Išleista knyga apie karaimų istoriją anglų kalba

Parašyta: 2021-03-02 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Trakai |

Knygos „Karaims in Lithuania“ (2020) viršelis

Karaimai jau daugiau kaip 600 metų gyvena Lietuvoje. Nemažai istoriografinės medžiagos, mokslinių tyrinėjimų apie jų istoriją, kalbą, tradicijas savo moksliniuose straipsniuose, leidiniuose pateikia jų tautiečiai, gyvenantys (gyvenę) tiek Lietuvoje (Mykolas Firkovičius, Simonas Firkovičius, Seraja Chanas Šapšalas ir kt.), tiek užsienyje (pvz., Ananjašas Zajončkovskis, Aleksandr Dubinski ir kt.). Lietuvoje daug publikacijų karaimikos tematika yra parašiusi Ambasadorė, vertėja, žurnalistė, Trakų rajono garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė muzikologė dr. Karina Firkavičiūtė. „Trakų žemės“ puslapiuose jau pristatinėjome naujausias Halinos Kobeckaitės išleistas knygas: „Lietuvos karaimų šventovės – Kenesos“ (2019) ir „Karaimai Žvėryne. Istorija ir dabartis“ (2020). Neseniai mus pasiekė ir dar viena pernai Ambasadorės parašyta knyga, kurioje anglų kalba sistemingai sudėta karaimų tautos atsiradimo, persikėlimo į Lietuvą istorija, pristatoma jų kultūra, tradicija, kalba, religija,  tai –  „Karaims in Lithuania“ (liet. Karaimai Lietuvoje, 2020).

Vienas naujausių leidinių prasideda trumpa įžanga apie karaimų tautos atsiradimo ištakas ir jų paminėjimą istoriniuose šaltiniuose, po to trumpai apžvelgiamos istorinės ir politinės aplinkybės, kai Vytauto Didžiojo dėka jie apsigyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1397–1398 m. Tuo metu čia persikraustė apie 380 šeimų. Šis karaimų apgyvendinimas Lietuvoje buvo ne vienkartinis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad iš viso savo noru jų persikėlė apie 5 000. Iš pradžių karaimai kompaktiškai apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Vėliau atvykę įsikūrė gyvenvietėse Biržuose, Pasvalyje, Naujamiestyje, Upytėje.

1441 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis karaimams suteikė Magdeburgo (savivaldos) teisė. Bendruomenė iš savo narių galėjo rinko vaitą, kuris tvarkė jos vidaus gyvenimą ir ginė jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais bei  kitais gyventojais. Tad antrajame knygos skyriuje daug dėmesio skiriama teisiniam karaimų bendruomenės gyvenimo reglamentavimui skirtingais istorijos laikotarpiais.

Kituose knygos skyriuose skaitytojai supažindinami su materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu – karaimų literatūra, architektūra, religija, papročiais, kulinarija. Leidinyje atsiskleidžia karaimų bendruomenės gyvenimas Lietuvoje iki mūsų laikų, gvildenamas tautinės tapatybės klausimas vis globalėjančiame pasaulyje.

Knygos pabaigoje yra pateikiamas išsamus bibliografijos sąrašas bei karaimų vyresniojo dvasininko Simono Firkovičiaus (1987–1982) karaimų kalba parašytas eilėraštis apie visiems gerai žinomą karaimų patiekalą, kurį būtina paragauti kiekvienam atvykusiajam į Trakus turistui ar svečiui – kibiną. Į anglų kalbą jį išvertė dr. Karina Firkavičiūtė.

Knygos leidybą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išleido Lietuvos karaimų kultūros bendrija. Į anglų iš lietuvių kalbos tekstus vertė Dalia Judita Vabalienė ir Monika Matulevičiūtė. Leidinys yra spalvotas, iliustruotas Halinos Kobeckaitės, Sigitos Marcinkevičienės, Sigitos Nemeikaitės, Vytauto Žemaičio, Adamo Dubinskio, Kosto Šukevičiaus nuotraukomis, taip pat kai kuriuos fotografijos buvo panaudotos iš Halinos Kobeckaitės asmeninio archyvo. Pirmame knygos viršelyje yra karaimų herbo nuotrauka, kurios autorius – Kęstutis Stoškus.

Apibendrinant galime drąsiai teigti, kad ši knyga „Karaims in Lithuania“ bus puiki  proga garsinti karaimų vardą, istoriją, tradicijas, papročius ir už Lietuvos ribų.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *