Lietuvos karaimai: veidai ir likimai

„Trakų žemės“ pokalbis su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvare Nadežda Zajančkovskaja, pristačiusią Užutrakio dvaro sodybos rūmuose savo sudarytą leidinį „Trakai. Praeities veidai“ išleistą 2013 metais. Knygos pristatyme dalyvavo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius ir darbuotojai, E.F. André klubo Lietuvoje pirmininkė Vaiva Deveikienė, Trakų seniūnijos seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos karaimų bendruomenės atstovai tarp jų ambasadorė-daktarė Halina Kobeckaitė.

TŽ: Nadežda, kada susidomėjote karaimų tautos istorija? Kur Jūsų kelio pradžia?

Keistas klausimas… mano giliu įsitikinimu, visi karaimai nuo vaikystės augdami savo šeimose puoselėja protėvių tradicijas, kurios yra neatsiejamos nuo tautos istorijos. Beje reikėtų žiūrėti plačiau, nes mūsų tautos istorija yra glaudžiai susijusi su Trakų krašto, visos Lietuvos ir, be abejo, kaimyninių Lenkijos bei Rusijos praeitimi. Štai ir įdomus pavyzdys, kurį verta pažymėti: berinkdama nuotraukas leidiniui „Trakai. Praeities veidai“  Trakų istorijos muziejaus fonduose daugelio nuotraukų nugarinėje pusėje aptikau užrašus rusų kalba „к вывозу в Литву разрешается“ t.y. „leidžiama išvežti į Lietuvą“. Tokiomis atžymomis bolševikų komisarai pažymėdavo iš priverstinės emigracijos atgal į Trakus grįžtančių karaimų šeimų nuotraukas.

O jeigu konkrečiai atsakyti į Jūsų klausimą, tai karaimų istorija mano gyvenime yra nuo gimimo… tai mano kelio pradžia.

Regis, Jūsų tėtis Michailas taip pat rašo ir leidžia knygas. Pristatykite jas.

Taip, mano tėvelis Michailas Zajančkovskis nuo jaunystės laikų žavėjosi kariškiais, net svajojo juo tapti, taigi išėjęs į pensiją pradėjo rinkti istorinę medžiagą apie karaimus karius. Jo ilgamečio darbo rezultatas – du leidiniai: „Karaimai kariuomenėje“ – 2000 metais, keturiomis kalbomis išleido Lietuvos nacionalinis muziejus bei 2005 metais ir „Karaimai kariai“ – trimis kalbomis, leidimą rėmė LR kultūros ministerija. Tėvo sudaryta knyga „Karaimų kenesa Trakuose“ susilaukė dviejų leidimų – paskutinis 2009 metais šešiomis kalbomis. Ši knygutė labai įdomi besilankantiems Trakuose turistams.

Praeitais metais savo devyniasdešimtmečio proga Michailas Zajančkovskis išleido kūrinių bei vertimų knygą karaimų kalba, skirtą ateities kartoms pavadinimu „Pasakos proanūkiams“, kurią padovanojo karaimų bendruomenės nariams.

Praeitą savaitę pristatyta knyga-fotoalbumas „Trakai. Praeities veidai“ išleista 2013 metais jau antrasis Jūsų sudarytas leidinys „Trakai. Praeities vaizdai“ išleista 2009 metais. Kuo jie vienas nuo kito skiriasi?

Pajuokausime? Pavadinimu ir leidimo metais.

O jeigu rimtai, tai: prieš keletą metų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija  išleido Jums visiems labai gerai žinomą istorinių nuotraukų albumą „Trakai. Praeities vaizdai“. Jame publikuojamos nuotraukos su Trakų miesto vaizdais. Tai tarsi pasivaikščiojimas po praeitį.

Dabar gi TINP direkcija, minėdama  žymaus karaimų mokslininko, orientalisto, hachano  Hadži  Seraja Chan Šapšalo 140-ąsias gimimo metines, pristato Jūsų dėmesiui sekančią dalį „Trakai. Praeities veidai“. Sudarydama abu šiuos leidinius siekiau praskleisti istorijos skraistę, nupūsti užmaršties dulkes nuo… ne tokios jau tolimos praeities.

Visi mes šeimos albumuose turime savo senelių, prosenelių portretus, žinome jų gyvenimo istorijas, kruopščiai jas saugome, perduodame jaunoms kartoms… Bet, deja, atsitinka ir taip, kad laiko, vėjo išblaškytos nuotraukos dažnai atsiduria svetimose rankose. Tai ženklus praradimas, tęstinumo siūlelis nutrūksta, o pasekmė… užmiršti žmonių likimai, neatpažinti veidai, neįvardinti vardai kurie, kaip bebūtų gaila, dažnai pasitaiko ir šiame albume. Pažvelgiau į šiuos veidus įdėmiau, su meile, kaip į artimus man protėvius,  įsižiūrėjau į jų žvilgsnius, kurie tarsi nukreipti į amžinybę. Kokia ori jų laikysena… jų romantiškos povyzos pilnos vienybės, pasididžiavimo, tautinio tapatumo bei tikėjimo savo istorine misija. Šiais mano pojūčiais ir norėjau pasidalinti su skaitytojais.

 „Trakai. Praeities veidai“ išleista 2013 metais yra tikra karaimų portretų fotogalerija. Malonėkite pristatyti, kokie tai asmenys. Kaip juos galima būtų apibūdinti?

Leidinyje surinkti istoriniai – nuo devyniolikto amžiaus vidurio iki dvidešimto amžiaus ketvirto dešimtmečio t.y.  jau minėto hachano  Hadži  Seraja Chan Šapšalo  laikmečio  karaimų portretai. Jie vertingi ir savo nešama informacija: atspindi epochos gyvenimo realijas, juose randame įvairių socialinių luomų ir profesijų atstovus – miestiečius, kariškius, dvasininkus, gydytojus, mokytojus, gimnazistus, vaikus, susipažįstame su to laikmečio mada.

Šios praeitų amžių nuotraukos – mūsų protėvių portretai – tai mūsų istorijos ir kultūros dalis, kurią mes privalome puoselėti ir saugoti ateities kartoms. Tikiuosi šis leidinys suvaidins savo vaidmenį šiame procese.

Iš kokių šaltinių sėmėtės karaimų tautos istorijos atstovų portretų ir nuotraukų?

Nuotraukas šiam leidiniui man maloniai suteikė karaimų šeimos bei Trakų istorijos muziejus. Kelios nuotraukos saugomos Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Hadži Seraja Chan Šapšalo fonde. Naudodamasi proga savo ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vardu noriu  širdingai padėkoti visiems suteikusiems galimybę panaudoti savo šeimų nuotraukas šiam leidiniui: Emilijai ir Emanuilui Loppato, Michailui Zajančkovskiui, Margaritai Rajeckienei, Aleksandrai Špakovskai, Sofijai Dudinskajai, Olgai Juchnevičienei, Natalijai Leonavičienei, Marioliai Abkovič,   Vidui Alvikui bei Trakų istorijos muziejui. Ačiū  jiems už supratimą ir pasitikėjimą.

Kas finansavo Jūsų fotoalbumo leidybą. Kam norėtumėte padėkoti?

Ypač norime padėkoti mūsų rėmėjui akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ už leidybos finansavimą. Tai buvo mūsų pirmas bendras projektas. Manau, kad  tai gražus pavyzdys, kaip verslas gali padėti kultūrai. Dėkojame akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ ir tikimės tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo.

Kur Jūsų fotoalbumą galima nusipirkti?

Leidinys neparduodamas. Jis dovanojamas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos bičiuliams ir svečiams.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Juozas VERCINKEVIČIUS

Albumo sudarytoja Nadežda Zajančkovskaja. Raisos Kobeckos nuotr.