Jei nori pažinti gamtą, turi nebijoti išsipurvinti ir sušlapti

Parašyta: 2019-01-18 | Kategorija: Gamta, Mokyklos, Naujienos |

Skatinant vaikus aktyviau susipažinti su gamta, Lietuvos nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose jau daugiau kaip trejus metus veikia specialios gamtos mokyklos, organizuojančios pamokas bei iškylas į gamtą. Neries regioninio parko atstovai neabejoja – kad pažintum gamtą, turi nebijoti išsipurvinti ir sušlapti.

Neries regioninio parko nuotr.

 

Mokė prakalbinti gyvūnus

Neries regioninis parkas gamtos mokyklos gamtos ir kultūros paveldo pažinimo veiklas organizuoja keturis kartus per metus – po kartą kiekvienam metų laikui. Užsiėmimai nemokami bei organizuojami mokinių atostogų metu, o registruotis į juos kviečiami visi norintys 8-13 metų vaikai.

Parko gamtos gidas Saulius Pupininkas pasakoja, jog su 25–30 mokinių grupe gidai praleidžia beveik visą dieną – nuo 9 iki 16 valandos – ir stengiasi vaikams ne tik pristatyti teorinius faktus, bet ir padėti praktiškai pamatyti gamtos įdomybes.

„Pagrindinis gamtos mokyklos tikslas yra leisti vaikams kuo daugiau laiko praleisti natūralioje gamtoje ir mokytis ne žiūrint į kompiuterio ekraną ar skaitant vadovėlį, o kartu su gidu išeinant į žygį. Nepriklausomai nuo metų laiko, tik maža dalis pamokos vyksta mūsų lankytojų centre Dūkštose, o likusį laiką leidžiame lauke“, – pasakoja S. Pupininkas.

Žiemos užsiėmimas vyko sausio 4 d. Jo tema buvo „Pokalbiai su gyvūnais“. Gidu joje buvęs specialistas pasakoja, jog sudominti moksleivius bandyta pakankamai unikalia tema – paaiškinant, kaip iš gyvūnų elgesio įmanoma suprasti jų emocijas bei spręsti apie jų sveikatą.

„Kalbėjome su vaikais apie tai, kaip, pavyzdžiui, pažinti ar jų katė jaučiasi patenkinta, ar kažkuo neserga. Tuomet 6 kilometrus ėjome, kepėme skanumynus, direkcijoje darėme mišinius paukštukams. Buvome prie pat parko esančiame arklių slėnyje, kur vaikai galėjo arklius pašerti, paglostyti, stebėti“, – teigia Neries regioninio parko atstovas.

Pavasario užsiėmimų tema dažniausiai siejama su paukščių pažinimu bei jų migracija, vasarą bei rudenį daugiau keliaujama po visą parką bei jo vandens telkinius, kartu stebint vandenyje gyvenančius vėžius ir kitus gyvūnus.

Jei mokaisi apie pelkę – lipk į pelkę

Kaip vaikams pamokas bei ekskursijas vedantis specialistas vertina nuomonę, jog šiandieniniai vaikai gerokai nutolę nuo gamtos? Anot jo, tai įžvelgti galima, tačiau skubėti su negatyviomis išvadomis nederėtų.

„Skirtumas labiausiai jaučiasi tarp vaikų, kurie gyvena mieste, ir tų, kurie gyvena arčiau gamtos. Bet ir miesto vaikų tarpe yra nemažai tokių, kurių tėvai mėgsta keliauti ir aktyvesnį poilsį. Truputėlį gamtoje sunkiau joje visai būti nepratusiems vaikams – jie atsargiau elgiasi, gal kiek prisibijo. Tačiau nepasakyčiau, kad tai yra problema, nes vaikai iš principo yra labai imlūs ir per tą pusdienį gamtoje ima jaustis daug patogiau. Žiemos pamokos metu vaikai patys rado didžiulę metro gylio pusnį ir tuomet jau buvo iššūkis juos kažkaip nuo jos patraukti, nes kai vaikams pasidaro įdomu, jokio nejaukumo nebelieka. Vasaromis mūsų žygiai būna ir 10 kilometrų ilgio, tai vaikui nėra toks jau mažas atstumas, bet jie eina labai noriai“, – aiškina S. Pupininkas.

Moksleivius sudominant visų pirma reikia jiems leisti viską pamatyti savo akimis ir paliesti savo rankomis, tiki specialistas. Jei apie gyvūnus vaikas žinos tik iš knygų, nieko keisto, kad neturės supratimo, kaip jų ieškoti.

„Vaikas turi būti visiškai arti gamtos. Jei mes einame į pelkę, tai ir einame į pelę – brendame su botais arba vasarą basi. Jeigu tyrinėjame vandens telkinius, nebijome ten įlįsti, išsipurvinti, peršlapti. Stengiamės, kad kiekvienas pajustų gamtą iš arti ir tuomet pamatytų jos vertybes“, – pasakoja S. Pupininkas.

50 edukacinių užsiėmimų

Žinoma, vaikų susidomėjimas gamta glaudžiai susijęs su tuo, kiek gamta domisi jų tėvai. O tendencijos tokios, jog vis daugiau žmonių renkasi vykti į nacionalinius bei regioninius parkus ir išvykę į gamtą nori ne vien pagulėti prie vandens telkinių, bet ir dalyvauti žygiuose, vykti prie atokesnių paveldo objektų. Tą patvirtina ir lankytojų skaičius – pernai Neries regioniniame parke apsilankė apie 120 tūkst. žmonių.

„Žygių ir renginių poreikis tikrai jaučiamas, o išaugęs keliautojų skaičius labai džiugina. Norėtųsi, kad tolesnis žingsnis būtų daugiau edukacinių gamtos pažinimo veiklų mokyklose – juk perskaityti pradinės ar vidurinės mokyklos vaikui neužtenka, jam norisi pamatyti. Prailginus mokslo metus tam tikrai turėtų būti laiko, tereikia daugiau iniciatyvumo“, – sako specialistas.

Gamtos mokykla – ne vienintelis būdas moksleiviams susipažinti su Neries regioninio parko gamta. Gidai taip pat siūlo ir trumpesnes, kelių valandų trukmės, edukacines veiklas, į kurias klases gali registruoti mokytojai. Pastarųjų per pernai metus suorganizuojama apie 50.

1992 m. įsteigtas Neries regioninis parkas išskirtinis būtent antrąja didžiausia Lietuvos upe bei šalia jos esančiai skardžiais. 87 proc. parko sudaro miškai, tarp kurių ir didžiausias šalyje Dūkštų ąžuolynas.

 

 

Užs. Nr. 74


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *