Jaroslav Narkevič: Polonistikos likimas – reformos ar premjero kaprizo auka?

Parašyta: 2018-02-15 | Kategorija: Naujienos, Seimas |

Prijungus Vilniuje įsikūrusį Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), iškilo grėsmė Polonistikos studijų programai. Šis, LEU lenkų kalbos mokytojus ruošiantis skyrius, jau virš 55 metų ruošia lenkų k. mokytojus Vilnijos krašte veikiančioms mokykloms lenkų dėstomąja kalba.

Jaroslav Narkevič, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys

Kadangi Polonistikos studentai – tai tų pačių Vilniaus krašto mokyklų absolventai, teritorinis aspektas yra ir esminis, ir unikalus. Į tai būtina atsižvelgti. Po ilgų derinimų su LEU ir VDU vadovybe, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo ministre J. Petrauskiene, yra paruoštas tinkamas tolesnio polonistikos veikimo modelis, kuris puikiai galėtų būti plečiamas ruošiant taipogi pradinių klasių, istorijos, užsienio kalbų mokytojus tautinių mažumų mokykloms. Pastarųjų dalykų pedagogų stygius jaučiamas jau dabar. Dėl to būtų pagrįsta, kad Polonistikos skyrius turėtų ne tik likti Vilniuje, bet ir būti VDU Edukologijos akademijos dalimi, kuri susikurs po LEU prijungimo prie VDU. Polonistikos centras būdamas VDU Edukologijos akademijos dalimi galėtų sėkmingai plėtoti savo veiklą Vilniuje, Ševčenkos g. esančiose patalpose.

Kodėl tokiam modeliui priešinasi premjeras S. Skvernelis? Teigdamas, kad sutinka išsaugoti Polonistiką, veikia visiškai priešingai… Atskiriant Polonistiką nuo LEU potencialo, negalima būtų išsaugoti ir plėtoti edukologinės krypties ir tinkamai ruošti mokytojus, galinčius patenkinti Lietuvos tautinių mažumų mokyklų poreikį. O gal būtent to siekia kai kurie premjero švietimo srities „patarėjai-profesionalai”? Galbūt tame ir slypi nenoro palikti Polonistiką Vilniuje, tampančia VDU edukologijos akademijos dalimi, šaknys. Kadangi tokiems „strategams” nepavyko tautinių mažumų mokyklų privesti iki išnykimo, t.y. tiesiogiai optimizuoti, reorganizuoti ir galiausiai likviduoti jas, tai gal šį kartą būtent taip bandoma pasiekti savo neįgyvendintą tikslą. Juk akivaizdu, kad be mokytojų, tinkamai paruoštų darbui tautinių mažumų mokykloms, tos mokyklos negalėtų egzistuoti arba būti konkurencingomis išsaugant savo tautinį unikalumą.

Galbūt premjerui, pasisakančiam už pagarbą visiems LR piliečiams, tame tarpe ir lygiaverčiams tautinių mažumų atstovams, premjerui, siekiančiam pagerinti ir plėtoti santykius su artimiausiais kaimynais, jau laikas įžvelgti tikrąją esmę ir neprieštarauti paruoštam Polonistikos modelio įgyvendinimui. Ir gal premjerui jau laikas paklausti ilgamečių švietimo politikos „profesionalų” – kas gi kaltas dėl švietimo reformos žlugimo ir tam skirtų milžiniškų lėšų iššvaistymo?

Jaroslav Narkevič,
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys

Šaltinis: www.l24.lt


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *