PR

Ankstyvą pavasarį aplink mus vyraujant niūrioms spalvoms, niekas neprilygs skaistiems ir it saulė ryškiems krokų žiedams. Šie, nedideliais, balta, geltona ir violetine spalva žydinčiais žiedeliais, augalai, pavasarį pasveikina vieni pirmųjų. Tad jei manote, jog krokai gali padėti atgaivinti Jūsų žiemos miegu užmigusį sodą, esate visiškai teisūs.

Krokai labai nereiklūs augalai, todėl kiekvienas, norintis pasidžiaugti pirmaisiais pavasariniais žiedais, gali pats jų užsiauginti. Šios gėlės ypač tinka sodinti į alpinariumus arba didesnėmis grupėmis parkuose, pievose.

Jūsų vejos puošmena – ryškiaspalvių krokų salelės

Tikriausiai ir taip aišku, jog vienas smulkutis žiedelis nekris į akis taip, kaip „pulkas“ tokių žiedų. Tad norint sukurti originalias kompozicijas, galima derinti krokų spalvas, iš jų sudėliojant įvairius ornamentus ar piešinius. Labai žaviai atrodo vejoje pasodintų krokų grupelės. Gėles pievoje patariama pasodinti tose vietose, kuriose auga ne ypač tanki žolė. Vietą vejoje reikia parinkti atsakingai ir apgalvotai. Svarbu, kad ji būtų saulėta. Tinkamiausias – vejos kraštas ar ten, kur mažiau vaikštoma. Galima ir po medžiais, nes kol jie sulapoja, krokai baigia peržydėti. Taip pat verta įsidėmėti, kad žolė tose vietose pirmą kartą pjaunama gegužės pabaigoje, kai pagelsta krokų lapai. Dar vienas svarbus aspektas yra tas, jog šios gėlės nepakenčia pažliugusios dirvos, tad prieš sodinimą būtina parinkti tinkamą dirvovožemį.

Sodinimui reikalinga puri dirva, tad pakėlę velėną patikrinkite, ar dirvožemis tinkamas. Jei Jūsų veja yra skurdžioje žemėje, tuomet pakėlę velėną turėsite dalį žemės nuimti ir pakeisti geresne, puresne. Augalus sodinti reikia tokiais pat tarpeliais, kaip ir gėlyne.

Prieš žiemą šių plotelių mulčiuoti nereikia, nes mulčas kenkia vejai. Rudenį žolę geriausia nupjauti kiek įmanoma vėliau, nes pavasarį pjauti galėsite tik po augalų žydėjimo praėjus pusantro mėnesio. Per tiek laiko svogūnėliai sukaups reikiamą kiekį medžiagų, reikalingų kitų metų žydėjimui. Persodinti krokus patariama, kaip ir gėlynuose – kas 5–6 metai.