba laboratorijoje, turinčioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytos įgaliotos įstaigos išduotą leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus visiems šiems konkretiems parametrams nustatyti (pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekiams ir organinei angliai (humusui). Šio papunkčio reikalavimai turi būti įgyvendinami laikantis šių terminų:

40.1.1. iki 2019 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems daugiau kaip 50 ha ploto;

40.1.2. iki 2020 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems mažiau kaip 50 ha ploto;

40.2. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo pagal sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje skelbiamą metodiką pradėti skaičiuoti dirvožemio humuso balansą – organinės medžiagos grįžtamumą į tą patį lauką;

40.3. tręšdami sertifikuojamus laukus tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, rengti tręšimo planą (kuriems tai privaloma atlikti pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus) bei jo laikytis;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3D-204, 2018-04-05, paskelbta TAR 2018-04-05, i. k. 2018-05440

40.4. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo, kiekvienais metais prieš pradėdami tręšti laukus ekologinėje gamyboje leistinomis medžiagomis, sudaryti tręšimo planą. Jame turi būti tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), numatomas panaudoti trąšų kiekis, apskaičiuotas augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti dirvožemio maisto medžiagų (azoto, judriojo fosforo, judriojo kalio) kiekis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-517, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-18, i. k. 2015-09717

Nr. 3D-19, 2017-01-12, paskelbta TAR 2017-01-12, i. k. 2017-00822

Nr. 3D-280, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07121

  1. 401. Dirvožemio ėminių ėmimo planavimą gali atlikti baigę žemės ūkio mokslo studijų krypties studijų programą (kurios metu išklausytas dirvotyros kursas) dirvožemio specialistai pagal akredituotos arba turinčios leidimą atlikti šių taisyklių 1 papunktyje nurodytus tyrimus laboratorijos patvirtintą dirvožemio agrocheminių savybių tyrimų metodiką.

Dirvožemio ėminius gali imti akredituotose laboratorijose dirbantys asmenys arba leidimą nurodytus tyrimus atlikti turinčios laboratorijos nustatyta tvarka pripažinti tinkamais šį veiksmą atlikti asmenys.

Taip pat noriu priminti, kad LŽŪKT Trakų biuro augalininkystės konsultantas turi leidimą dirvožemio pavyzdžiams paimti, o turėdamas Jūsų laukų tyrimų duomenis padės Jums suskaičiuoti dirvožemio humuso balansą-organinės medžiagos sugrįžtamumą į tą patį lauką, parengti tręšimo planą tręšiant sertifikuotus laukus organinėmis trąšomis, sudaryti tręšimo planą prieš tręšiant leistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis, patarti dėl Jūsų atskirų laukų kalkinimo, kitais technologiniais klausimais. Visi ūkininkai ir bendrovės, ūkininkaujantys ekologinės gamybos ūkiuose, kurių ūkiai yra didesni kaip 50 ha, jau turėjo dirvožemio tyrimo duomenis turėti iki 2019-01-01, todėl kas to nesuskubo padaryti, siūlyčiau tai atlikti kuo skubiau. Mažesni kaip 50 ha ūkiai tai turi padaryti iki 2020-01-01 ir tokių ūkių Trakų rajone yra nemažai, todėl, jeigu Jums reikia tokios paslaugos, prašau kreiptis iš anksto tel. 8 620 15 306, 8 614 87 412, (8528) 55664 arba el. p. albertas.malasauskas@lzukt.lt bei užsukti pas mus adresu Aukštadvario g. 52, Trakai (UAB „Altitudė“ administracijos pastatas, II aukštas). Eiliškumas bus nustatomas pagal registracijos datą. Dirvožemio pavyzdžius planuoju pradėti imti, kai tik nusistovės teigiama dienos temperatūra. Rekomenduoju dirvožemio pavyzdžius imti kuo anksčiau, kai dirvos dar netręštos, nes po tręšimo reikėtų palaukti apie 1–2 mėn., nes kitu atveju duomenys būtų netikslūs. Be to, turint dirvožemio tyrimo duomenis, juos bus galima naudoti jau šiemet, įvertinti Jūsų dirvožemio apsirūpinimą maisto medžiagomis, rekomenduoti kokias trąšas, kalkinimo priemones naudoti.

Šiame straipsnyje daugiau buvo akcentuojama dėl dirvožemio paėmimo ekologinės gamybos ūkių šeimininkams, nes jiems tyrimus turėti privaloma. Tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tradiciškai ūkininkaujantiems. Mano giliu įsitikinimu, tokius tyrimus turėtų turėti visi ūkininkaujantys. Juk nežinant bent pagrindinių duomenų apie savo dirvas, ypač dabar, kai visos trąšos labai brangios, negali žinoti, ko augalui labiausiai trūksta. O gamtoje galioja dar 1840 m. J. Lybigo suformuotas minimumo dėsnis, teigiantis, kad augalo augimą apriboja santykinai mažiausiai gaunamas veiksnys. Augalo procesams įtakos turi ir tai, kad vienų veiksnių optimalus lygis priklauso nuo kitų veiksnių lygio, t.y. kintant vienų veiksnių lygiui, kinta poreikis kitiems veiksniams. Geriausia, kai augalai vienu ar kitu veiksniu ar jų kompleksu apsirūpinę optimaliai, tačiau gamtoje ar žemdirbystėje auginant augalus, ne visada pasiseka to pasiekti. Kiekvienas iš veiksnių yra nepakeičiamas, ir jei kurio nors iš jų trūksta, augalas blogai auga, produktyvumas mažėja. Šiuo atveju, kalbant apie trąšas, augalo derlingumą lems mažiausias maisto medžiagų kiekis esantis dirvožemyje. Pvz., jeigu dirvožemyje yra mažai kalio, o kitų maisto medžiagų yra pakankamai, tai kalio mažas kiekis ir bus lemiantis veiksnys, nuo kurio priklausys augalo derlingumas, nes kitos maisto medžiagos nebus naudojamos, kol nepasipildys kalio turinčiomis medžiagomis. Neturint dirvožemio tyrimo, neįmanoma tinkamai subalansuotai patręšti augalų, todėl didelės dalies trąšų maisto medžiagų augalai negali panaudoti, jos išsiplauna į gilesnius sluoksnius, vandenys užteršiami nitratais. Taip gi, tyrimo duomenimis nustatyta, kad iš vieno hektaro dirvožemio per metus vidutiniškai išsiplauna apie 200–300 kg kalcio, todėl norint tikt šį kiekį kompensuoti bent ketveriems metams, į hektarą bent kartą per 5 metus reikėtų išberti apie 1 000 kg gryno kalcio. Užsienio šalyse, o ir mūsų kaimynai lenkai rūgštesnius dirvožemius kalkina kas 4–5-erius metus.

Taigi, nelieka kito būdo ir pas mus. Jeigu norime palikti savo palikuonims mūsų Žemę-Maitintoją bent tokią, kokią mes paveldėjome iš savo tėvų ir senelių, turime naudoti dirvožemį tinkamai, o tam, kad tinkamai galėtume jį naudoti, reikia jį geriau pažinti.

Albertas MALAŠAUSKAS,  LŽŪKT Trakų rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantas

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *