Dvi piligrimystės dienos…

Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – stebuk­lingasis paveikslas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje

„Man linksma buvo, kai man sakė: / „Mes eisime į Viešpaties namus“. / Jau stovi mūsų kojos / Tavo vartuose, Jeruzale…“ (1–2). Kaip prieš daugybę šimtmečių šiais 121 (122) Dovydo psalmės žodžiais Dievo tauta pradėdavo savo keliones į Šventyklą Jeruzalėje, taip šiandien ir mes mintyse ar giesmėmis pradedame savo piligrimines keliones į Trakus pas Dievo Motiną Mariją, skirdami tą ypatingą mums duotą laiką nuo Žolinių iki Šilinių, vainikuodami Jį ir Ją Trakinėse, laikinai nusimetę pasaulio ir gyvenimo sumaišties piligrimystę bei tapdami piligrimais į tikrąjį Tikslą, apie kurį paskutinę Trakinių atlaidų vidudienio šv. Mišių dieną labai gražiai pasakė Trakų bazilikos kleb. dek. J. Varaneckas, sugretindamas tuo pat metu vykusius jaunimo žygius – vieną įvykusį Kaune ir vedantį į niekur, ir kitą, pradėtą Vilniuje prie Aušros vartų ir vedantį į Tikslą, prie Trakų Dievo Motinos. Taip ir norisi šioje vietoje prabilti Maironio žodžiais, šiek tiek juos pritaikant skirtingoms vietoms ir laikui – „kada tik keliu važiavau pro Trakus man“ džiaugės širdis ir kalbėti psalmių žodžiais – Viešpatie, „…palaimintas žmogus, kurs laukia pagalbos iš tavęs, kai jis turi širdyje šventas keliones <…> kuris pasitiki tavimi…“ (Psl. 83 (84), 6, 13). Dievas suteikė žmogui pasirinkimo laisvę ir laiką, kartais netikėtais keliais pas Jį atvedantį. Ir Jis vis dar kviečia. Neatsitiktinai rugsėjo 3 d. pradėjęs kunigo St. Ylos giesmės žodžiais – „vainiką Vytautas tau pynė ir Roma puošė vainiku, o Motin, tiek vargų patyrėm, karų ir priespaudos laiku…“, kun. R. Doveika pradėjo homiliją, nukreipdamas Trakinių piligrimų žvilgsnį į Trakų Dievo Motiną ir Motinos žvilgsnį į mus, kad pažvelgtume į Jos glėbyje Esantį ir išgirstume ką Jis mums sako, primindamas filosofo A. Maceinos mintį, kad Marijos kultas Lietuvoje istoriškai siejamas su Vytauto vardu, juk ir savo vainikavimo dieną jis pasirinkęs būtent Mergelės Marijos gimimo dieną, rugsėjo 8 d., kuri ir mums tapusi ypatinga tautos švente, ir kaip tai šiandien aktualu – sujungdamas dabartį su praeitimi, kai Jos būtent Trakų Mergelės Marijos užtarimo ieškojo 1604 m. jėzuito Benedikto Vainos suburti piligrimai iš Vilniaus į Trakus, meldžiant siaučiančio maro pabaigos, akcentuodamas, jog „esame tos malonės versmėse, patys turėdami pratęsti tos malonės tėkmę į ateitį“ ir kviečiantis Mariją suprasti, nes „jei kas nors savo laimei Ją supranta, Ji pagauna jį į savo taikos karalystę, kurios karalius yra Jėzus, o Šventoji Dvasia to Dangaus alsavimas“, o „valanda su Ja Trakų bazilikoje – mūsų dabarties valanda“, ragindamas nepalikti „tuščių savo gyvenimo indų“, bet nešti juos prie Motinos ir pripildyti „Dievo darbo ir veikimo“, protus – „tikro mokslo“, širdis – „Kristaus dovanos, kuri ateina iš Motinos glėbio“, kaip kad Jos prašymo dėka buvo vynu pripildyti indai Kanos vestuvėse…
Tiems, kurie girdi, klauso, kurie išgirdo ar nori išgirsti, ir šiandien, nenutrūkstamai nuo Vytauto laikų „…išnyra Trakų bokštai ir kalva, mylima Mergelės / Miesto vidury pasirodo aukštas / Bokštas bažnyčios…“ (M. K. Sarbievijus) ir Juos visus, kartojančius „Sveika Marija“ ar prašančius ugdyti „mūsų žemėje ir širdyse savo sūnaus karalystę“, Ji meiliai pasitinka, guodžia ir pripildo, o mes liudijame apie tai – tikėjimu, darbais, aukomis, votais – liudijimais, ir pagarba tiems, kurie Trakų šventovėje kunigauja, kurie nuoširdžiai patarnauja, išmoningai gėlėmis altorių dabina, giesmėmis Dievą šlovina ir piligrimų atneštas dulkes nuplauna…
Kartą televizijos ekrane teko matyti Trakų bazilikos kleb. dek. J. Varanecką išsakant mintį apie tai (kiek mena šių eilučių autorės atmintis), jog būtų nuostabu, jei ateity visos Trakų bažnyčios sienos būtų votais nukabintos, kurie liudytų apie Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos ypatingą galią. Tad išpažinkime ir liudykime, kaip liudijo apie tai Simonas Mankevičius 1645 m. Vilniuje Tėvų Bazilijonų spaustuvėje išleistoje knygelėje, vertoje būti kiekvieno piligrimo užantyje – „ Trakų Dievo Motinos stebuk­lai“ (Voruta, Trakai, 2013) – „…antgamtinių šioje šventoje vietoje parodytų Viešpaties veiksmų didingumo ir gausybės išvardinti, nei plunksna aprašyti neįmanoma. Juo labiau, kad kai kurie iš dalies ex temporum iniurija, vykstant nuolatiniam karams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susirėmimuose su priešais, yra užmiršti. Dalis jų vyko <…> kai tik šis stebuklingas paveikslas atsirado… <…> Gaila, kad žinios apie kai kuriuos stebuklingus Viešpaties dalykus, patirtus prie Švenčiausiosios Trakų Mergelės paveikslo, dabartinės kartos nepasiekė. Reikalas tas, kad tas pats Dievas yra visur, kiekvienoje vietoje galima šauktis Dievo Motinos Mergelės (Marijos). Veltui ieškome ypatingų vietų, nes ir tarp namų sienų mūsų maldavimai Dievui nėra paslaptis. Iš tikrųjų Viešpaties akys pro viską prasiskverbia; Jis iš visur išgirsta žmonių raudas ir aimanas; tik ne visur vienodai. Ne visur Visagalis Dievas apsireiškė visa savo Didybe Mozei – tik ant Sinajaus kalno, kur išrinktiesiems paskelbė savo Dieviškąjį Įstatymą. Ne bet kokioje vietoje Dievas pažadėjo priimti visokius žmonių prašymus, tik prie savo Testamento Arkos. Ne bet kur liepė sau pastatyti šventovę ir joje šiuo metu ketino gyventi, bet Jeruzalės mieste. O Patriarchui Abraomui įsakė paaukoti aukščiausią auką – savo mylimąjį sūnų Izaoką ne kur kitur, o tam tikroje vietoje. <….>.
Ir nors savo iškankintai liaudžiai, nešančiai Pharaonos lažą ne Egipto žemėje, liepė aukoti sau aukas, bet ypatingoje vietoje In deserto (Išėjimo 15). Taip pat Šventasis Patriarchas Jokūbas ne kur kitur sapne regėjo kopėčias ant žemės, siekiančias dangų, o jų viršuje patį Dievą bei vienus lipančius žemyn, o kitus – angelus, bet tam tikroje vietoje, kurią paskui vadino: Domus Dei et porta caeli (Pradžios 18). Iš šių vietų, paimtų iš Šventojo Rašto, ir iš daugelio kitų, panašių į šias, kurių Šventajame Rašte yra pilna, kiekvienas gali aiškiai pamatyti, kad kai kuriose ypač numylėtose Viešpaties vietose yra Jo Visagalybė ir Malonė: kaip nuo seno buvo, taip iki šios dienos – šioje šventoje vietoje, prie Didingosios Trakų Mergelės Paveikslo, kur gausios Dievo Motinos šaltinai kasdien ne mažytėmis srovelėmis kaip visur (kitur), bet beveik ištisomis upėmis gausiai liejasi. Iš visų jėgų veržiamės į tokias Aukščiausiojo išrinktas vietas, veržiamės ir iš visų jėgų stenkimės, kad mūsų maldavimai iškart Dangaus dvariškių būtų perduoti nepasiekiamam Didingam Viešpačiui“ (psl. 24–25). ALELIUJA!

Piligrimė
Rasa SELICKAITĖ