Kardinolas Audrys Juozas Bačkis kviečia melstis už šeimas ir Trakinių atlaiduose Trakų Dievo Motinos malonės

Parašyta: 2015-09-15 | Kategorija: Bažnyčia, Istorija, Jaunimas, Naujienos, Renginiai, Savivaldybė, Trakai |

Bačkis pirmas puslapis_

Jau nuo rugsėjo 1 dienos Trakai pasitinka piligrimus, kurie iš  Trakų dekanato parapijų ateina aplankyti ir pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo. Trakų Dievo Motina – vienas iš seniausių Lietuvoje gerbiamų paveikslų, susijusių su Dievo Motinos Marijos kultu. Istorijos šaltiniuose teigiama, kad pirmą kartą piligriminę kelionę į Trakus organizavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina 1604 metais. Taigi nuo to meto praėjo 411 metų. Lietuvių istoriografijoje yra nemažai įvairiausių šaltinių, pasakojimų, kaip, kokiais keliais ir kokie piligrimai traukdavo į Trakus. Vienas iš garsiausių istoriografijos šaltinių yra Vladislavo Sirokomlės Kondratovičiaus 1857 metų kelionė, pasakota 1989 m. išleistoje Kazimiero Umbražiūno knygoje „Kelionės po Lietuvą iš Vilniaus“ („Wycziecka po Litwie promieniach od Wilnia“), kurioje labai vaizdžiai ir gražiai aprašytos kasmetinės kelionės iš Vilniaus į Trakus.  Sovietų okupacijos metais piligriminės kelionės iš Vilniaus į Trakus, kaip ir kitos, buvo draudžiamos, todėl ir nevyko. Atgavus Nepriklausomybę, tradicijos atgimė iš naujo. Ypač jos sustiprėjo, kai 1992 m. Vilniaus arkivyskupu metropolitu tapo vyskupas Audrys Juozas Bačkis (2001 m. pakeltas į kardinolus). Pats kardinolas stengėsi dalyvauti šiose piligriminėse kelionėse. Apie tai ne kartą esame rašę „Trakų žemėje“. Atsistatydinęs iš Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolas pareigų 2013 metų, kardinolas atvažiuoja į Trakinių atlaidus. Tai buvo ir šiais metais. 

Visą savaitę, rugsėjo 1-8 d. Trakuose vyko Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos atlaidai (Trakinės). Rugsėjo 6 d. sekmadienį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje šv. Mišias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Ta proga „Trakų žemė“ pateikė keletą klausimų.

Jūs rūpinatės Trakų Dievo Motinos populiarinimu, šiandien Jūs ne Šiluvoje, o čia Trakuose.

Labai džiaugiuosi šia gražia tradicija, kai ypač jaunimas keliauja piligriminiu keliu nuo Aušros Vartų Dievo Motinos iki Trakų Dievo Motinos. Labai gražu, kad tradicijos yra tęsiamos. Tikiu, kol Trakų gyventojai bus pamaldūs, kol bus geras klebonas, tol tradicija gyvuos.

Trakų šventovė yra įrašyta į Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią, prie kurio įkūrimo Jūs irgi prisidėjote. Kaip dabar visa tai atrodo?
Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminis kelias yra tiesiog graži iniciatyva. Aš manau, kad tai daugiau yra prisiminimas. Mes turėtume geriau jį prisiminti, ką jis padaręs, ką jis mums yra pasakęs – apmąstyti jo žodžius ir pagal tai gyventi. Tegu vietiniai žmonės prisimena, kur jis keliavo. Man svarbiau yra keliauti į didžiąsias šventoves.

Žinia, Popiežius Jonas Paulius II yra pertvarkęs Lietuvos bažnytinės provincijos valdymą. Buvo įkurtos dvi bažnytinės provincijos: Vilniaus ir Kauno. Visas tas Popiežiaus atliktas darbas yra svarbus Lietuvos Bažnyčiai. Gal primintumėte, kaip jis sutvarkė Lietuvos Bažnyčios administravimą?

Jis puikiai žinojo mūsų Lietuvos ir Lenkijos istoriją. O minios jau seniai norėjo tai sutvarkyti. Kai Lietuva buvo laisva, jis galėjo laisvai tvarkyti. Jis įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, pripažino tuo pačiu, kad Vilnius priklauso Lietuvai. Ankščiau pagal Lenkijos konkordatą Vilnius buvo įrašytas Lenkijai. Kai kurie lietuviai pyko, kad jis to ankščiau nedarė, tačiau Popiežius išlaukė tinkamo momento. Svarbiausia, kad lenkai ir lietuviai išlaikė tikėjimą. Svarbu, kad daugiau kunigų atsirastų seminarijoje, nes jų trūksta, kad būtų kuo daugiau šventų šeimų. Kaip tik spalio mėnesį bus Vatikane Sinodas ir man teks dalyvauti, atstovauti Lietuvos Bažnyčią. Kalbėsime apie šeimos misiją, kaip žmonijai pristatyti šeimos svarbą, kai visokios ideologijos bando ją iškraipyti. Aš manau, kad tai bus labai svarbus sinodas ir Popiežius Pranciškus prašo melstis. Galiausiai gražiausią doktriną apie šeimą Familiaris consortio yra parašęs Popiežius Jonas Paulius II. Doktrinos nekeiskime, bet sielovadiniu požiūriu žiūrėkime, kaip galime padėti šeimoms, kad išsiskyrusios poros, nesijaustų atskirtos nuo Bažnyčios.
Dėkojame už pokalbį.

Į Trakinių atlaidus atvyko ir tarpusavyje bendravo Trakų r. sav. merė Edita Rudelienė (antra iš kairės), LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič, Trakų r. sav. tarybos narės Gelena Drungilienė (pirma iš kairės) ir Virginija Vainauskaitė (pirma iš dešinės)

Į Trakinių atlaidus atvyko ir tarpusavyje bendravo Trakų r. sav. merė Edita Rudelienė (antra iš kairės), LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič, Trakų r. sav. tarybos narės Gelena Drungilienė (pirma iš kairės) ir Virginija Vainauskaitė (pirma iš dešinės)

Kalbėjosi
Juozas VERCINKEVIČIUS

Trakinių atlaiduose Trakų Dievo Motinos malonės

Karaliaus Mindaugo rinktinės šauliai  ir Trakų r. sav. tarybos narė Nijolė Romaškienė (centre) dalyvavo Trakinėse

Karaliaus Mindaugo rinktinės šauliai ir Trakų r. sav. tarybos narė Nijolė Romaškienė (centre) dalyvavo Trakinėse

Rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose vyko Trakinių atlaidai, sutraukę būrius piligrimų iš skirtingų Vilniaus arkivyskupijos dekanatų, kasdieną po du kartus laikomos šv. Mišios, giedama ir kalbamas rožinis. Pagrindinę atlaidų dieną, rugsėjo 6-ąją šv. Mišias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Po šv. Mišių iš bažnyčios išėjusius Reinės aikštėje pasitiko „Spalvotųjų šypsenų šventė”. Dalyvavo valdžios atstovai, dvasininkai, dviejų vienuolijų – Senųjų Trakų Šv. Jono apaštalinės seserys ir Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuoliai, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio nariai, parapijiečiai ir svečiai.

Šv. Mišios – J. A. Bačkis apie santuoką ir šeimą

Šv. Mišias laikęs kardinolas kėlė klausimą, kas yra Mergelės Marijos malonė ir ką reiškia gyventi Dievo malonėje. Marija, nors ir nesuprato jai apsireiškusio angelo žodžių, mylėjo Dievą ir juo besąlygiškai pasitikėjo. Dievo malonė yra Dievo meilė, grindžiama žmogaus tikėjimu ir pasitikėjimu. Kaip kad Marija pasitikėjo, taip ir mes turime įleisti ją į savo gyvenimą ir leisti jai mus vesti.
Kardinolas priminė santuoką, kai tuokiantis sakoma „Viešpats su jumis”. Kai susiduriama su sunkumais, sutuoktiniuose dažnai užgesta natūralūs prieraišumo jausmai. Bet prašydami Dievo malonės, sutuoktiniai tik stiprina santuoką. Ištikus santuokos krizei, anot A. J. Bačkio, krikščionis turi eiti ne į teismą su skyrybų raštu, bet prašyti Dievo Motinos užtarimo.
Kardinolas pasidalino žinia, kad spalio mėnesį (5-19 d.) Romoje vyks Vyskupų sinodas, šaukiamas Popiežiaus Pranciškaus, skirtas šeimoms. Bus aptarta šeimos misija Bažnyčioje ir šiandieniniame pasaulyje. Viso pasaulio vyskupai ieškos būdų, kaip Bažnyčia gali pagelbėti šeimai. Spalio mėnuo taip pat yra Marijos rožinio mėnuo, prašoma melstis už visas šeimas.
Po šv. Mišių parapijos atstovai padėkojo A. J. Bačkiui įteikdami gamtos gėrybių krepšelį.

Iš paveikslo nužengusi rožė

Po iškilmingosios dalies, parapijiečiai ir svečiai sugužėjo į Reinės aikštę, kur prasidėjo „Spalvotųjų šypsenų šventė”. Bet vis dėlto įdomu sužinoti, kuo atlaidai yra susiję su šypsenomis, todėl paklausėme parapijiečio Antano Ulčino, klijuojančio apvalius lipdukus-emblemas su trižiede rože į atėjusiųjų į šventę atlapus. Antanas pasakojo, kad šventė pradėta organizuoti prieš penkerius metus. Viskas prasidėjo nuo Marijos – ji nešanti džiugesį, laimę, o tuo pačiu ir šypseną. Emblemoje esanti trižiedė rožė perkelta iš Trakų Madonos paveikslo. Taip pat Antanas pridūrė, kad 2018 m. laukia jubiliejus – sukaks 300 metų nuo paveikslo karūnacijos popiežius Klemenso XI atsiųstomis karūnomis (1718 m.).

Veiklos vaikams
ir suaugusiems

Šiemetinė šventė pasirodė įvairesnė ir margesnė nei pernykštė. Danutė Lebedienė, vieno organizatorių mama, pastebėjo, kad kiekvienais metais prie šventės pridedama naujų akcentų, daugėja žmonių. Pati jaučianti šventės ramybę ir palaimą.
Ypatingai skambiai šį kartą grojo Trakų meno mokyklos kolektyvas ir Artūros Noviko džiazo ansamblis, klausantieji sėdėjo ne tik ant prieš sceną išrikiuotų suoliukų, bet ir ant ryškiai raudonų pievelėje išdėstytų sėdmaišių. Pasivaišinti galima buvo parapijiečių paslaugiai nešiojamais užkandžiais, o kiek toliau laukė kareiviška grikių bei žirnių košė, kurią parūpino Tiltų kaimo ūkininkai Laimutė ir Darius Kamaičiai. Iš viso buvo suvalgyta 100 kg žirnių. Užsiėmimų būta įvairių: vaikams – burbulų pūtimas, piešimas kreidelėmis ant asfalto, atvirukų bei žvakių gamyba. Suaugusieji galėjo pabendrauti su vienuolėmis joanitėmis iš Senųjų Trakų – jos kvietė į kaligrafijos užsiėmimus, o pageidaujantiems raitė dailius užrašus ant lapelių. Beje, per 5 šventės organizavimo metus vienuolės buvo prisimintos pirmą kartą ir pakviestos. Kaimynystėje įsikūrę šv. Jono broliai iš Šv. Jono teologo vienuolyno Vilniuje pasakojo apie savo veiklą. Barzdotas vienuolis Jonas priėjęs įteikė nuotaikingą vienuolyno programėlę bei grafikos darbu iliustruotą pristatymą „Dievas yra kaip motina”. Beje, joanitai rūpinasi ir profesinio ugdymo mokykla „Sodžiaus meistrai, kurie yra Rūdiškėse.
Šventėje dalyvavo geltonas skareles su ąžuolo lapu užsirišę Valančiaus blaivybės sąjūdžio nariai, kurių pagrindinės veiklos principai, anot sąjūdžio nario Vaidoto Jakubonio, spausti politikus, kad priimtų teisingus įstatymus: panaikintų alkoholio reklamą, pratęstų amžiaus cenzą iki 21 metų ir t.t. Solidarizuodamiesi su jaunaisiais valančiukais, nešiojo jų geltonus kaklaryšius. Į Trakus atvyko ieškoti sau bendraminčių (galime juos rasti ir „Facebook’e“: „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis”). Prie bažnyčios vartų prisijungti prie blaivybės sąjūdžio agitavo jos pirmininkas Vytautas Uogelė.
Iš Senųjų Trakų atvykusi Justina Ramaneckaitė į atlaidus atsivežė visą savo šeimyną, į sekmadieninę išvyką sugužėjo visi –
nuo močiutės iki dukterėčios. Sutikome viešnią ir iš toliau – kaunietė fotografė Astrida Čivilienė, į atlaidus Trakuose atvykusi pirmą kartą, sakė, kad atlaidai lyg ir tradiciški, kaip kitose bažnyčiose, bet atmosfera šventėje labai jauki, tiesiog fantastiška. Džiaugėsi, kad yra užsiėmimų vaikams, palikusi lipdymu užsiimančią dukrą, pati bėgo fotografuoti bažnyčios. Belieka nusišypsoti ir džiaugtis, kad turime traukos centrą. Atlaidai baigiasi Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilme rugsėjo 8 d.

Rūta SUCHODOLSKYTĖ
Rūtos Suchodolskytės,
Vytauto Žemaičio ir
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *