Kalendorius – karaimų tradicijų tęstinumo saugotojas

Parašyta: 2015-04-07 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

Daugumai Lietuvos gyventojų Trakai asocijuojasi su Vytauto Didžiojo salos pilimi ir karaimų atsikėlimu iš Krymo. Pastaruosius prisimenant iš karto daugumos trakiečių ir miesto svečių atmintyje iškyla

gardžių kibinų kvapas ir skonis. Tačiau labai norėtųsi kalbant karaimų tematika praplėsti žmonių akiratį ir pažvelgti į tautinę mažumą giliau ir ĮDOMIAU. Dauguma mūsų skuba ir tikrai ne visada randa laiko paskaityti vieną kitą mokslinę publikaciją. Todėl reikia pasitelkti kitokius visuomenės švietimo, informavimo būdus. Kalendorius kaip tik tinkamas sprendimo būdas.

Kalendorių įvairovė

Pristatant kelių artimiausių metų karaimų kalendorius, jų panašumus, skirtumus, norime pristatyti, apie kitus pasaulio tautų, šalių kalendorius, kad būtų galima palyginti, kuo jie ypatingi, kas jiems darė įtaką ir kodėl jis yra toks, ir ne kitoks.

Kalendorius (lot. calendarium „skolų knygelė“) yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas. Skirtingos tautos, skirtingais laikais naudodavosi skirtingais kalendoriais. Kalendorių būta įvairių:  egiptiečių – senovės graikų – Babilono, majų, actekų romėnų Julijaus, Grigaliaus kalendorius, koptų, musulmonų, judėjų, prancūzų revoliucinis, bahajų, berberų.

Daugiausiai kam žinomas ir plačiausiai naudojamas – Saulės kalendorius. Saulės kalendoriaus pradininkais laikomi senovės romėnai, nors pirmieji jį ėmė taikyti senovės egiptiečiai. Jų kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių po 30 parų, metų pabaigoje pridedant 5 paras. Metų pradžia – vasaros saulėgrįža, kai patvinsta Nilas. Vėliau šį kalendorių perėmė ir patobulino minėtieji senovės romėnai. Jų kalendorius pavadintas Julijaus kalendoriumi.

Mėnulio kalendorius – naudojamas musulmonų kraštuose. Šiame kalendoriuje 12 mėnesių pakaitomis po 30 ir 29 paras sudaro 354 parų trukmės mėnulinius metus. Tikrieji mėnuliniai metai (12 sinodinių mėnesių) turi 354, 3672 paros, todėl kai kurie kalendoriniai mėnuliniai metai yra pailginami viena para, kitaip kalendorius pradės neatitikti Mėnulio fazių. Mėnuliniai metai maždaug 11 parų trumpesni už atogrąžinius (saulinius) metus, todėl mėnulinių metų pradžia gali būti tiek žiemą, tiek rudenį, vasarą bei pavasarį.

Mėnulio – Saulės kalendorius – naudojamas Izraelyje ir kai kuriose Tolimųjų Rytų šalyse. Tai sudėtingas kalendorius, kuriame bandoma suderinti sinodinį mėnesį ir atogrąžinius metus. Metai prasideda per pavasario lygiadienį.

Visame Vakarų pasaulyje yra naudojamas Grigaliaus kalendorius, kuris yra sukurtas pagal Julijaus kalendorių. Grigaliaus kalendorius yra Saulės kalendorius, besiremiantis Žemės apsisukimo apie Saulę reguliarumu. Pirmą kartą pasiūlytas Neapolio daktaro Aloyzo Lilijaus, pradėtas naudoti nuo 1582 m. vasario 24 dienos popiežiaus Grigaliaus XIII nurodymu. Popiežiui kalendorių pasiūlė vokiečių astronomas Kristupas Klavijus. Reforma įvyko 1582 m. spalio 5 dieną. Ši diena buvo paskelbta spalio 15-ąja, kadangi buvo susikaupęs 10 dienų pavasario lygiadienio atsilikimas nuo tikrovės.

Ne visos šalys kalendorių pradėjo naudoti Grigaliaus kalendorių vienu metu. Abiejų Tautų Rsepublika, Ispanija ir Portugalija kalendorių priėmė iškart, gana greitai ir Prancūzija. Tačiau kadangi kalendorių paskelbė katalikų popiežius, protestantiškos šalys, pavyzdžiui tokios kaip Anglija, nepriėmė kalendoriaus iki pat XVIII a. (po 1752 m. rugsėjo 2 d. ėjo rugsėjo 14 d.). 1700 m. naują kalendorių priėmė Vokietija, Nyderlandai, Danija. Rusijoje Grigaliaus kalendorius priimtas tik po 1917 m. Spalio perversmas

Dėl to Spalio perversmas pagal Grigaliaus kalendorių vyko lapkričio pradžioje. Kinija kalendorių priėmė taip pat po 1911 m.perversmo.

 

Karaimai ir jų kalendorius

Lietuvoje gyvenantys karaimai priklauso tiurkų tautai, kurios etninės šaknys yra kildinamos iš senų tiurkiškų klajoklių genčių. Lietuvoje karaimai atsirado Vytauto Didžiojo iniciatyva, kai nuo Juodosios jūros atsikėlė  keli šimtai karaimų šeimų. Šiuo metų kariamų Lietuvoje gyvena mažai apie300.  Jų gimtoji kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų kipčiakų pogrupiui, kuriam taip pat priskiriamos ir karačiajų – balkarų, Krymo totorių, kumykų kalbos.

Karaimai turi atskirą Mėnulio kalendorių, pagal kurį metus sudaro 354 dienos, 8 valandos, 48 minutės. Jis suskirstytas į 19 metų ciklą, kuriame yra 12 normalių ir 7 keliamieji metai su tryliktuoju papildomu mėnesiu. Mėnuo susideda iš 29 arba 30 dienų. Karaimų mėnulio laiko ciklas yra skaičiuojamas pagal mėnulio jaunatį, nustatomą plika akimi. Tačiau jau senokai mėnulio ciklų skaičiavimai karaimų tradicijoje stabilūs, astronomų užfiksuoti ir apskaičiuoti popieriuje. Didelį indėlį šiuo klausimu įnešė XIX a. Kokizovų giminės nariai, kalendotyrininkai.  Vienas iš jų atstovų, vardu J. Kokizovas Sankt – Peterburge 1912 m. išleido kalendorių, apskaičiuotą nuo 241 – ųjų iki 2400 – ųjų metų. Jo sudarytas kalendorius buvo tiksliausias tarp ankščiau egzistavusių kalendorių.

Lietuvos karaimų vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkovičius suderino karaimų mėnulio kalendorių su Grigaliaus kalendoriumi, t. y. buvo suskaičiuotos ir sudarytos  šių dviejų skirtingų kalendorių atitkmenų lentelės. Jis irgi rėmėsi J. Kozikovskio 1912 metų kalendoriumi. Jo sunėnas Vladimiras Maškevič, šią sistemą apdorojęs kompiuteriškai, apskaičiavo karaimiško kalendoriaus datas iki 2400 – ųjų metų. Kol kas yra išspausdinti jo kalendoriaus paskaičiavimai nuo 2001 m. kovo 26 d. iki 2051 m. kovo 13 d[1].

Pirmaisiais XX ir XXI amžiaus metais leidžiamas „Karaimų kalendorius” yra karaimų tradicijų Lietuvoje tvirtumo bei tęstinumo simbolis.

 

 

              

Karaimų  2013/2014 m. kalendorius

Lenkijos karaimų bendruomenė pristatė 2013/ 2014 m. kalendorių. Jo sudarytoja Natalija Lamčari. Jis truputį kitoks, nuo mums įprasto ir pireš tai minėto 2010 metų kalendoriaus. Šiame 2013/2014 metų sieniniame spalvotame karaimų kalendoriuje, visų pirma pažymėti  karaimų liturginiai metai ir jiems priklausančios šventės ir progos. Dar vienas žymiai pastebimesnis jo kitoniškumo bruožas – karaimų naujieji metai prasideda kovo mėnesį.

Kalendoriuje atsispindi visų pirma liturgija[2].

Karaimų religijos pagrindas yra Šventasis Raštas – Senasis Testamentas. Jie nepripažįsta jokių vėlesnių papildymų. Karaimų tikėjimo pagrindas yra Senasis Testamentas, todėl karaimų kalendorinės šventės atitinka Senajame Testamente nustatytas progas. Karaimiškus liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos. Jos yra apskaičiuojamos laikantis Biblijos teksto. Karaimų liturginių metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia), minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas-balandis) pirmąją dieną. To paties mėnesio 15-ąją dieną prasideda Tymbyl chydžy (Velykos), trunkančios savaitę. Nuo Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Septintojo mėnesio Ajrychsy-aj (rugsėjis – spalis) pirmąją dieną švenčiama Byrhy kiuniu (Trimitų šventė), o dešimtąjį to paties mėnesio dieną – Bošatlych kiuniu (Permaldavimo šventė). Paskutinioji metų šventė – Padangčių (Alačych kiuniu) – švenčiama 15-ąją Ajrychsy-aj dieną. Ji trunka 8 dienas.

Tarp šių pagrindinių, biblinių, bendruomeninių liturginių metų švenčių įsiterpia kelios kitokios liturginių apeigų progos – pasninkai (burunhu oruč arba Avuz jabar – gavėnios pradžia ir Vėlinės; Ortančy oruč – gavėnios vidurys; Avuz ačar arba Kurban – gavėnios pabaiga arba aukojimas), mėnulio jaunatys. Iškiliausia savaitės diena karaimams yra šeštadienis (septintoji savaitės diena). Tai – pagrindžia ketvirtasis Dievo įsakymas.

Šiuo 2013/2014 m. kalendoriu siekiama supažindinti visuomenę su karaimų virtuve. Didžioji dauguma žmonių, paklaustų, kokį jie žino karaimų tautinį patiekalą,  net nemirktelėję atsakytų – kibinai. Dauguma turistų atvykę, pavyzdžiui, į Trakus keliauja paragauti, būtent, kibinų. Šis kalendorius –  puiki proga  pasakyti mums lietuvaičiams ir užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą ir į Trakus, kad karaimai moka pagaminti ir daug kitų skanėstų.

2013/2014 m. kalendorius pateikia 13 skirtingų patiekalų. Kiekvienas iš jų yra iliustruotas, o jo receptas su patarimais išsamiai aprašytas. Kiekvienas patiekalas turi ir savoautoriaus/autorės nuotraukas. Tokiu būdu galima sužinoti į ką kreiptis patarimo, jeigu vis dėlto nepavyktų pasigaminti gardaus patiekalo. Kiekviena asmens nuotrauka padeda indentifikuoti asmenis, priklausančius karaimų tautai – galbūt tai yra jums mažai žinomas kaimynas ar pažįstamas. Daugelis Trakų miesto ar rajonų gyventojų turėtų pamatyti pažįstamus veidus: Zofiją Aną Dubinskają, Nadeždą Zajančkovskają, Margaritą Rajeckienė, Janiną Leonovič ir, be abejo, Nataliją Lamčari bei kt.

Šiuolaikiniai žmonės, norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, paįvairinti savo meniu, renkasi mažai žinomas jiems virtuves. Vieni eina į kinietiškus ar vietnamietiškus restoranus, kiti pagal receptų knygutes užsisako ingridientų iš Japonijos ar Pietų Korėjos, siekiant pagaminti kokią aštrią egzotišką sriubą. Ne visi rytietiški patiekalai yra priimtini mūsų skrandžiui. Karaimų patiekalų pliusas yra tas, kad nereikia jokių maisto produktų siųstis iš užsienio, o ir patys maisto produktai patiekalams yra nesudėtingai gauni ir tinkami lietuviškiems skrandžiams.

 

Karaimų 2014/2015 m. kalendorius

Lenkijos karaimų bendrija išleido ir dar vieną  2014/ 2015 m. sieninį spalvotą karaimų kalendorių[3]. Kalendoriuje be lenkų kalbos mėnesiai pateikiami taip pat lietuvių, rusų ir karaimų kalbomis. Šis kalendorius nėra pritaikytas Lietuvos Respublikos gyventojams, nes nėra sužymėtos nei valstybinės šventės (vasario 16- oji, kovo 11– oji, liepos 6 –oji ir kt.) nei katalikiškosios (Kalėdos, šv. Velykos ir kt.).

Kalendoriuje yra gausu iliustracijų, kurie atspindi karaimų istoriją ir tautinį paveldą. Jos ne tik pagyvina kalendorių, suteikia jam spalvų, tačiau ir tampa tarsi mokomuoju vadovėliu, leidžiančiu prisiliesti prie šios tautos savimonės. Kalendoriaus viršelyje atsispindi vieni iš svarbiausių jų tapatybės elementų: religija, kultūra ir pasaulėžiūra. Tuos elementus iliustruoja XVII a. rasta kenesos žvakidė; XIX a. nepaprasto grožio stiklo karoliukais gėlių ir lapelų motyvais išsiūvinėta pagalvėlė adatoms; džiazvos – rytėtiškas indelis kavai (karaimai – Rytų tauta). Žinoma, paskutinis karaimų tapatybę simbolizuojančių elementų yra Hadži Serajos Chano Šapšalo ir jo šeimos nuotrauka. Ir tai nenuostabu. Jo vaidmuo karaimų tautai tiesiog neišmatuojamas. Didžiulį darbą jis atliko tikėjimo ir mokslo srityse.

2014/2015 m. karaimų kalendorius[4] metų pradžią nurodo balandžio mėnesį, kaip ir priklauso, o ne sausio 1 d. kaip Grigaliaus kalendoriuje. Metų pradžią pažymintį puslapį puošia XVII a. liturginė žvakidė, kurio fone yra žymiosios Džufut Kalės tvirtovės vidurinieji vartai. Gegužės mėnesį iliustruoja, jau minėta, nuostabioji pagalvėlė adatoms, išsiuvinėta stiklo karoliukais, datuojama XIX a.  ir jos fone 1943 metų dviejų karaimių tautiniais drabužiais moterų nuotrauka: Tamaros Šyšman ir Ninos Špakovskajos. Birželio mėnesio kalendoriaus lape yra Hadži  Serajos Šapšalos Chano Šapšalo šeimos nuotrauka (kaip ir viršelyje), kurios fone yra XIX a. geometrinių raštų rankšluostis. Dar vienas geometrinių raštų variantas rankšluostyje yra pristatomas liepos mėnesio puslapyje kartu su ąsočiais kavai. Abu datuotini XIX amžiumi. Sekančio t.y. rugpjūčio mėnėsio lape pristomi fragmentai skrarelių, kurios skirtos melstis kenesoje ir menininkės Ninos Žabos anglimi nupieštas Džufut Kalės tvirtovės kiemas (1930 m.). Rugsėjo mėnesio kalendoriaus lape galima susipažinti su  antru tos pačios menininkės piešiniu, vaizduojančiu karaimų kenesą Džufut Kalės tvirtovėje. Taip pat šiame lape pristatomas garsusis karaimų bibliofilas, karaimų knygų ir rankraščių kolekcininkas Abraomas Jufudovičius Mičri. Taip pat žmonės supažindinami su užvalkalais maldaknygėms. Likusieji metų mėnesiai – spalis, lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas atspindi karaimų tautinę, istorinę tematiką – vaizduojama tiek Džufut tvirtovė, tiek tautiniai rūbai, įvairūs buities daiktai (ąsočiai, dubenėliai ir kt.).

Kaip ir 2013/2014 m. kalendorius, taip ir 2014/2015 m. kalendorius pasiekė plačiosios visuomenės duris Lenkijos karaimų bendruomenės pastangų dėka.  Taip pat reikia padėkoti iš rusų kalbos vertusiems Violetai ir Marekui Firkovičiams, redakcijai: Annai Sulimovič ir Mariolai Abkovič. Konsultacinė pagalba buvo teikiama Aldonos Zanievskos, o už puikios kokybės nuotraukas reikia padėkoti Aleksandrui Jeljaševičiui, o už dizainą- Andžejui Močydlovskiui ir Ivonai Jablonskai bei visiems kitiems, kurie palaikė šią idėją.

Tiek 2013/ 2014 m. kalendorius, tiek 2014/2015 m. kalendorius išleisti Lenkijoje, remiant Lenkijos Švietimo ministerijai.

Hadži Serajos Chano  Šapšalo šeima kalendoriaus viršelyje

Hadži Serajos Chano Šapšalo šeima kalendoriaus viršelyje

Kalendoriaus sudarytoja Natali Lamčari (centre) su savo vyru ir Zofija Dubinskaja

Kalendoriaus sudarytoja Natali Lamčari (centre) su savo vyru ir Zofija Dubinskaja

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,

Juozas VERCINKEVIČIUS



[1] Karaj  kalendary. Karaimų kalendoriu. 2001 – 2051, sud.  Mykolas Firkovičius, Karina Firkavičiūtė, Vladimiras Maskevič, Vilnius, 2001.

[2] Karaj  kalendary. Karaimų kalendoriu. 2001 – 2051, sud.  Mykolas Firkovičius, Karina Firkavičiūtė, Vladimiras Maskevič, Vilnius, 2001, p. 6

[3] Karaj luwachlary kalendarz karaimski 2014/2015, Warszawa.

[4] Karaj kalendary. Karaimų kalendorius 2001 – 2051, Vilnius, 2001.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *