KARTU MES GALIME

Parašyta: 2015-09-25 | Kategorija: Lietuva, Mokyklos, Naujienos, Projektai, Savivaldybė, Trakai |

Trakų krašto moterų veiklos centras  jau keletą metų stengiasi padėti moterims, patiriančioms smurtą. Viena Trakų krašto moterų veiklos centro veiklos krypčių – pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms ar su kitomis problemomis susiduriančioms moterims bei vaikams.  Centras, savo veiklą pradėjęs 2009 metais,  jau įgyvendino nemaža projektų, skirtų smurtą patyrusių moterų  psichologinės sveikatos gerinimui per meninę veiklą bei vaikų, ypač augančių socialinės rizikos šeimose,  užimtumo didinimui bei meniniam, kūrybiniam  lavinimui.

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena didžiausių socialinių problemų. Smurto aukomis  tampa ir suaugę, ir vaikai. Žinoma, kiekvienas asmuo gali turėti subjektyvų smurtinių veiksmų vertinimą ir suvokimą, todėl kyla problema apibrėžiant smurto sąvoką. Ilgą laiką buvo diskutuojama, kokius veiksmus laikyti smurtu ir kaip juos įvardinti. Atlikti tyrimai rodo, kad apklausose vartoti žodį “smurtas” gali būti gana problemiška, nes žmonės, patyrę smurtą, nenoriai vartoja šį žodį, be to tam tikri smurtiniai veiksmai įvairiai vertinami ir nusakomi. Pavyzdžiui, įvairių apklausų metu buvo išsiaiškinta, jog 92 procentai smurtą patyrusių asmenų smurtą namuose įvardijo kaip rimtus kūno sužalojimus, 76 procentai – stumdymą, purtymą, ir tik 68 procentai smurtui priskyrė ir grasinimus. Tokiam skirtingam smurto suvokimui ir vertinimui įtaką daro kiekvieno lūkesčiai santykiuose ir asmens tolerancijos riba, tai yra  kiek ir kokius veiksmus galima laikyti normaliais. Dėl šios tolerancijos ribos tampa sudėtinga atskirti, kas yra smurtas, o ką galima laikyti tiesiog „blogu elgesiu“. Būtina žinoti, kad smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

  Dažniausiai smurtas yra patiriamas artimoje aplinkoje. Tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma (95 proc.) smurto šeimoje aukų yra moterys. Kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies: dažniausiai smurtas šeimoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose. Ekonominis smurtas arba, kitaip tariant, finansinė priklausomybė – sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime. Labiausiai paplitusios kelios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims. Pripažinta, kad tokie veiksmai yra tarsi įžanga į fizinį smurtą ir kad psichologinis ar ekonominis smurtas turi dideles neigiamas pasekmes moteriai. Kai kuriais atvejais moteris, patirianti psichologinį smurtą, tai suvokia ir pripažįsta tik pasibaigus santykiams. Fizinio smurto ir jo stiprumo suvokimas lemia, ar nukentėjusysis kreipsis pagalbos ar ne. Akivaizdu, kad dauguma moterų nenoriai pripažįsta patyrusios rimtus smurtinius veiksmus, ypač jei smurtautojas yra artimas asmuo – sutuoktinis, partneris ar taip vadinamas draugas.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tėvo smurtą prieš motiną matę vyrai daugiau kaip keturis kartus dažniau naudoja smurtą prieš partneres savo šeimose, lyginant su vyrais, neturinčiais  tokios patirties tėvų šeimoje.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas Lietuvoje 2011 m., suteikė moterims, nukentėjusioms nuo smurto, galimybę kreiptis pagalbos į valstybės institucijas ir kitas organizacijas. Tačiau moterys dažnai nežino, kur kreiptis, kas joms gali padėti arba nedrįsta to daryti, bijodamos sutuoktinių ar partnerių keršto, neturėdamos kur eiti ir iš ko išlaikyti save ir savo vaikus. Ekonominė bei psichologinė priklausomybė atima galimybę moterims keisti savo gyvenimus.

Smurto artimoje aplinkoje problema aktuali ir Trakų rajone. Trakų krašto moterų veiklos centras įgyvendina projektą „Kartu mes galime“, kurį remia PHILIP MORRIS BALTIC kompanija.

 Projekto vykdytojai siekia Trakų rajono miestelių ir kaimų moterims suteikti informaciją, padėsiančią identifikuoti smurtą, jo rūšis bei suteikia galimybę  kreiptis kvalifikuotos psichologinės, teisinės, emocinės pagalbos, siekiant apginti save ir savo vaikus. Dalyvaudamos seminaruose ir individualiose konsultacijose, moterys mokosi vertinti save, apsiginti nuo smurtautojo, stiprina savivertę.

 Nelikite abejingi smurtui – KARTU MES GALIME įveikti šią problemą.

Jeigu Jums reikia mūsų pagalbos skambinkite tel. 8 625 04509

 

Lina LISEVIČIŪTĖ,

 Projekto vadovė

 

Organizatoriai ir rėmėjai:Vertical_PM_Baltic_BLUEprojektas-Bendraukime-Kurkime-Atraskime-save2013_clip_image002_0002

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *