Knyga apie Trakų Dievo Motiną

Parašyta: 2019-03-26 | Kategorija: Bažnyčia, Naujienos, Trakai |

LR Seimas ir Lietuvos vyskupai 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Prieš tris šimtmečius, t. y. 1718 m. rugsėjo 4 d. Popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis buvo vainikuotas stebuklingasis, malonėmis garsėjantis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Bažnyčioje šie metai prasidėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. Visus metus Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje ir parapijoje vyko įvairūs renginiai, iniciatyvos, skirti paminėti šiai išskirtinei sukakčiai. Visą reikšmingą jubiliejų vainikavo pernai išleista knyga „Ave Maris Stella. Trakų Dievo Motinos vainikavimo jubiliejui“1, kurią sudarė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros, meno tyrimo ir sklaidos instituto direktorė dr. Tojana Račiūnaitė.

Knygos „Ave Maris Stella. Trakų Dievo Motinos vainikavimo jubiliejui“ viršelis

180-ies puslapių leidinyje siekiama apibendrinti tai, kas žinoma apie Trakų Dievo Motiną, reprezentuoti šio stebuklingojo paveikslo istoriją ir grožį. Knygą sudaro dvi dalys. Pirmojoje, pavadintoje „Penki Trakų Dievo Motinos bruožai“, primenami Trakų Dievo Motinos vainikavimo iškilmėms pastatytus penkerius vartus, kurie simbolizavo penkias Dievo Motinos vardo „Maria“ raides. Antroji dalis – 1718 m. vykusių Trakų Dievo Motinos iškilmių jėzuitų parengto lotyniškojo aprašymo komentaro vertimas.

Šiame leidinyje visų, kam įdomi Trakų ir Bažnyčios istorija, laukia įtraukiančios senosios tapybos mįslės, meniški metalo aptaisai, gausybė votų ir kitos puošmenos pasakoja apie Trakų Dievo Motinos ir ja pasikliovusių tikinčiųjų ryšį. Vilniaus vyskupo Konstantino Bžostovskio iniciatyva įvykęs atvaizdo vainikavimas paliudytas ne vien iš Romos atsiųstų popiežiaus Klemenso XI pašventintų aukso vainikų, proginių Trakų Dievo Motinos atvaizdo kartočių, bet ir anuomet Trakuose vykusių iškilmių aprašymo. Jo lietuviškas vertimas su komentarais – prasminga jubiliejui skirto leidinio dalis.

Primename, kad pirmą kartą prieš tris šimtmečius vykusių iškilmių aprašymo vertimas į lietuvių kalbą, kuri atliko pedagogė, istorikė, 1946–1954 m. Sibiro lagerių tremtinė Ona Matusevičiūtė (1908–2002), išspausdintas „Trakų žemės“ laikraštyje („Lietuvos Globėja, Melski už mus!“, Nr. 3–4 (20–21), 1993 m. kovas–balandis, p. 1–8).

„Trakų žemės“ inf.

  1. „Ave maris stella“ (liet. Sveika Žvaigžde marių ) – lotyniškos liturginės giesmės eilutės, sutinkamos ir M. K. Sarbievijaus Trakų Marijai skirtose eilėse. Tekstas yra išlikęs IX a. rankraštyje „Codex Sangalensis“, rastame Šv. Galo vienuolyne dabartinėje Šveicarijoje; taigi neatmestina prielaida, kad himnas sukurtas jau VIII a. Autorystė kartais priskiriama Venancijui Fortunatui (Venantius Fortunatus, m. 609), Pauliui Diakonui, netgi šv. Bernardui Klerviečiui – gyvenusiam per vėlai, kad galėtų būti himno autorius. Kūrinys parašytas ritminiu metru nerimuotom šešiaskiemenėm eilutėm, sudarančiom septynias keturskiemenes strofas. „Ave maris stella“ populiarumą XVII a. Lietuvoje liudija jau Saliamono Slavočinskio giesmyne (1646) pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą „Sveika žvaigžde marių“, pakartotas Pranciškaus Šrubauskio Balse širdies (1679), žr.: Giesmės dangaus miestui: XVI–XVIII amžiaus lietuvių bažnytinių giesmių antologija, parengė D. Pociūtė-Abukevičienė ir M.Vaicekauskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 326.

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *