2019 m. rugsėjo pradžioje karaimų šokių ansamblis „Birlik“ (liet. „Vienybė“) dalyvavo Lucko miesto šventėje ir festivalyje „Naktis Lucko pilyje“, skirtuose paminėti Lucko suvažiavimo (1429) metines. Trakų ir Lucko miestus jungia partnerystės ryšiai, o Trakų negalėtume įsivaizduoti be karaimų – jie taip pat buvo ir Lucke apsilankiusios Trakų rajono savivaldybės delegacijos dalis.

Karaimų šokio ansamblis „Birlik“ susitiko su vieninteliu Lucke gyvenančiu karaimu Josifu Ješvovičiumi

Dar prieš patekant saulei Trakų rajono savivaldybės parūpintu autobusu pajudėjome į ilgą kelionę (prieš išvykdami dar keletą kartų repetavome savo pasirodymą). Per langus šmėžavo nuostabus lietuviškas kraštovaizdis ir gražūs lenkiški kaimai, tačiau didžioji dalis keleivių snūduriavo. Laimingi kirtome Lenkijos ir Ukrainos sieną ir mums beliko įveikti paskutinį kelionės etapą. Keliai labai pasikeitė – prieš tai važiavę lygiais ir tiesiais keliais, dabar važiavome duobėtu keliu. Laimė, buvo likusios tik kelios valandos. Vakare autobusas pasiekė Lucką.
Mus priėmė labai šiltai. Apsistojome viešbutyje „Sidabriniai gandrai“. Mums buvo paruošti ir pietūs, į kuriuos, deja, pavėlavome. Savanorę, kuri pasitiko delegaciją iš Lietuvos, labai nustebino mūsų rusų kalbos įgūdžiai. Viešbutyje mūsų laukė netikėtumas. Specialiai su mumis susitikti atvyko Josifas Ješvovičius su žmona, vienintelis karaimas, gyvenantis Lucke. Pavaišino mus šviežiai iškeptomis bandelėmis su vyšniomis. Tai buvo labai džiugus artimų žmonių susitikimas. Po vakarienės, nešvaistant laiko veltui, nusprendėme pasivaikščioti po miestą ir į viešbutį sugrįžome beveik vidurnaktį.
Anksti ryte, po pusryčių, autobusu nuvažiavome į pagrindinę miesto aikštę, kur buvo pats įkarštis pasiruošimo Lucko miesto šventei darbų. Mums buvo surengta įdomi ekskursija po senamiestį. Neišdildomą įspūdį paliko išlikę gražūs senieji bulvarai, papuošti šventinėmis lentelėmis, kuriose pateikta informacija apie miesto istoriją, svarbius asmenis, tarp jų ir karaimus, pavyzdžiui, apie žymų senų rankraščių kolekcininką, archeologą, keliautoją, hachaną Abraomą Firkovičių, gimusį Lucke. Apžiūrėjome Lucko senamiestį, pamatėme vokiečių gyvenamąjį rajoną su nuostabą keliančia gotikinio stiliaus bažnyčia, senąsias šventoves ir svarbiausia – Karaimų gatvę. Sutikome ten moterį, prisimenančią mieste gyvenusius karaimus, o ypač Ješvovičius, su kuriais bend­ravo jos šeima. Apsilankėme ir nuostabioje Lucko pilyje. Taip pat nuėjome pasižiūrėti ir neįprasto namo, papuošto skulptoriaus Mykolo Golovanio skirtingų epochų ir stilių skulptūromis. Pats menininkas mus pakvietė į savo dirbtuves ir papasakojo apie savo kūrybą.
Prieš koncertą įkvėpti ekskursijos įspūdžių patraukėme į miesto aikštę, kur pasirodėme miesto gyventojams ir susirinkusiems svečiams. Žiūrovams buvo pristatytas ir filmas apie Trakų kraštą. Ypač mus nudžiugino Lucko mero priėmimas, jis daug dėmesio skyrė karaimams. Pasibaigus koncertui ir skaniai papietavus, buvome pakviesti parepetuoti XIV a. pilyje. Buvo labai linksma – padedama efektyviai ir sklandžiai bendradarbiaujančių mūsų choreografės Katerinos Voropaj ir puikių garso operatorių, Simona Firkovič surengė žaibišką, netikėtą pasirodymą – sulėktuves (angl. flashmob). Po to dar spėjome truputį pasivaikščioti mieste ir pavakarieniauti.
Vakare visi susirinkome prie pilies, kur prasidėjo festivalis „Naktis Lucko pilyje“. Įžengę pro vartus patekome į visai kitą pasaulį: riteriai, žavios damos, pasipuošusios viduramžių suk­nelėmis, laukiniai barbarai, pasidabinę kailiais, viduramžių juokdariai ir burtininkai. Degė laužai ir fakelai, ant atviros ugnies buvo gaminami senoviniai valgiai, o norintieji galėjo išmėginti savo jėgas, šaudydami iš lanko, kovodami kalaviju, ar kitas viduramžių atrakcijas. Dvaro menininkai turėjo net savo dirbtuves. Mes nuėjome į savo palapinę, kur persirengėme tautiniais karaimų drabužiais – tokiu būdu tapome teatralizuotos egzotiškos pasakos dalimi, įsijautėme į Vytauto Didžiojo svečių vaidmenį. Mūsų pasirodymas įnešė dalelę Oriento dvasios, gaivos dvelksmą europietiškame ritme.
Po pasirodymo scenoje visus norinčius pamokėme karaimų šokių. Įkvėpti viduramžių muzikos ir ugnies šou, grįžome į viešbutį pailsėti.
Anksti ryte šiltai atsisveikinome su savanore ir patraukėme Trakų link. Norime nuoširdžiai padėkoti mums Lucką aprodžiusiai Svetlanai, esame dėkingi už jos geraširdiškumą, komunikabilumą ir sukurtą šventinę nuotaiką. Jos dėka pažinome miestą.

Karaimų šokio ansamblis „Birlik“ myli Lucką, kur ilgus šimtmečius gyveno karaimai

Privažiavus pasienį su Lenkija, mūsų laukė nemalonus netikėtumas. Priešais mus jau keletą valandų laukė trys autobusai su ukrainiečių darbininkais, atvykusiais sezoniniam darbui. Nustebinti tokio lenkų muitininkų svetingumo, vėl surengėme sulėktuves (angl. flashmob). Galiausiai autobusų virtinė pajudėjo ir po daugiau nei valandos atėjo mūsų eilė. Nekilo jokių problemų dėl dokumentų ir bagažo, tačiau autobusas vis tiek buvo nuodug­niai apžiūrėtas. Tai užtruko keletą valandų. Viskas baigėsi laimingai ir vakare jau buvome Trakuose.
Karaimų šokio ansamblis „Birlik“ dėkoja Trakų rajono ir Lucko savivaldybėms už galimybę dalyvauti Lucko miesto šventėje, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – už kolektyvui skirtą finansinę paramą, Aleksandrai Špakovskai ir Valentinai Demian – už pagalbą organizuojant išvyką į Melitopolį, o Melitopolio tautinei kultūrinei draugijai „Džamaat“ – už šiltą priėmimą.

Danielius Stanislovas
ČACHOROVSKIS
Autoriaus nuotr.
Iš rusų kalbos vertė Garis BABADŽAN,
iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą vertė Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
ir Stanislava ŽURAVSKA
„Awazymyz“, 2019 m. gruodis, Nr. 3–4 (64–65), p. 49–50