Gyvenimo įdirbis eina perniek: valstybės buldozeris veja iš nuosavos žemės ir jokių kompensacijų

Parašyta: 2019-07-24 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

Trakuose, Žaizdrių g., gyvenanti Juozo Ustilos šeima visiškoje neviltyje: per naktį valstybė kone visame jų sklype nusistatė servitutus, o šiemet ekskavatoriai išrovė želdinius, tiesiama elektros linija ir draudžiama atlikti bet kokius veiksmus. Šeima nežino, kur dėtis: nei patys gali gyventi, nei parduoti – kas pirks. Energetikos ministerija aiškina, kad įstatymas leidžia rūpintis elektros linijomis, taip pat priklauso 10 proc. kompensacija – jos dydis nustatytas atsižvelgiant į 1,7 mln. elektros energijos vartotojų interesus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Juozas Ustila savame sklype nebesijaučia esąs šeimininkas

Aukščiausios įtampos – 330 kV – linija per senąjį Žaizdrių kaimą ėjo ir anksčiau. Bet kurioziška situacija susidarė tik 2017 m., kai valstybės įstatymas pavertė kone visą gyventojų nuosavybę „valstybine“ – kone per visą sklypo plotą nustatyti servitutai nebeleidžia vykdyti jokios veiklos, o gyventojams gresia baudos už gyvenimą. Į 15min atvykusi Stasė Ustilaitė pasakoja, kad sklype niekuomet nebuvo nustatytų jokių apribojimų – jos tėtis Juozas čia 25 arų sklypą nusipirko 1987 metais, vėliau pirko kaimyninius sklypelius, ir dabar bendras sklypo plotas – 73 arai.

„Mūsų namas visuomet stovėjo prie aukštos įtampos linijos ir nebuvo nustatytų nei servitutų, nei apsaugos zonų, galėjome viską sodinti, auginti, viską daryti. 2017 m. Nacionalinė žemės tarnyba mums nustatė servitutus, valstybinius. O dabar „Litgrid“ pradėjo vykdyti projektą – rekonstruoja aukštos įtampos liniją ir ruošiasi padidinti įtampą dvigubai. Mūsų namas ir didelė dalis žemės patenka į apsaugos zoną“, – pasakoja S.Ustilaitė. 73,5 aro sklypas buvo be jokių apribojimų, o po 2017 m. didžiajai daliai jo, 59,27 aro, nustatyti apribojimai – elektros linijų apsaugos zona. „Dabar jie jau kasa, medžius rauna. Išrovė ir riešutus, ir avietes, ir moliūgus. Tokio projekto mes net nežinojome, su mumis nederino. Parašėme raštą „Litgrid“, o jie atsako, galite naudotis, netrukdo. Bet sugriežtinta – negalima nei sodinti, ūkiniai mūsų pastatai ten patenka“, – skundžiasi S.Ustilaitė.

Tačiau ji patikina pati negyvenanti ir labiau besirūpinanti tėčio ir brolio šeimos, vaikų sveikata, kadangi dabar vietoje vienos linijos per sklypą eis dviguba. „Kaip „Litgrid“ sako, čia viešas interesas, jie nori nepriklausomybės nuo Baltarusijos. Tai mes suprantame, kad to reikia, bet jaučiuosi, kad ir mūsų teisės į asmeninę nuosavybę yra pažeidžiamos. Tie laidai eina per sodus, per žmonių teritorijas“, – pyksta moteris.

Neviltis: nei gyventi, nei parduoti, net apdrausti negali

Name su šeima gyvenantis Juozas Ustila 15min aprodė sklypą ir vaizdai patvirtina jo žodžius, kad „atrodo kaip po karo“. „Visą laiką čia gyvenom ir niekam nekliuvo, bet 2017 m. padarė servitutą ir prasidėjo. Padarė apribojimus, jie pradėjo kaip ir grasint – čia šienas, malkos, negali būt, jūs negalit laikyt gyvulių, technika negali stovėti. 59 arai atimti. Mums raštą atsiuntė, kad baus, nes tvora pastatyta atseit nelegaliai, nors ji nuo 1986 metų buvo, net plane pažymėta, kad galima statyt. Pradėjo rašinėti raštus, grasinti“, – skundžiasi J. Ustila.

Anot jo, pradedant rekonstruoti elektros liniją, buvo atvykę darbuotojai paprašyti parašų. „Mums nieko neaiškino, sako – pasirašykit, atseit keisim tą liniją. Bet nieko mes nesupratome, tai ir nepasirašėme. Tai du kartus sakė, kad mus į teismą paduos, nes nepasirašome. Nes čia vis tiek esą valstybei reikia. Bet kol kas nepadavė į teismą. Bet dabar prasidėjo, kad porą mėnesių viską pjauna, griauna, laidus metė. Po 10–20 metų vėl gal ką nors sugalvos, tai ir namą išgriaus, nes sako, dabar čia viskas mūsų“, – nuogąstauja J. Ustila.

Anot jo, netgi apdrausti turto nebegalima, nors anksčiau jis buvo draudžiamas – draudimo bendrovės vertina, kad gyventojų turtas pažeidžia naujai nustatytus reikalavimus.

„Mums nieko nebegalima laikyti. Tėvukas išparduoda visą techniką, nors anksčiau ūkininkaudavo – dabar nebegalima. Neturime, kur dėtis, mums pasakė, kad baus. Atvažiavę išpjovė medžius, kriaušes. Kol servitutų nebuvo, pas mus viską buvo galima sodinti, o dabar atvažiavo ir išpjovė“, – sako vyras. Didžiausią nerimą jam kelia tai, kad pagal projektą naujoji elektros linija jau bus dviguba – iki šiol ėjo trys fazės, o dabar jau eis du kartus po tris. 330 kV įtampa yra aukščiausia, kokia Lietuvoj eksploatuojama.

„Pagal įstatymą nieko negalima – nei vaikščiot, nei laistyt, nei žaidimo aikštelių įrengti, nei transportui stoti. O tai kur mums tada pasidėti, jei čia mūsų kiemas. Galime tik viename namo kampe būt. Vaikai maži vaikšto. O po linija ilgai būti juk nesveika. Gal neįrodyta, bet mano vaikai įrodo – jie vemia, jiems blogai, čia labai negerai. O jei, neduok Dieve, atsitiktų kokia nelaimė, ar gaisras ir linijai būtų padaryta žala, tai iš mūsų gali ir milijonų paprašyti“, – pyksta dvi mergaites auginantis J.Ustila. Vyras nežino, ar galės netgi remontuoti namą, jei to prireiks. „Šita situacija vedanti į niekur, nei čia, nei čia. Parduoti to namo irgi negalime, nes niekas jo nebepirks“, – sako J.Ustila.

Pašnekovai abejoja, ar šioje zonoje apskritai begalės gyventi ūkį kūręs jų aštuoniasdešimtmetis tėtis – dėl prastos sveikatos jam reikalingas širdies stimuliatorius. „40 metų tėvas čia gyvena, jam kaip žmogui tas medžių rovimas eina per širdį, čia tas pats, kas žmogų nužudyti. Jis visą gyvenimą čia dirbo, investavo į savo namą, sklypą, ir dabar visko netenka. Jis nesupranta tų dalykų“, – nuogąstauja S. Ustilaitė. Elektros linija tęsiasi ne tik per šį kiemą – čia pat yra ir sodininkų nameliai.

Teigia negavę kompensacijų

J. Ustila patvirtina, kad kreipėsi dėl kompensacijų už nustatytus naujus apribojimus, tačiau net ir tokių negavo. „Priklauso kažkoks procentas nuo sklypo masinio vertinimo vertės. Aš kreipiausi, bet jie atsako, kad mums nepriklauso. Esą metodika nepatvirtinta, ar dar kas. Aš savaitę po metodikos patvirtinimo nusiunčiau, bet jie atsakė, esą mums kompensacija nepriklauso, nes valstybinis servitutas“, – trūkčioja pečiais vyras.

Anot jo, numatytos kompensacijos „juokingos“. Jis teigia iš darbus atliekančių darbuotojų išgirdęs, kad ir už turtui padarytą žalą gali nesitikėti didelių kompensacijų. „Pagrindinis darbininkas sako nesitikėk, kad čia tūkstančiais gausi. Šimtais gal gausi. Jie viską išlaužys, išplėšys ir pasakys, kad apsaugos zonos ribose. O mes čia gyvendami einame prieš įstatymą“, – sako J.Ustila. „O mokėti už žemę vis tiek turime, ir šienauti turime du kartus per savaitę“, – priduria vyras.

Šeima patikina, kad apie naujai nustatytus apribojimus jie nebuvo netgi tinkamai informuoti. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisykles, 330–400 kV įtampos elektros oro linijoms nustatyta apsaugos zona – 30 metrų abiejose pusėse.

Ministerija paaiškina, kad nuo nepriklausomybės pradžios nebuvo aiškios ir skaidrios tvarkos, kaip žemės savininkams reikėtų kompensuoti už jų sklypuose esančius elektros tinklus, stulpus ir kitus elektros energetikos įrenginius. Ilgą laiką dauguma žemės savininkų negaudavo visiškai jokios kompensacijos už patirtus nepatogumus ir apribotas galimybes naudotis savo žeme. „2017 m. Seimo priimtas Elektros energetikos įstatymas įpareigojo Vyriausybę sukurti aiškią ir skaidrią sistemą ir patvirtinti metodiką, kuri nustatytų kompensacijų už servitutų dydžius 2018 m., patvirtinus kompensacijų už servitutus metodiką, buvo nustatyta, kad už esamus pagal įstatymą nustatytus servitutus kompensuojama apytiksliai 10 proc. servituto užimamo vidutinės žemės sklypo rinkos vertės. Tuo tarpu už naujus pagal sutartį su žemės sklypo savininku nustatomus servitutus kompensuojama apie 50 proc. servituto užimamo žemės sklypo ploto vertės“, – aiškina ministerija. Tai reikštų, kad J. Ustilos šeima galėtų tikėtis nebent poros tūkstančių eurų. Masiniu vertinimu visas jo sklypas įvertintas 30 tūkst. eurų. „Suprantamas žemės savininkų noras gauti didesnes kompensacijas, tačiau buvo ieškoma mechanizmo, kuris užtikrintų teisingą ir subalansuotą pusiausvyrą tarp abiejų pusių interesų – žemės savininkų ir visų elektros energijos vartotojų. Tai yra, nustatant kompensacijų už servitutus dydžius, reikėjo atsižvelgti ne tik į žemės ir miškų savininkų lūkesčius, bet ir į interesus 1,7 mln. elektros energijos vartotojų, kurie tas kompensacijas turės apmokėti“, – aiškina ministerija.

Žemės savininkams nėra nustatyto apribojimo, iki kada jie gali kreiptis dėl kompensacijų už servitutus. Priklausomai nuo to, kurios energetikos įmonės objektai stovi žemės savininko sklype, gyventojai turi kreiptis į bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ arba elektros perdavimo tinklo operatorių „Litgrid“. „Už gyventojų tinkamą informavimą yra atsakingi perdavimo ir skirstymų tinklų operatoriai. Jie turi užtikrinti, kad žmonės būtų suteikiama visa informacija, o sprendimai dėl kompensacijų priimami per nustatytus terminus“, – sako ministerija.

„Litgrid“: esami apribojimai nebus keičiami, dėl to kompensacijos nepriklauso

Elektros perdavimo tinklų operatorė „Litgrid“ aiškina, kad Trakuose rekonstruojamos esančios elektros linijos. Linijos išplėtimui papildoma grandimi nereikia keisti esamų apribojimų, todėl sklypų savininkai „galės naudotis savo nuosavybės teise valdoma žeme, kaip tai darė iki šiol“, o „žemės vertė po rekonstrukcijos nesumažės“. „Minima 330 kV įtampa nėra keičiama. Paaiškiname, kad „Litgrid“ vykdo su visais reikiamas asmenimis suderintą projektą „330 kV OL Lietuvos E – Vilnius rekonstravimas“, kuriuo numatytas „Litgrid“ nuosavybės teise priklausančios 330 kV elektros energijos perdavimo oro linijos rekonstravimas. Linijos rekonstrukcija vykdoma griežtai vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka suderintais projektiniais sprendiniais, keičiant senas konstrukcijas naujomis ir sumontuojant papildomą grandį linijoje. Tokie darbai pagal galiojančius teisės aktus nėra laikomi nauja statyba, o tiesiog rekonstrukcija“, – teigiama komentare.

„Litgrid“ patikina, kad apsaugos zonos plotas, servituto plotas liks toks pats, koks buvo iki projekto įgyvendinimo. Įstatymas aukščiau už gyventojų nepatogumus: Elektros energetikos įstatyme „Litgrid“ naudai nustatytas įstatyminis servitutas perdavimo tinklų apsaugos zonų ribose, tai leidžia nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie elektros linijų ar kitų objektų, atlikti reikiamus darbus.

„Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklypui yra nustatytas įstatyminis servitutas, jo plote „Litgrid“, kaip servituto turėtojas, turi teisę vykdyti aukščiau išvardintus veiksmus, taip pat ir rekonstruoti elektros perdavimo liniją ir tai yra laikoma įstatymu numatytų teisų įgyvendinimu“,– teigia „Litgrid“ komunikacijos vadovė Jurga Eivaitė.

Gyventojų sutikimas neprivalomas

„Litgrid“ patikina, kad elektros linijos rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas viešam svarstymui, viešinti ir ankstesni dokumentai, susiję su poveikiu aplinkai, tuo metu jokių pasiūlymų ar prieštaravimų nebūta. Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą.

„Nagrinėjamu atveju, kadangi žemės sklypui nustatytas įstatyminis servitutas, „Litgrid“, vykdydama linijos rekonstrukciją pagal projektą, įgyvendina savo EEĮ įtvirtintą servituto turėtojo teisę. Tokiu atveju žemės sklypo savininko sutikimas nėra privalomas“, – paaiškina J. Eivaitė. „Litgrid“ taip pat paaiškina, kad žala, padaryta sklypų paviršiui projekto metu, visada yra atlyginama „vadovaujantis galiojančiais teisės aktais“. „Gyventojų teisės nėra pažeidžiamos, pabrėžiame, kad rekonstrukcijos metu yra keičiamos linijos konstrukcijos, esamas sklypo atžvilgiu galiojantis įstatyminis servitutas nėra plečiamas. Todėl „Litgrid“ įgyvendinant projektą, žemės sklypo vertė nesumažėja, dėl ko žemės savininkai negali patirti papildomų nuostolių“, – vertina bendrovė. „Litgrid“ primena, kad žemės savininkai, kurių sklypuose nustatyti servitutai, turi teisę į vienkartinę kompensaciją, tačiau tai nesusiję su vykdomu projektu. „Šią situaciją vertiname kaip nesusipratimą – „Litgrid“ darbuotojai siuntė atsakymą dėl rekonstruojamos linijos, jei gyventojai kilo klausimų ar neaiškumų, visuomet mielai prašom paskambinti telefonu, parašyti el. paštu ir viską išsiaiškinti“, – atsako bendrovė.

Jei statiniai buvo įregistruoti, žada jų negriauti

15min „Litgrid“ perdavė gyventojų nuogąstavimus, ar ateityje ir jų namus gali ištikti raunamų medžių likimas. „Statiniai paprastai „neatsiduria“ apsaugos zonose, kol jų niekas nepastato, visa veikla linijų apsaugos zonose griežtai reglamentuojama. Jei tai istoriškai susiklosčiusi situacija, tokie statiniai yra registruoti Registrų centre, bendrovė niekada nereikalauja jų nugriauti. Atkreipiame dėmesį, kad visa nauja statyba privalo būti suderinta su bendrove“, – teigiama komentare.

O poveikį sveikatai, anot „Litgrid“, reglamentuoja Higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“. „Bendrovė nuolat tikrina elektromagnetinių laukų, susidarančių nuo aukštos įtampos elektros linijų, dydžius. Elektros perdavimo tinklas eksploatuojamas taip, kad elektromagnetiniai laukai nesiektų teisės aktuose apibrėžtų ribų“, – rašoma „Litgrid“ komentare.

 

Ernestas NAPRYS

Šaltinis: www.15min.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *