Koncertuoja Gidonas Kremeris ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Parašyta: 2013-10-08 | Kategorija: Kultūra, Kvietimai, Naujienos, Skelbimai |
kremer 1

Gidonas Kremeris

Vilniaus kongresų rūmų scenoje ypatingas svečias, vienas reikšmingiausių vardų pastarųjų dešimtmečių tarptautinėje muzikos scenoje – Gidonas Kremeris. Gimęs 1947 m. ir augęs Rygoje 18-metis išvyko į Maskvą studijuoti P. Čaikovskio konservatorijoje, D. Oistracho smuiko klasėje. Anksti subrendęs talentas davė įspūdingų vaisių: 1967 m. jis pelnė III premiją Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje, 1969 m. – II premiją tarptautiniame Monrealio muzikos konkurse ir I premiją Paganinio konkurse Genujoje, 1970 m. – I premiją tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje.

G. Kremerio griežimas Vakaruose tapo tikra sensacija, ypač kai H. von Karajanas, kartu įrašęs J. Brahmso Koncertą smuikui ir orkestrui, pavadino jį geriausiu smuikininku pasaulyje.

Tačiau sovietinė valdžia ribojo ir kontroliavo smuikininko tarptautinę karjerą, tad tik 1980 m. G. Kremeriui pavyko išvykti iš Sovietų sąjungos ir tęsti karjerą Vakaruose savarankiškai. 1981 m. jis įkūrė ir 30 metų vadovavo Lokenhauzo festivaliui (Austrija), kuriame pristatydavo originalų, nestandartinį repertuarą. Daugelį metų jis bendradarbiavo su prestižiniu Verbier festivaliu (Šveicarija), su kuriuo nutraukė ryšius 2011 m., pareikšdamas, kad festivalis perdėm nuslydo į viešųjų ryšių pinkles.

1996 m. įkūrė jaunųjų Latvijos, Lietuvos ir Estijos atlikėjų kamerinį orkestrą Kremerata Baltica, su kuriuo parengė dešimtis programų, gastroliavo daugelyje Europos kraštų, JAV, Australijoje, Japonijoje, Rusijoje, Pietų Amerikoje, įrašė per 20 kompaktinių plokštelių, viena jų – After Mozart (2002) – pelnė Grammy apdovanojimą.

G. Kremeris pirmasis Vakaruose atliko daugelio ryškių sovietinių kompozitorių kūrinių, išpopuliarino ir didžiojoje scenoje įteisino A. Piazzolos kūrybą. Specialiai G. Kremeriui kūrinius rašė S. Gubaidulina, A. Šnitkė, L. Nono, G. Kančeli ir kt.

Įvairialypę menininko biografiją papildė darbai kine. Jis atliko Paganinio vaidmenį 1983 m. P. Schamoni filme Pavasario simfonija ir kaip muzikos vadovas bendradarbiavo su režisieriumi Ch. Van Damme‘u kuriant filmą Smuikininkas (1994).

Gausioje G. Kremerio apdovanojimų kolekcijoje yra ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimimo medalis (2000).

Spalio 11 d., penktadienį, 19 val. su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru G. Kremeris atliks suomių muzikos patriarcho Jeano Sibelijaus (1865-1957) Koncertą smuikui ir orkestrui d-moll Op. 47. Rašydamas šį koncertą Sibelius buvo stipriai kamuojamas alkoholizmo. Nors jo žmona laukėsi jau ketvirtojo kūdikio, jos vyras retai pasirodydavo namuose, ištisas dienas šlaistydavosi po Helsinkio barus ir, kaip vėliau pats prisipažino, lėtąją koncerto dalį kūrė kamuojamas baisingų pagirių. Tuomet Jarvenpa kaimelyje (20 km nuo Helsinkio) pradėjo kurtis menininkų kolonija. Sibelių pora pasiėmė paskolą, nusipirko sklypelį žemės ir pradėjo statytis namą su puikiu vaizdu į ežerą. Pamažu formą įgavo ir namas, ir Koncertas smuikui…

Žinant kūrinio sukūrimo aplinkybes ima nuostaba, kad jame nėra nė pėdsako dvasios silpnumo, kurį tuo metu išgyveno kompozitorius. Priešingai, jis sukūrė ugningą, virtuozinį opusą, kurį atlikti sugeba tik aukščiausios klasės smuikininkai.

Antonínui Dvořákui (1841-1904) muzikos istorija paskyrė Čekijos dainiaus titulą. Jo didžiausias spiričiuelių įkvėptas kūrinys – Devintoji simfonija, kurią jis pavadino Iš Naujojo pasaulio. Premjera su didžiulėmis ovacijomis įvyko 1893 m. Niujorko Carnegie Hall‘e. Visgi simfonijoje labiau justi čekų folkloro atspindžiai nei juodaodžių. Vienas Niujorko kritikas pažymėjo, kad muzika veikiau atspindi čeko įsivaizdavimą, kas yra amerikietiška muzika. Iš tiesų, simfonija sukelia nostalgijos pojūtį, kurį amerikietiški ritmai tik paryškina. Spalio 11-osios dienos koncerte Vilniaus kongresų rūmuose antroje dalyje šią simfoniją klausytojams dovanos įspūdingais koncertais pradėjęs 25-tą sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguos šio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *