Gimnazijos klasėje turėtų mokytis bent dvylika mokinių, bet mokosi vos du ar penki. Tokia padėtis susiklostė vienoje Trakų rajono mokykloje, kurioje vaikai ugdomi lenkų kalba. Savivaldybės atstovai sako, kad tai savavališka, o mokykla tikina, kad toks sprendimas buvo geriausias. Ir Trakų rajono savivaldybė, ir vietos lenkų bendruomenė sutaria dėl vieno: tvyro politizuota įtampa. O vos prieš kelias dienas Paluknyje viešėjęs Lenkijos švietimo viceministras Tomaszas Rzymkowskis sakė besijaučiantis apgautas. 

Kaip padėtį apibūdino Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Kietavičius, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje vidurinio ugdymo koncentre mokosi vos septyni mokiniai – du dvyliktokai ir penki vienuoliktokai, tad Paluknio gimnazijai nėra suteikta teisė teikti vidurinį ugdymą, o kad negali formuoti vienuoliktos ir dvyliktos klasės, gimnazijos direktorė žinojo rugpjūčio pabaigoje. Kovo mėnesį šiai ugdymo įstaigai siūlyta tapti progimnazija su 1–8 klasėmis.

Tačiau pati mokykla nusprendė nepaisyti vietos valdžios nurodymų ir vienuoliktokų ir dvyliktokų neperregistravo į kitą ugdymo įstaigą.

Trakų savivaldybė aiškina L. Komolovskio gimnazijai siūliusi tris variantus, kur ir kaip galėtų mokytis vaikai, tarp jų – ir lietuviška Medeinos gimnazija Paluknyje, ir lenkiška Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija Lentvaryje, taip pat galimybė vyresnėliams priklausyti kitai mokyklai, bet mokytis esamose patalpose.

Krasowska: šis klausimas yra labai politizuotas

Mokyklos direktorė Renata Krasowska įsitikinusi, kad šis klausimas yra labai politizuotas ir kad vietos valdžios argumentai neįtikina mokyklos bendruomenės. Mokyklos bendruomenė ir opozicija nepritaria vietos valdžios veiksmams. Anot mokyklos direktorės, paskutinių klasių mokiniai išbraukiami iš registro, jų mokymas nefinansuojamas, o mokytojai, reikšdami protestą, moko vaikus nemokamai.

„Surengėme du susitikimus su lenkų ir lietuvių mokyklų bendruomenėmis, po jų paaiškėjo, kad vietos valdžios institucijos pateikė neteisingą informaciją. Per šiuos susitikimus Medeinos gimnazijos mokinių tėvai išreiškė savo palaikymą, savo parašais patvirtindami sutikimą dėl bendro mokymo. Vietos valdžiai ir tarybos nariams išsiuntėme visus oficialius duomenis ir turiu tai patvirtinančius dokumentus“, – LRT.lt lenkų redakcijai sakė J. Krasowska.

Pasak jos, bendras lenkų ir lietuvių vaikų ugdymas Paluknyje švietimo įstaigai padėtų išlaikyti vidurinės mokyklos statusą.

Paluknyje praėjusį penktadienį lankėsi Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai – Ramūnas Skaudžius ir jo kolega T. Rzymkowskis. Po susitikimų Trakų rajone Lenkijos švietimo viceministras sakė išgirdęs daug melo.

„Jaučiuosi smarkiai nusivylęs šiuo pokalbiu vietos valdžios institucijose. Išgirdau daug elementaraus melo. Trūko dialogo ir atvirų ketinimų. Į mano pareigas įeina rūpinimasis lenkų užsienyje gerove, galimybe mokytis lenkų kalbos, mūsų tautine tapatybe (…). Dialogas turi būti grindžiamas tiesa, o jos, kaip matome, trūksta. Tai mane skaudina labiausiai. Grįšiu į Varšuvą ir informuosiu savo viršininkus apie tai, kaip su manimi buvo pasielgta“, – susitikimą su Trakų valdžios atstovais pokalbyje su LRT.lt apibendrino viceministras T. Rzymkowskis.

Siūlė tris variantus dėl vienuoliktokų ir dvyliktokų

J. Kietavičius tai, kad L. Komolovskio gimnazija moko vyresnėlius ir jų neperregistruoja, vadino savavališku sprendimu, nepagrįstu jokiais teisės aktais. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad gimnazijos klasėse turi būti ne mažiau nei dvylika mokinių.

„Trakų rajono savivaldybė, tvirtindama klasių komplektus, rėmėsi visomis išimtimis, kurias būtina pritaikyti tautinių bendrijų mokykloms lenkų mokomąja kalba“, – tikino mero pavaduotojas J. Kietavičius.

Pasak jo, savivaldybė mokyklai siūlė tris variantus, kaip užtikrinti vyresnėlių ugdymą.

„Vienas iš siūlytų variantų buvo užtikrinti gimtosios lenkų kalbos mokymą šalia esančioje Medeinos gimnazijoje. Tas variantas yra atmetamas. Paskui siūloma perregistruoti į artimiausią mokyklą – Lentvario Henriko Senkevičiaus, kuri yra už aštuoniolikos kilometrų. Tai pagerintų kitos tautinių bendrijų mokyklos padėtį. Bet irgi atsisakoma. Trečias variantas, jis yra brangiausias, nors ne apie pinigus kalbame, o apie jaunimo ugdymą, – vaikus registruoti kitoje mokykloje lenkų ugdomąja kalba ir užtikrinti ugdymą vietoje, Paluknyje“, – pasakojo J. Kietavičius.

Jis sakė, kad visus tris variantus Lenkų rinkimų akcijos politikai, savivaldybės tarybos nariai atmetė.

Kaip aiškino mero pavaduotojas, mokyklos vadovei nurodyta iki spalio 26 dienos išregistruoti mokinius iš L. Komolovskio gimnazijos. Savivaldybė rekomenduoja šiuos mokinius priregistruoti artimiausioje Henriko Senkevičiaus gimnazijoje, mokymosi vietą paliekant Paluknyje.

Susiklosčiusi padėtis, pasak J. Kietavičiaus, gali turėti įtakos Tūkstantmečio mokyklų įgyvendinimui Trakų rajone, o tai reikštų, kad savivaldybė negautų su šia programa ateinančių lėšų. Savivaldybės sprendimu dalyvauti šioje programoje buvo atrinktos penkios rajono gimnazijos, iš jų dvi yra tos, kuriose ugdoma tautinių mažumų kalba. Pagal šį planą vietos ugdymo įstaigoms, siekiančioms tapti Tūkstantmečio mokyklomis, būtų skirta iki 2,5 mln. eurų.

Kaip sakė mero pavaduotojas, kovą savivaldybės taryba pritarė naujam mokyklų tinklo pertvarkos planui, bet jo vykdymas šiuo metu yra sustabdytas, nes septynių mokinių tėvai kreipėsi į teismą ir apskundė Trakų rajono mokyklų bendrąjį planą.

„Politinės ambicijos gali paveikti viso Trakų rajono mokinius, mokytojus, tėvus, apskritai ugdymo kokybę, kuria Trakų rajonas negalėjo pasigirti“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Jo duomenimis, Trakų rajone yra apie 30 tūkst. gyventojų, 11 gimnazijų, viena tautinių mažumų pagrindinė mokykla.

„Tinklas yra išbalansuotas, nors mokinių yra 4 tūkstančiai. Kad reikėjo ką nors daryti, tai tikrai reikėjo. Vyriausybės nutarimas yra naudingas visomis prasmėmis galvojant apie ugdymo kokybę. Bet tam priešinamasi, matyt, dėl artėjančių savivaldos rinkimų“, – kalbėjo J. Kietavičius.

Jo manymu, didžiausią žalą patirs mokiniai ir jų tėvai.

„Šiandien yra tik noras kelti sumaištį artėjant savivaldos rinkimams, tuščiai politikuoti ir tokiu būdu septynis vaikus laikyti įkaitais tam tikrų politikų, kurie sau kuriasi tam tikrą platformą, tarsi lenkų tautinės mažumos atstovai yra skriaudžiami Lietuvoje. Taip tikrai nėra“, – kalbėjo Trakų rajono vicemeras.

 

Tokių klasių negali finansuoti nei valstybė, nei savivaldybė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paaiškino, kad per mažos klasės nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto.

„Mokinių registre šie mokiniai nepriskirti jokiai klasei. Apskritai mažesnės 11–12 klasės, negu nustatyta Vyriausybės nutarimu, negali būti finansuojamos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių lėšomis“, – rašoma ŠMSM komentare.

Ministerijos atstovai bendravo ir su Trakų rajono savivaldybe, ir su Paluknio gimnazijos bendruomene.

„Tačiau sprendimus turi rasti savivaldybė kartu su bendruomene. Savivaldybė priėmė sprendimą, atitinkantį Vyriausybės reikalavimus dėl mokyklų tinklo, bet mokykla jo nesilaiko“, – sako ministerija.

Lietuviškas mokyklas stato ministerija, o ne savivalda

Įtampos nestinga ir kitur Vilniaus krašte, kur gyvena daug tautinių mažumų.

Kaip per neseniai vykusią konferenciją sakė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Šalčininkams gresia ir teismas dėl klasių komplektų sudarymo.

„Kalbant apie Šalčininkų rajoną reikėtų prisiminti tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šalčininkuose nebuvo lietuviškų mokyklų. Buvo tik vienintelė mokykla Paškonyse. Tik atkūrus valstybingumą ne savivaldybės iniciatyva, nes savivaldybė nenorėjo steigti lietuviškų mokyklų ir jų nesteigė, valstybines mokyklas steigti buvo priversta apskritis ir Švietimo ministerija“, – aiškino V. Žilius.

Patvirtinus minimalų mokinių skaičių vienuoliktose ir dvyliktose klasėse 12 vaikų, Šalčininkų rajone, anot V. Žiliaus, yra keturios mokyklos, kurios šio reikalavimo neatitinka. Tai trys mokyklos, kuriose mokiniai ugdomi lenkų kalba, – Dieveniškių, Turgelių ir Butrimonių, ir viena lietuviška mokykla Dieveniškėse.

„Keista, kad savivaldybė nevykdo nustatytos tvarkos“, – sakė V. Žilius.

Kazėnas: į lietuvišką švietimą žiūrima nepalankiai

Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ valdybos narys Gediminas Kazėnas sako, kad Vilniaus rajone yra dar viena bėda – nesteigiamos lietuviškos ugdymo įstaigos, klasės ir grupės.

Jis pabrėžė, kad Vilniaus rajonas priklauso vienai ir nedaugelio savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius auga.

„Priemiesčių teritorijose vyksta intensyvios statybos, keliasi jaunos šeimos. Tad natūraliai auga švietimo įstaigų skaičius. Deja, savivaldybės veikla ir politika šia kryptimi yra mažų mažiausiai gerokai vėluojanti. Nėra politinės valios ir politinio nori atliepti šiuos poreikius.

Tarkime, Kauno rajonas per pastaruosius kelerius metus įsteigė apie 2000 vietų darželiuose, o Vilniaus rajonas tik dabar baigia statyti Riešės darželį, nors poreikis ten turėti lietuvišką darželį buvo turbūt ir prieš 10 ar 20 metų“, – kalbėjo G. Kazėnas.

Pasak jo, anksčiau savivaldybė tikindavo, kad nėra poreikio, dabar sakoma: stengiamės, darome, kiek galime.

„Bet išties politinės valios atliepti lietuvių švietimo poreikį Vilniaus rajone nėra. Yra priimta keletas tarybos sprendimų, kurie tą akivaizdžiai paliudija. Vienas iš tokių atvejų yra Čekoniškių atvejis, ten lenkiškas skyrius užsidarė, nes vaikų nebebuvo. Buvo pulkas tėvelių, gal dešimt metų kreipimųsi, kad reikia ten lietuviškos švietimo įstaigos, savivaldybės atsakymas buvo, kad nėra poreikio. Kitas ryškesnis atvejis – Ažulaukės, kur lenkiškas skyrius užsidarė. Anot savivaldybės, irgi nebuvo poreikio steigti lietuviškas grupes. Dabar ten pastatyta ministerijos mokykla ir jau dabar ji yra perpildyta.

Į lietuvišką švietimą žiūrima nepalankiai. Visos lietuviškos vaikų grupės darželiuose yra perpildytos. Visiškai kitaip yra lenkiškose grupėse“, – pasakojo G. Kazėnas.

Į tokią padėtį neseniai sureagavo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Nestato Vilniaus rajonas darželių [ugdyti] lietuvių kalba. Ir tai yra didžiulė problema. Nėra normalu, kad ministerija turi statyti darželius Vilniaus rajono savivaldybėje. Vilnius niekada neįgyvendins visuotinio [ikimokyklinio] ugdymo, jei mes nesutvarkysime šito klausimo“, – kalbėjo ministrė.

Šaltinis: https://www.lrt.lt