Daugiau kaip per keturis dešimtmečius darbo mokykloje, teko patirti įvairių pasikeitimų rusų kalbos atžvilgiu: tai buvo raginama jos mokytis, tai užmiršti kaip neperspektyvią, mažai reikalingą kalbą. Įvairių sričių specialistai, verslo atstovai, kalbų mokyklos taip pat nemažai diskutuoja šiuo klausimu. Mokyklose rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas stabilus, tačiau nėra labai didelis. Dalis moksleivių renkasi jų manymu ,,vertingesnes“ kalbas – vokiečių ar prancūzų. Vis tik vertėtų gerokai daugiau dėmesio skirti rusų kalbos mokėjimui. Kodėl?
Tatjana Mickonienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos rusų kalbos mokytoja
Pačioje rugsėjo pradžioje, kai vaikai apsipranta mokykloje, susidėlioja tvarkaraščius, ateina įvairiausių pasirinkimų, užklasinių veiklų ir būrelių metas. Deja, ne visi moksleiviai, net ir patariami tėvų, tinkamai renkasi užsiėmimus, ne visiems aišku, ko jų gyvenime gali prireikti, ko reikėtų mokytis papildomai, ką patobulinti. Aišku viena – gyvenime šiandieniniams vaikams tikrai reikės užsienio kalbų, o ne kokios nors kalbos. Tad pagrįstai kyla klausimas: kokių užsienio kalbų ir kaip jų mokytis? Manau, kad tai labai priklauso nuo to, kokiame pasaulio krašte gyvename ir ko tikimės iš savo arba savo mažųjų ateities.
Kalbant apie situaciją čia, Lietuvoje, be anglų kalbos mums tikrai labai svarbi ir rusų kalba! Ir štai kodėl. Kad ir ką bedarytume, bet mūsų kaimynai rusai arba baltarusiai tikrai greit iš čia neišsikraustys. Lygiai taip pat, kaip šalia gyvens ukrainiečiai ir lenkai. Todėl patariu pamiršti negeras praeities patirtis ir į kalbą žiūrėti kaip į turtą, kuris gali tapti ateities sėkmės garantu. Juk ir posakis „Turime mokėti kaimynų kalbas“ – nėra senamadiškas; jis yra grįstas patirtimi.
Rusų kalbos mokėjimas – tai ne vien tik žodžiai, leidžiantys pamatyti pasaulį kitomis akimis. Tai kultūros perėmimas iš tų žmonių, kuriems ši užsienio kalba yra gimtoji. Rusų kalba yra oficiali arba darbo kalba tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Jungtinių Tautų (viena iš šešių JTO kalbų), Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO), UNESCO bei kitose institucijose. Dar viena sfera, kurioje rusų kalba niekada ir neprarado savo svarbos, – tai tarptautiniai santykiai ir visos sritys, kuriose reikalinga sėkminga komunikacija su partneriais, ypač Rytuose. Politikos mokslus besirenkantiesiems, tai taip pat yra labai didelis privalumas, šalia kitų užsienio kalbų.
Akivaizdu, kad dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos rusų kalbai ir kultūrai tenka nemažai iššūkių – ji kartais automatiškai siejama su dabartine Rusijos valdžios politika. Ar teisingai darome, siedami kalbą, kultūrą ir politiką? Atsakymas vienareikšmis – žinoma, kad ne! Kiekvienas mąstantis žmogus puikiai suvokia, kad negalima dėti lygybės ženklo tarp kalbos ir valdžios ideologijos toje šalyje, kurioje ši kalba yra valstybinė. Antra vertus, žinant kalbos subtilybes paprasčiau skaityti ir politikų mintis tarp eilučių!
Rusų kalbą išmanyti verta vien dėl to, kad būtų galima originalo kalba skaityti pasaulio klasikus Fiodorą Dostojevskį arba Levą Tolstojų. Nors rusiškai parašytų vertingų tekstų autorių sąrašas išties įspūdingas: Antonas Čechovas, Nikolajus Gogolis, Ivanas Turgenevas, Michailas Bulgakovas, Valdimiras Nabokovas, Sergejus Dovlatovas, Marina Cvetajeva, Ana Achmatova, Osipas Mandelštamas – tęsti būtų galima labai ilgai. Pridėkime dar ir Nobelio literatūros premijos laureatų žvaigždyną: Ivaną Buniną, Borisą Pasternaką, Aleksandrą Solženicyną, Josifą Brodskį, Svetlaną Aleksijevič. Ir, kas svarbu, toli gražu ne visi šitie autoriai yra rusai, tačiau dėl įvairių priežasčių savo tekstams jie pasirinko lingvistiškai turtingą rusų kalbą.
Yra ir dar vienas dalykas. Vien tik mokėti rusų (ar bet kokią kitą) kalbą yra per mažai. Ją reikia suprasti. Tam turime visas sąlygas – galime pradėti mokytis dar būdami gimnazijoje. Tam reikalingos gilesnės žinios ir didesnės pastangos.
Spartėjant globalizacijai, nuolat vyksta žmonių migravimas po skirtingas šalis, tad svetimos kalbos mokėjimas tampa privalumu. Užsienio kalbų mokėjimas suteikia šiandien žmonėms daugiau galimybių bendrauti, dirbti ir mokytis ar gyventi svetur. O tai šiandien daugeliui atrodo itin garbinga ir patrauklu. Europos piliečiai tampa vis mobilesni, tad dažnai dalį gyvenimo praleidžia toli nuo savo gimtosios šalies ir motinos kalbos. Gebėjimas suprasti įvairias kalbas ir būti suprastam vis sparčiau tampa kasdienio gyvenimo būtinybe. Kalbos atveria duris ir suteikia naujų asmeninio ir profesinio tobulėjimo bei ekonominės plėtros galimybių, o daugiakalbystė įvairiose mūsų visuomenės srityse darosi vis paklausesnė.
Kaip išmokstama svetima kalba? Kodėl ne visi ją išmoksta mokyklose? Kada geriausia pradėti jos mokytis?
Svarbiausia – besimokančiųjų gabumai, atmintis, darbštumas, pamokų skaičius, aktyvus mokymasis ir kalbos vartojimas. Kad išmoktume užsienio kalbą, turime įsiminti daug užsienio kalbos žodžių ir struktūrų, sąmoningai suvokti tos kalbos sistemą. O kad galėtume svetima kalba kalbėti, turime automatiškai, beveik negalvodami pasirinkti svetimos kalbos žodžius, sujungti juos į teisingus sakinius, arba pasinaudoti įsimintais svetimos kalbos sakiniais ar posakiais. Mokydamiesi rusų kalbos turime išmokti, suprasti, įsisavinti ir pritaikyti skirtingą nuo lietuviško- kirilicos alfabetą.
Todėl pirmiausia labai svarbus yra nepriekaištingas gimtosios kalbos mokėjimas. Jeigu vaikas sklandžiai reiškia savo mintis gimtąja kalba, lengvai įsimena eilėraščius, anksti išmoksta skaityti, gali iš klausos teisingai pakartoti svetimos kalbos žodį ar sakinį, vadinasi, jis turi gabumų kalboms. Verta jį nukreipti ir skatinti mokytis kalbų, net tokių nelengvų kaip rusų. Kuo turtingesnis vaiko gimtosios kalbos žodynas, kuo daugiau jis turi suformuotų sąvokų (o jos formuojamos gimtąja kalba!), kuo geresnė jo atmintis, tuo greičiau ir geriau jis įsimins svetimos kalbos žodžius ar sakinius, supras kalbos sandarą.
Šiandien daugybė įmonių, turinčių partnerių Rytuose, siunčia savo darbuotojus ištisomis grupėmis mokytis rusų kalbos, nes labai pasigendama gerai šią kalbą mokančių jaunų specialistų. O čia jau nebe paskutinėje vietoje pagal svarbumą tampa ir pradiniai rusų kalbos įgūdžiai, kuriuos galima gauti dar besimokant mokykloje. Tik tam reikalingas teisingas ilgalaikis pasirinkimas.
Visiškai aišku, kad verslu užsiimantiems rusų kalba neišvengiamai reikalinga ir labai naudinga, nes ją mokant galima bendrauti ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija, Ukraina, Kazachstanu. Rusų, vokiečių, prancūzų kalbos priklauso atskiroms grupėms (slavų, germanų, romanų) ir, išmokus vienos, jau galima šiek tiek suprasti ir giminingas kalbas. Šiuo metu mokyklose rusų kalba turi tik antrosios užsienio kalbos statusą, tad galimybių išmokti tobulai šią kalbą ne tiek ir daug, jei nesimokoma papildomai. Suprantu šiuolaikinį jaunimą, kuriam rusų kalba yra tokia pat užsienio kalba kaip ir bet kokia kita. Ir vis dėlto raginu mokytis rusų kalbos. Jos mokėjimas suteiks išskirtinumo, patrauklumo darbo rinkoje, atvers pasaulinius istorijos, politikos lobynus.
Pralenkite laiką ir pranokite save: išmokite rusų kalbą – verslo, politikos ir Rytų Europos bei dalies Azijos kultūrų pažinimo kalbą!
Tatjana MICKONIENĖ,
Trakų Vytauto didžiojo gimnazijos rusų kalbos mokytoja
