Stovyklos atidarymo akimirka – dalyvauja (iš dešinės) Gediminas Romaška, Trakų r. šaulių 6-osios kuopos vadas, Kęstutis Blaževičius, Trakų r. Bijūnų jaunųjų šaulių būrelio vadovas, Kristina Kontrimavičiūtė, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja (bendruomenės pareigūnė), Irma Stankevičiūtė, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato policijos rėmėja, Audrius Gaidelis, stovyklos intruktorius, LŠS 10 ŠR Tauro šaulių kuopos radijo ryšio instruktorius, eil. Giedrė Golubevaitė, stovyklos instruktorė, KASP 8-osios rinktinės karė savanorė, Martynas Adomaitis, stovyklos instruktorius, KASP 8-osios rinktinės karys savanoris, Andrius Šmailis, LŠS 10ŠR Geležinio Vilko šaulių kuopos vadas
Trumpa Lietuvos šaulių sąjungos istorija
Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) – savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. 1919 m. buvo įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune, organizacijos pagrindus nustatė, šaulio ideologiją formavo Vladas Putvinskis-Pūtvis. Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.
Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. organizacija likviduojama, o iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. LŠS padalinių, štabų, tarybų narių. 1954 m.
pasitraukę šauliai ir patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama LŠS. Prasidėjus Lietuvos atgimimui atsikūrė ir pas mus. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data. 1998 m. buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. Trakų rajono šauliai yra Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės dalis.
Stovykla vaikams
Moksleiviai susipažino su šaulių veikla
Birželio 12–17 d. Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė organizavo tradicinę stovyklą „Tarnauju Lietuvai“, į kurią susirinko 96 bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai iš Vilniaus apskrities. Ši stovykla skirta ne jauniesiems šauliams, o bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, siekiant supažindinti vaikus su šauliška veikla, ugdyti pilietiškumą, skatinti patriotiškumą.
Atidarymo metu sveikinimo žodžius tarė Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės vadas, mjr. Mindaugas Milius ir stovyklos vadovė, rinktinės vado pavaduotoja Renata Šmailienė. Susirinkusieji iškilmingai sugiedojo valstybės himną, buvo pakelta šaulių vėliava. Atidarymo švente pasidžiaugti atvyko ir Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Trakų rajono 6-osios šaulių kuopos vadas Gediminas Romaška. Taip pat visą laiką su jaunaisiais stovyklautojais būna ir tvarką padeda palaikyti Bijūnų pagrindinėje mokykloje veikiančio jaunųjų šaulių būrelio vadovai, Trakų rajono 6-osios šaulių kuopos šauliai Milė ir Kęstutis Blaževičiai, nuolatinis šaulių pagalbininkas, profesinės karo tarnybos karys Audrius Gaidelis, policijos atstovai, rinktinės šauliai ir Lietuvos kariuomenės kariai savanoriai.
Gausus moksleivių būrys buvo padalytas į keturis būrius, kuriam vadovauti paskiriamas instruktorius ir grupės vadovas. Stovykloje šešias dienas vaikams tenka gyventi pagal karišką režimą, šiltą lovą pakeičiant palapine, dieną pradėti kėlimusi pagal komandą ir rytiniu bėgimu, mankšta. Moksleiviai mokomi drausmės, rikiuotės, karo topografijos, kliūčių įveikimo, išgyvenimo sudėtingomis sąlygomis paslapčių, susipažįsta su pirmosios medicinos pagalbos suteikimo principais, ugdomos lyderio savybės.
Mjr. Mindaugas Milius
„Ši stovykla yra pažintinio pobūdžio, skirta dar iki šiol nesusidūrusiems su šaulių veikla, – pasakojo mjr. Mindaugas Milius. – Iš viso stovyklos būna keturių pakopų. Aukščiausioje pakopoje dalyvauja pažangiausi jaunieji šauliai iš visos Lietuvos, joje yra ganėtinai sudėtingos sąlygos. Čia, Bijūnuose, vaikai supažindinami su kariniu gyvenimo būdu, drausme, bet tikrai neruošiami kovos veiksmams. Tokia stovykla vaikams tampa pilietiškumo, patriotiškumo ir savarankiškumo mokykla.“
Tokio pobūdžio stovyklose moksleiviams taip pat rengiami sportiniai žaidimai, šaudymas iš pneumatinio ginklo, jose kviečiami prisistatyti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir įvairūs policijos atstovai. Laisvu metu vaikai džiaugiasi vakarone prie laužo, diskutuoja patriotinėmis temomis, dalijasi istorijos žiniomis.
„Šiemet vasarą Bijūnuose organizuota stovykla vaikams yra pirmoji. Jaunųjų šaulių stovyklą daugiausia remia LR krašto apsaugos ministerija, palapinėmis aprūpino Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė. Nemažai instruktorių atvažiuoja visuomeniniais pagrindais, negaudami už tai jokio atlygio, – sako Trakų r. 6-osios šaulių kuopos vadas G. Romaška. – Dar keturios jaunųjų šaulių stovyklos šią vasarą įvyks Pabradės poligone.“
Informacija apie stovyklas yra skelbiama Lietuvos šaulių sąjungos internetinėje svetainėje www.sauliusajunga.lt, taip pat moksleiviams informacija teikiama mokyklose, šaulių sąjungos rinktinių štabuose, yra kviečiamos dalyvauti šaulių atžalos, t. y. sekti tėvų pėdomis. Šauliais gali tapti vaikai nuo 11 m., bet į stovyklas paprastai kviečiami nuo 12 iki 18 m. asmenys. Norintiesiems dalyvauti pagrindinis reikalavimas – drausmė ir gera nuotaika. Stovykloje draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį, netoleruojamos patyčios. Už grubius prasižengimus vaikai iš stovyklos yra pašalinami, tačiau tokių atvejų būna išskirtinai mažai.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
