Auksė Podrezaitė. Neringos Rekašiūtės nuotr.
Š. m. rugpjūčio 24 d. jaunimo reikalų koordinatorės pareigas Trakų rajono savivaldybėje pradėjo eiti Auksė PODREZAITĖ. Ji daugeliui skaitytojų ir rajonų gyventojų yra gerai žinoma, nes iki tol mergina dirbo Lentvario kultūros rūmuose ir buvo atsakinga už kultūros renginius mieste.
Naujiesiems metams jau beldžiantis į duris, „Trakų žemė“ uždavė jai keletą klausimų apie besibaigiančius 2022-uosius.
Gal galėtumėte trumpai papasakoti skaitytojams, kurie Jūsų dar nepažįsta, apie save?
Esu kilusi iš Lentvario, tačiau daugiau nei prieš dešimtmetį su tėvais persikraustėme į Senuosius Trakus, tiksliau Rubežiaus kaimą. Tiesa, net persikrausčius į kaimiškąją vietovę, asmeninis gyvenimas ir toliau vyko Lentvaryje: mokiausi Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje, buvau aktyvi bendruomenės narė, savanoriavau Lentvario kultūros rūmuose. Sėkmingai baigus gimnaziją, pasirinkau daugelio kritikuojamą studijų kryptį – „Politikos mokslus“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Jei artimieji džiaugėsi ir juokavo, kad auga būsima prezidentė, tai aplinkiniai stebėjosi, kaip jaunam žmogui gali būti įdomi politika. Visgi, nepaisant kitų kritikos ir kilusių iššūkių: pradėtas darbas Lentvario kultūros rūmuose, įpareigojęs atsakingai planuoti laiką, ir užklupusi pandemija, perkėlusi studijas į nuotolį – apsigyniau baigiamąjį bakalauro darbą „Tautinių mažumų balsavimas ir jį lemiantys veiksniai Lietuvos nacionaliniuose rinkimuose“.
Nors bakalauro diplomas buvo rankose ir norėjosi atsikvėpti po įtemptų studijų, tačiau perfekcionistės požiūris liepė toliau kopti mokslo laiptais. Kaip jau supratote, vis dar esu studentė ir tęsiu studijas VU TSPMI, besimokydama magistro studijų programoje „Politika ir medijos“. Tiesa, studijos jau ties finišo tiesiąja: sausio mėnesį yra numatytas darbo pridavimas ir gynimas. Todėl šiųmetinės šventės yra itin įtemptos: noriu skirti laiko tiek artimiesiems, tiek magistriniam darbui.
Kalbant apie laisvalaikį, deja, bet šiuo metu turiu jo itin mažai. Kadangi dirbu ir Trakų rajono savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatore, ir Lentvario kultūros rūmuose kultūrinių renginių organizatore, o dar esu ir studentė, todėl stengiuosi išnaudoti kiekvieną laisvą akimirką, ar būnant su artimaisiais, ar dalyvaujant kultūrinėje, švietėjiškoje veikloje, renginiuose, o kartais tiesiog ilsėtis, žiūrint serialą.
Nuo vasaros pabaigos dirbate Trakų rajono savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatore. Kas paskatino Jus rinktis darbą su jaunimu? Gal galėtumėte pasakyti, už ką yra atsakingas jaunimo reikalų koordinatorius?
Manau, kad viskas įvyko gan natūraliai. Dar dirbdama Lentvario kultūros rūmuose, bandžiau išspręsti rebusą, kodėl Rūmai nėra patrauklūs mūsų jaunimui. Organizavau jaunimui skirtus renginius ir veiklas, kino vakarus ir protmūšius, teikiau daugybę projektinių paraiškų, siekiančių spręsti jaunimo užimtumo ir įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą problemas, iš kurių kelios buvo sėkmingai įgyvendintos. Galiu pasidžiaugti, kad mano iniciatyva Lentvario kultūros rūmai yra tapę ta vieta, kurioje jaunuolis gali atlikti ilgalaikę jaunimo savanorišką tarnybą kultūros srityje.
Taigi po kelerių metų kryptingo darbo su jaunimu kultūros srityje ir politikos mokslų studijų, apsidžiaugiau, sužinojus, kad Trakų rajono savivaldybė ieško jaunimo reikalų koordinatoriaus. Net nedvejodama pateikiau dokumentus, o jau po mėnesio buvau interviu atrankoje. Laimėjus konkursą ir tapus karjeros valstybės tarnautoja, kiek išsigandau šio „statuso“, kuris, atrodytų, jaunam žmogui yra toks tolimas. Visgi, žvelgiant į praeitį iš dabartinės perspektyvos galiu tik pasidžiaugti savo pasirinkimu.
Jaunimo reikalų koordinatorius padeda formuoti ir įgyvendinti jaunimo politiką, rengia jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį Savivaldybėje bei užtikrina tarpusavio bendradarbiavimą. Tiesa, man tai skamba per daug formaliai… Jaunimo reikalų koordinatoriaus darbas yra žymiai spalvingesnis, kurį apibūdinčiau kaip savotišką mediaciją. Jis yra tarpininkas tarp Savivaldybės politikų, specialistų, organizacijų ir jaunimo, siekiančio bendro tikslo – kokybiško jaunimo politikos įgyvendinimo. Tokiu tarpininku siekiu būti ir aš.
Su kokiomis problemomis susiduria Trakų rajono jaunimas ir kaip jos yra / turėtų būti sprendžiamos?
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria mūsų rajono jaunimas, yra vietų ir erdvių, skirtų jaunimui, trūkumas. Taip, Trakų rajone turime jaunimo centrą ir dvi atviras jaunimo erdves, tačiau jaunimas šiose patalpose tiesiog netelpa. Nors galėtume apsimesti, kad ši problema neegzistuoja, sakant, kad yra daugybė kultūros centrų ar bibliotekų, atvirų jaunimui, tačiau, remiantis atlikta galimybių studija, galime matyti, kad tai nėra jaunimui patrauklios erdvės. Visgi, džiaugiuosi, kad jaunimą girdi mūsų Savivaldybės vadovai, su kuriais dėliojame planus, kaip išspręsti šį iššūkį.
Greičiausiai jau susidėliojote ir būsimus kitų metų darbus, planus?
Meluočiau, jei sakyčiau, kad ne… Privalau aiškiai žinoti savo dienotvarkę, nepasimesti nei tarp darbų, susitikimų, pasitarimų, renginių ar paskaitų. Per šiuos kelis mėnesius, kai dirbu Savivaldybėje, spėjau dar tik apšilti kojas, todėl vienas pagrindinių kitų metų tikslų – kokybiškas ir įtraukus jaunimo politikos įgyvendinimas. Žinoma, nepamirštu ir kultūros, kurioje, kaip ir kasmet, sieksiu atrasti slaptą formulę, kokių renginių reikia lentvariečiui.
Visgi, kalbant apie kitų metų asmeninius planus, viliuosi, kad baigusi studijas, atrasiu daugiau laiko savo pomėgiams: aktyviam gyvenimo būdui ir politikai.
Jūs taip pat dirbate ir Lentvario kultūros rūmuose kultūrinių renginių organizatore. Kokie šie metai buvo Lentvariui ir kuo nustebinsite kitais metais?
Lentvariui šie metai buvo ypatingai gyvi. Sakydama gyvi, turiu omenyje, kad visi šiųmetiniai renginiai vyko tradiciniu formatu – gyvai. Išskirti norėčiau tradicinę Lentvario Joninių (Rasų) šventę, kuri po kelerių metų pertraukos prie Lentvario (Graužio) ežero subūrė daugiau nei tūkstantį vasarotojų.
Kaip tik šiuo metu rengiame kitų metų Lentvario kultūros rūmų veiklos planus, todėl tikiuosi, kad 2023-aisiais pavyks nustebinti net labiausiai užkietėjusius lentvariečius, teigiančius, kad Lentvaryje nieko gero nevyksta.
Ko palinkėtume mūsų skaitytojams Juodojo vandens triušio metais?
Nepaisant mūsų negandų, kad ir kokios jos būtų didelės, tikiuosi, kad išsipildys didžiausias visų noras – Ukraina laimės karą, atnešdama į pasaulį taiką ir ramybę. Šio gėrio norėčiau ir palinkėti: taikos ir ramybės ne tik visam pasauliui, bet ir kiekvienam mūsų.
Dėkojame už pokalbį. Linkime sėkmės ateinančiais 2023-aisiais!
Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
