Stovyklos dalyviai Matiškėse, Trakų r.
Balandžio 8–9 d., Matiškės sodyboje, Trakų rajone, jau 4 kartą vyko vaikų ir jaunimo krikščioniška stovykla. Pasirinkta stovyklos tema „Penkių spalvų istorija“ puikiai tiko Atvelykio laikotarpiui. Pasitelkus 5 spalvas –
auksinę, juodą, raudoną, baltą ir žalią – vaikams papasakota pasaulio ir žmogaus sukūrimo, nuopuolio ir išgelbėjimo per Jėzų Kristų istorija.
Į Edmundo ir Jurgitos Makaravičių organizuojamą stovyklą sugūžėjo 28 stovyklautojai nuo 5 iki 12 metų. Stovykloje savanoriavo 7 paaugliai vadovai bei antrus metus jaunimo tarnystėje talkininkaujanti šių eilučių autorė. Didelį būrį vaikų padėjo pamaitinti Alina Sotčenko, kuri niekada neatsisako padėti vaikų stovyklose. Buvo gera dalytis maistu ir linksmomis giesmėmis dėkoti Dievui už visa, ką turime.
Visos stovyklos metu buvo stengiamasi atkreipti dėmesį į kiekvieną vaiką asmeniškai su juo bendraujant, žaidžiant komandinius futbolo, orientacijos bei strateginius žaidimus, kurių metų stengėmės ugdyti bendruomeniškumo, užuojautos, atleidimo, vienas kito supratimo įgūdžius. Stovyklą aplankė vikaras kunigas Rimas Kalmatavičius ir dalinosi apie auksinės spalvos reikšmę, kurios pagrindinė žinia –
esu Visagalio Dievo, visatos Karaliaus vaikas ir Jis mane besąlygiškai myli. Antrąją stovyklos dieną į stovyklą atvyko Šv. Jono apaštalinės seserys Paulina ir Klara, kurios papasakojo apie save bei vedė mokymą apie juodos (nuodėmė mūsų gyvenime), raudonos (Kristaus atpirkimo kraujas už mano nuodėmes) ir baltos spalvos („Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą“ Ps 51,7) reikšmes. Stovyklos pabaigoje apie žalios spalvos reikšmę (bendravimas su Dievu maldoje, Dievo Žodžio skaitymas ir sekimas, bendravimas su krikščionimis ir augimas tikėjime) dalinosi Jurgita Makaravičienė.
Vaikai, susitikę su senais draugais bei susipažinę su naujais, iš stovyklos išsivežė gilesnę draugystę su Jėzumi bei daugybę malonių emocijų ir įspūdžių. Viena iš vadovių Milda Audarienė teigia, kad būtent tokios, krikščioniškos stovyklos, kiekvienam vaikui suteikia unikalią galimybę pažinti ne tik savo ištvermės, draugiškumo, užuojautos ribas, bet ir dvasinius sugebėjimus suprasti – koks aš esu, ką reiškia būti Dievo vaiku, kodėl Jis mane myli ir kaip galiu Jam už tai padėkoti.
Milda AUDARIENĖ
Autorės nuotr.
