Vilniaus rajono savivaldybėje toliau byra pinigai Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščionių šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) šlovinantiems leidiniams. Pasikeitė tik valiuta – jei prieš 5 metus prieš rinkimus ir ypač po jų byrėjo litai, tai dabar žarstomasi eurais.
LLRA-KŠS valdomo Vilniaus rajono ekonominės problemos nesikeičia jau daugybę metų – aukštas nedarbo lygis, mažesnis darbo užmokestis bado akis. Nesikeičia ir rajono savivaldybės požiūris į mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymą – dar prieš šešerius metus įtarimų sukėlė istorija, kai, kai nedidelė, vos keliolika darbuotojų turinti įmonė laimėjo 145 tūkst. eurų vertės Vilniaus rajono savivaldybės viešinimo lietuvių ir lenkų kalbomis konkursą. Dar 2010-aisiais laikraščius „Tygodnik Wileńszczyzny“ bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidžiančiai UAB „Rejspa“, kurios akcininkai yra Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Michailas Mackevičius ir LLRA-KŠS sekretorė, frakcijos seniūnės pavaduotoja Vanda Kravčionok prasidėjo aukso amžius. Nepaisant įtarimų bei Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo jis tęsiasi iki šiol.
Glaudūs ryšiai su Lenkų rinkimų akcija UAB „Rejspa“ iš pirmo žvilgsnio gali nepasirodyti, kaip milžiniškus pinigus valdanti įmonė. Jos dabartinis direktorius – vos 24 metų sulaukęs Robertas Rackevičius įmonėje darbuojasi nuo šių metų balandžio. Iki tol jis dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje, o ir dabar „Rejspa“ direktorius DELFI patvirtino, kad įmonės reikalais rūpinasi vos „kelias valandas per dieną“, bet „uždirba minimumą“. Vis dėlto UAB „Rejspa“ jau ne vienerius metus garsėja ne kaip vieta, kur gali tikėtis kelių šimtų eurų atlyginimo, o kaip aukso kasykla – šiai įmonei yra vadovavęs ir pats LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Jo partijos įtaka įmonėje – akivaizdi. Pavyzdžiui, įmonėje dirba Liusia Ingiliartienė, anksčiau dirbusi su LLRA-KŠS siejamoje VšĮ „Kresy“, Regina Juchnevič, kuri dirbo pas patį V. Tomaševskį, Viktoras Jusel, kuris pats vadovavo „Rejspa“ ir yra LLRA-KŠS palankias naujienas skleidžiančių VšĮ L24PLIUS“ bei „Zorza“ vadovas, Vilniaus rajono merės Marijos Rekst sūnėnas. Kai kurie darbuotojai seka direktoriaus pavyzdžiu – Elžbieta Sadaiska papildomai dirba Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriuje, o Zigmontas Ždanovičius – Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre. Kitus su V. Tomaševskio partija sieja giminystės ryšiai – Janas Levickis, kurio žmona dirba Vilniaus rajono Skaidiškių mokykloje-darželyje arba Irena Mikulevič, kurios sesuo Liudmila Kuborsk taip pat darbuojasi iškart keliose mokyklose, kuriose ypač stipri LLRA-KŠS įtaka. „Rejspa“ yra dirbusi ir V. Tomaševskio žmona Violeta, ir buvęs KGB kadrinis darbuotojas Viktoras Balakinas, ir Vilniaus rajono merės sesuo Danuta bei sutuoktinis Vladislavas Rekst.
Neaišku, ką tiek daug su LLRA-KŠS siejamų žmonių yra veikę „Rejspa“, tačiau ši įmonė jau ne vienerius metus turi veiklos, mat, viešinimo sutartys su Vilniaus rajono savivaldybe buvo atnaujintos ne sykį. Pavyzdžiui, po sėkmingo kontrakto 2010 metais, po metų „Rejspa“ apetitas padidėjo – jai, įvertinus numatytas galimybes pratęsti sutartį, Vilniaus rajono savivaldybė garantavo 1,5 mln. litų dydžio pajamas per kelerius metus. Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė sutarties galiojimą (nes ji sudaryta tik po neskelbtinų derybų, be viešojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko „pasitaisyti“: paskelbti du atskiri viešojo pirkimo konkursai – informacijai viešinti lenkų bei lietuvių kalbomis. Tačiau formalios kliūtys kaip mat buvo pašalintos, o abu konkursus laimėjo „Rejspa“, mat, konkurso sąlygos rašytos kaip tyčia būtent šiai įmonei: „ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.“ Be to, tuomet sąlygose nurodyta , kad leidinys per pastaruosius trejus metus turi būti įgyvendinęs „bent 1 spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų“. Laimėtoju paskelbtas „Rejspa“ leidžiamas „Vilniaus krašto savaitraštis“. Iš viso, Viešųjų pirkimų tarnybos informaciją skelbiančio portalo „Freedata.lt“ duomenimis, nuo 2010 m. „Rejspa“ dalyvavo 13–oje Vilniaus rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursų pirkti spaudos paslaugas lenkų ir lietuvių kalba leidžiamame leidinyje. Atsidėkojo už laimėtus konkursus? Per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus „Rejspa“ buvo ypač dosni V. Tomaševskio partijai ir skyrė apie 12,7 tūkst. eurų (maksimalią tuo metu įstatymų leistiną sumą). Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vieną tokio pat dydžio sumą, tačiau ji nebuvo įskaityta, nes viršytas tuo metu galiojęs juridinių asmenų paramos partijai limitas. Tuomet LLRA iškovojo rekordinį skaičių mandatų – 11 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Lyg tyčia jau kitais metais pasipylė nauji užsakymai, o 2012–ieji, „Rejspai“ buvo sėkmingiausi – per metus įmonė gavo per 1 mln. Eur pajamų ir fiksavo 288 tūkst. Eur pelną. Vilniaus rajono savivaldybė vykdydama minėtus pirkimus nuo 2010 m. iš „Rejspos“ nupirko paslaugų už daugiau kaip 928 tūkst. Eur. Vien pernai bendrovė gavo 140 tūkst. Eur pajamų ir patyrė 106 tūkst. Eur nuostolių. Leidinį platina rajono mokyklose Iki 2017-ųjų sausio 17 dienos galioja kita, 124,64 tūkst. eurų vertės sutartis su „Rejspa“ dėl informacijos viešinimo lietuvių kalba. Ji sudaryta 2014 metų kovą. 2015 m. spalį bendrovės su savivaldybe pasirašytos sutarties suma – 72 tūkst. Eur, o Vilniaus rajono savivaldybės skelbto paskutinio konkurso vertė – 150 tūkst. eurų. Kultūros ministerijos duomenimis, „Rejspa“ ir toliau leidžia savaitraščius „Tygodnik Wilenszczyzny“ (tiražas – 2750 egz.) ir „Vilniaus krašto savaitraštis“ (tiražas – 700 egz.), kuriuos redaguoja vyr. redaktorius Zigmontas Ždanovičius. Vilniaus savivaldybės nurodymu „Tygodnik Wilenszczyzny“ prenumeruoja mokyklos, seniūnijos ir kitos nuo savivaldybės priklausomos įstaigos. Ar tai normalu? Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Gulbinovič nei paneigė, nei patvirtino, kad visos savivaldybei pavaldžios institucijos prenumeruoja su Lenkų rinkimų akcijos nariais siejamą laikraštį. Pažeidimus nustatyti sunku „Dėl periodinių leidinių prenumeratos sprendžia kiekviena švietimo įstaiga ir seniūnija pati. Nerenkame duomenų apie prenumeruojamus leidinius, todėl negalime atsakyti, kiek įstaigų prenumeruoja „Tygodnik Wilenszczyzny“ ar kitus leidinius“, – komentavo ji. Specialistė taip pat tikino, kad viešieji pirkimai savivaldybėje vyksta taip, kaip priklauso: esą visi viešieji pirkimai yra atliekami skaidriai, dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami objektyviai, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais. „Konkursų sąlygos rengiamos vadovaujantis visais privalomais teisės aktais ir visiems kandidatams taikomos vienodai. Įstatymas draudžia, kad jos būtų pritaikytos kuriam nors konkrečiam tiekėjui“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė, partijos „Tvarka ir Teisingumas“ narė. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė DELFI informavo, kad šiemet tarnyba vertino vieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą, kurį laimėjo bendrovė „Rejspa“, tačiau įstatymų pažeidimų nenustatė: pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta tiekėjų konkurenciją ribojančių ar išskirtines teises suteikiančių reikalavimų. „Pati praktika, kai vienas tiekėjas daugelį metų iš eilės laimi tos pačios perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus, nėra gera, ir paprastai leidžia manyti, jog tokiuose pirkimuose galimai neužtikrinama konkurencija ar yra išankstinių „užkulisinių“ susitarimų. Tačiau šiuo atveju greičiausiai tokia situacija nulemta dėl riboto potencialių dalyvių kiekio – t.y., rajone nėra daug vietinių laikraščių, kurie tarpusavyje konkuruotų“, – komentavo atstovė. Tuo tarpu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patikrina tik labai nedidelę dalį sutarčių . Be to, problema, kai žiniasklaidos priemonės nenurodo gaunamų lėšų šaltinio, yra įsisenėjusi. Todėl sunku suprasti, ar žiniasklaidos priemonė, gaudama didelę dalį savo lėšų iš konkrečios institucijos, dėl to nesiima savo publikacijose palaikyti vieną ar kitą interesų grupę ar politinę partiją. „Tokie atvejai, kai skelbiamuose pirkimuose apskritai dalyvauja tik vienas tiekėjas, kuris ir laimi konkursą, turėtų bet kurią perkančiąją organizaciją priversti suklusti ir įsitikinti, ar jos parengtos pirkimo sąlygos tikrai užtikrina sąžiningą konkurenciją, ar užtikrina, kad pasiūlymus teikti vienodomis sąlygomis gali visi tiekėjai.“, – sakė R. Trumpytė.
