KALĖDOS – PRIE ŠALTO AR LIEPSNOJANČIO NAMŲ ŽIDINIO?

Parašyta: 2014-12-31 | Kategorija: Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

kaledos

Kaip kiekviena šeima Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes sutiks, – tai priklausys ne nuo šiandienos, ne nuo vakar, o nuo tėvų viso gyvenimo elgesio būvimo. Švenčių rezultatas įrodys, kokią šeimą jie suformavo: kokybišką ar ne, ar joje sklinda tarpusavio šiluma, ar vis dar vyrauja šaltis? Ir tik šis rezultatas, kaip atsaką, atvers tėvų elgesį gyvenime ir šeimoje.

Kuo būtent svarbus tėvų elgesys, nulemiantis šeimos kokybiškumą, šalto ar šilto šeimos židinio buvimą?

 Esmė ta, jog meilę šeimoje reikia formuoti nuolat. Dvasinė meilė – tai yra tiesa,  sąžinė, protas, gera moralė, dorovė, nuo kurių priklauso tarpusavio pagarba bei sugyvenimas, tai yra šilto ar šalto šeimos židinio rezultato gavimas.

 Būtent, švenčių išvakarėse, apie minėtas realijas turėtų tėvai susimąstyti, nes tik jie patys formuoja šeimą. Kai išgirstama tėvus besiskundžiančius neva negerais vaikais, tai labai norisi jiems tarti, jog ne vaikai negeri, o tik jie patys esti nedori. Kodėl? Atsakymas vienas: kokią sėklą tėvai vaikuose pasėjo, kaip patys elgėsi, kiek į vaikus savo meilės įdėjo, tokį derlių ir išaugino. Nereikia tėvams dangstytis darbu, užimtumu ir panašiais dalykais, motyvuojant tuo, jog jie neturėjo laiko vaikams meilės reikšti, vienus dorai, o kitus nedorai auklėti. Meilė yra net paprasčiausias vaiko apkabinimas, už rankos pamėmimas, vaiko pabučiavimas į kaktą ir paklausimas: „Kaip tu, vaikeli, jautiesi, ar gerai praėjo diena?“, o ne šaukti vaikui, cit. „Ką tu man davei, ar duosi?“. Vaikas duos derlių tada, kai jis jį pats gaus. Antra, vaiko gyvenimas – yra ne tėvų, o jo paties gyvenimas, todėl tėvai į jo gyvenimą teisių neturi. Vadinasi ir vaiko gauta nauda, yra jo nauda, o ne tėvų, nes jie iš to turi savo gyvenimą kurti. Kai vaikas savo gyvenimą sukurs kokybišką, tai ir tėvų senatvė bus kokybiška. Todėl iš vaiko atiminėti gyvenimo, tėvai teisės tokios neturi.

 Šeimose, kuriose vyrauja nemeilė, svarbiausia, jog  tėvai  atsigręžtų į savo sąžinę, tiesą ir moralę, dorovingumą, savęs pasiteiraudami: ar tikrai buvo teisingi, ar vaikų atžvilgiu elgėsi sąžiningai, ar savo elgesiu neįskaudino ir vaikų širdžių neužgavo, ar teisingai ir dorai auklėjo? Būtent, nuo šių svertų ir priklauso šeimos kokybė bei jos židinio šiluma.

Esmė ta, jog siekiant meilę šeimoje išsaugoti, vaikus reikia gerbti, jų negalima menkinti, atstumti, išnaudoti ar prieš juos jėgą naudoti, meluoti, nekaltai žeminti, niekinti, nes vėliau, dėl to patys tėvai liks atstumti. Vaikus reikia mylėti, gerbti, skatinti, vertinti ir branginti, jų pasiekimų nepavydėti, nekenkti, o nuolat skleisti jiems savo meilę, nes tik tada ir tėvams meile bus atsakyta.

Reikia suprasti, jog vaikai gimsta visi teisingi. Antra, jie gimsta iš tėvų meilės, todėl vaikams labiausiai reikia tėvų meilės, palaikymo, skatinimo, vertinimo.Tėvai vaikus atstūmę, įskaudinę, įžeidę, neteisingai nedorai pasielgę, ar išreiškę pavydą, juos negrįžtamai įskaudina, todėl  metams bėgant šeimos židinys šąla. Tad tik savais veiksmais, tėvai šeimoje suformuoja šeimos židinio šilumą arba šaltį ir lai vaikų nekaltina, jog jie blogi, nes jie patys buvo vaikams neteisingi.

 Kur glūdi šeimos kokybės tikroji paslaptis? Atsakymas: žmogaus intelekte. Šeimos skaldymo, tarpusavio nesugyvenimo kurstymo, tėvų priešpastatymo vaikų vieni  prieš kitus, negerbimo, menkinimo, pavydo, priešinimo, kišimosi į vaikų šeimas, jų ardymą, visa tai – sovietmečio politikos būvis ir rezultatas. Būtent, per šeimų ardymo politiką, pagrindinis sovietinės politikos tikslas buvo – tautą nutautinti ir pavertsi ją vergais. Juk šeima – yra valstybės pagrindas, todėl sovietmečiu ir buvo šeimos naikinamos.

 Šviesūs intelektualai minėtą supranto ir savo šeimose šeimos tvirtumo politiką saugojo ir tebesaugo, vaikų atžvilgiu protingai elgdamiesi, tačiau tamsūs tėvai, savo vaikus niekina, nes jiems taip įdiegta elgtis. Štai ir atverta pagrindinė šeimos šilumos ar šalčio vyravimo paslaptis.Todėl kaskart, esant progai, tautą reikia šviesti ir antrinti būti moraliais, dorais, ištikimais žmonėmis, piliečiais, šeimų kūrėjais ir sergėtojais.

Valstybė – tai mūsų visų bendra šeima. Tad visų pirma, gyvendami šioje žemėje, ją mylėkime, gerbkime, būkime vieni kitiems teisingi, šviesūs, tolerantiški, pagarbūs, skleiskime šilumą, meilę, gerumą, kurkime teisingas doras šeimas. Tik šių vertybių laikydamiesi, tėvai išsaugos šeimas, o šeimose vyraus pagarba ir meilė. Tik minėtu pagrindu siekiant sugyventi, tėvams nebeliks ko kaltinti, jog jų vaikai negeri.

Dėl minėtų aplinkybių, tėvams, sukūrusiems šaltas šeimas, patartina visa apmąstyti ir ant lėkštelės, tik savo elgesį pasverti: ko jie vaikus mokė ir kaip elgėsi? Ar nepriešino, ar mokė sugyventi, ar kiekvieno vaiko atžvilgiu, buvo teisingi? Ar vaiką įvertino, ar palaikė tuo metu, kai labiausiai jiems tėvų palaikymo reikėjo, ar tuo laiku paėmė už rankos ir davė savo meilės, širdies šilumos? Ko mokė savo vienus ir kitus vaikus: tiesos ar melo?  Ir jeigu toje pačioje šeimoje, vienus vaikus mokė tiesos ir doros, o kitus melo ir jėgos principo naudojimo, tai lai neverkia dėl tik pačių neteisingo elgesio, šeimos supriešinimo ir joje vyraujančio šalčio. Tiesa ir netiesa sveriamos ant laiko ir faktų svarstyklių. Faktai ir tėvų elgesys, atveria galutinį jų gyvenimo kokybės rezultatą. Tose svarstyklėse reikia pasverti: ką tėvai labiau patys toleravo ir toleruoja: ištikimybę, pagarbą, meilę, šviesą, dorovę, gerą moralę, ar – jėgą, melą, netiesą, nesąžinę, blogį? Štai čia ir glūdi šeimos kokybės atsakymas ir pačių tėvų moralė: gera ar bloga?

Dažnai tėvai pamiršta, kad vaikai užaugę, viską įvertina ir tampa jų pačių teisėjais, nes jie geba patys mąstyti, įvertinti ir tiesą nuo melo atskirti. Tėvai neturi būti egoistais, nes jie privalo mąstyti, jog vaikas turi savo gyvenimą, o ne jų klaidomis ar  neteisingu suvokimu gyventi. Dažnai atsitinka taip, jog tėvai net nežino šiuolaikinio gyvenimo taisyklių ir reikalavimų, vaikų poreikių, asmenybiškumo realizacijos, pasiekimų ir būdami vaikui neteisingi, vaiką nebūtais dalykais kaltina, šiuo jam tik savo neteisingu mąstymu, negrįžtamai gyvenimą sugadindami. Ir tokių sugadintų gyvenimų yra begalės. Tad, tėvai, vaikų atžvilgiu privalo būti tolerantiški ir mąstyti ne tik apie save, o ir apie asmenis, kurie jo vaiką mokė, per gyvenimą vedė. Vaikas, ne tėvų asmeninis daiktas, kurį galima atstumti, numesti ir vėl, kaip jam reikia, pakelti. Protingi žmonės, net ir su daiktais, elgiasi pagarbiai, nes visa, ką turi, vertina ir brangina.

Aukščiau išdėstyta tautą nukreipia ir į tai, jog tėvai, užmegzdami ir gimdydami vaikus, būtų sąmoningi ir pasiruošę būti tėvais, o ne tik gimdytojais ir priešintojais. Tėvai, kurdami šeimas, turi pirmiausiai atsakomybę už vaiką jausti ir šeimos išsaugojimą, tarpusavio sugyvenimą, duotus įsipareigojimus ir to laikytis.

Šiame straipsnyje, į minėtus klausimus atsakiusiems, linkima susėsti prie Šv.Kūčių stalo ir vieni kitiems širdies šilumą atverti. Tačiau, jeigu šeimose vyrauja šaltis, tai prie žvakės šviesos tėvams atsisėdus, tyliai savyje giliai susimąstyti ir visa įvertinus,  širdyje atsiprašyti tų, kurių atžvilgiu buvo neteisingi.  Juk Kalėdos – tai saulės atėjimo,  šviesos, širdžių šilumos ir gerumo vieni kitiems atvėrimo metas.

Minėtas vertybes, kaip šeimoje tiesą, dorovę, gerą moralę, meilę ir širdžių šilumą, reikia nuolat puoselėti, nes tik tokiu pagrindu, teisinga ir mylinti šeima formuojama.  Juk nuo to, kokią šeimą tėvai formuoja, priklauso ne tik jų pačių šeimos, bet ir visos valstybės kokybė ir visuomenės gerovė. Tad gimdytojai ir šeimų kūrėjai, turi jausti atsakomybę ne tik už save, vaikus, bet ir už pilietį, valstybę.

Tik tiesa ir meilė šeimose vieni kitus stiprins, apsaugos šeimą, žmogų ir valstybės suverenitetą. Tad, lai negęsta šeimų židiniai ir gyvuoja tikros, kokybiškos šeimos, o kartu ir suvereni valstybė – mūsų visų šeima. Lai mūsų valstybėje formuojasi stiprių ir kokybiškų šeimų likimų susiklostymai, kuriose vyrautų tiesa, širdžių šiluma, gyvenimo džiugesys ir šeimos židinio jaukumas.

 Gražių, vieni kitiems širdžių šiluma dvelkiančių, laimingų Šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų!

Pagarbiai

 

Danutė VIPARTIENĖ

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *