
„Be automobilio – kaip be rankų ir be kojų“, – šypsosi nuo gimimo judėjimo negalią turinti Marija Gintarė Bigataitė (24 m.)
„Be automobilio – kaip be rankų ir be kojų“, – šypsosi nuo gimimo judėjimo negalią turinti Marija Gintarė Bigataitė (24 m.), sėkmingai įgyvendinusi savo svajonę pradėti vairuoti. Prieš keletą metų mergina baigė mobilumo mokymo programą ir vos iš pirmo karto išsilaikė vairavimo egzaminą.
Teisės yra būtinybė
„Vairuoti automobilį visada buvo mano svajonė. Judėjimo negalią turinčiam žmogui be vairuotojo pažymėjimo ir specialiai pritaikyto automobilio gyventi iš tiesų labai sudėtinga. Galimybė vairuoti yra būtinybė. Tai ypač palengvino mano buitį. Esu sportuojantis žmogus – šaudau iš lanko, todėl tenka dažnai važinėti į varžybas po visą Lietuvą“, – pasakoja Panevėžyje gyvenanti mergina, paklausta, kodėl ji nusprendė dalyvauti mobilumo mokymo programoje.
Marija džiaugiasi, kad pradėjus mokytis nereikėjo sukti galvos dėl pragyvenimo, nes viskuo buvo pasirūpinta iš anksto.
Mergina tikina, kad vairuoja saugiai, neviršija greičio ir laikosi kelio ženklų. „Kai tik įsigijau automatinį automobilį su rankiniu valdymu, iš Panevėžio į Rokiškį važiavau aplankyti močiutės. Važiavau penkiasdešimties kilometrų per valandą greičiu ir man vis atrodė, kad lekiu per greitai. Be mašinos būčiau kaip be rankų ir be kojų. Dabar važiuoju kada noriu ir kur noriu“, – negali atsidžiaugti mergina, 2015 metais baigusi mobilumo mokymo programą ir sėkmingai įgijusi vairuotojo pažymėjimą.
Svarbu atitikti kriterijus
„Transporto priemonės vairavimo įgūdžių mokymai nėra toks paprastas dalykas. Visų pirma, vertinama, ar judėjimo sutrikimų turintis žmogus sugebės važiuoti saugiai ir, aišku, vežti keleivius. Nustatomas mokymų dalyvio funkcinis pajėgumas, įvertinama jo sveikatos būklė. Tuomet organizuojami mokymai, susidedantys iš teorinių žinių įsisavinimo ir praktinio vairavimo “, – pasakoja Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė.
Mokymuose gali dalyvauti judėjimo sutrikimų turintys asmenys, kuriems nustatytas 0–45 procentų darbingumo lygis. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (Forma Nr. 083-1/a) nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas (taikomų apribojimų kodai 10–51).
Išsilaikęs vairavimo egzaminą, neįgalusis gali pretenduoti ir į transporto priemonės įsigijimo kompensaciją.
Nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas
„Neįgaliųjų reikalų departamentas skelbia konkursą ir projektų finansavimo iš valstybės biudžeto konkurso tvarka atrenka organizacijas, kurios turi visas galimybes, specialistus bei įrangą mokyti judėjimo negalią turinčius asmenis. Pavyzdžiui, pernai šią paslaugą teikė Valakupių reabilitacijos centras“, – sako A.Kandratavičienė.
Projekto įgyvendinimo metu iš valstybės biudžeto lėšų ne ilgiau kaip keturiasdešimt penkias kalendorines dienas buvo apmokamos ir dalyvių maitinimo bei apgyvendinimo išlaidos.
„Mūsų tikslas – kuo labiau paskleisti žinią apie mobilumo mokymus, kad ypač rajonuose gyvenantys neįgalieji sužinotų apie galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir kreiptųsi į Neįgaliųjų reikalų departamentą. Per praėjusius metus šia galimybe pasinaudojo apie dvidešimt žmonių. Dauguma jų iš pirmo karto išlaiko vairavimo egzaminą. Tikimės, kad šiemet norinčiųjų taip pat netrūks“, – sako A.Kandratavičienė.
Visa informacija, susijusi su projektų paraiškų teikimu, atranka ir finansavimu, skelbiama Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje www.ndt.lt.