Laukininkystės atliekas galima tvarkyti nedeginant

Parašyta: 2017-09-29 | Kategorija: Aukštadvaris, Dusmenys, Lentvaris, Naujienos, Onuškis, Paluknys, Rūdiškės, Senieji Trakai, Tiltai, Trakai |

Gaisrai laukuose nesibaigia

Baigėsi vasara ir ūkininkams prasidėjo derliaus nuėmimo rūpesčiai. Aktualu ne tik laiku ir kokybiškai nuimti derlių, bet ir nepažeidžiat gamtosaugos reikalavimų sutvarkyti laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Vis dar pasitaiko, kad kai kurie žemdirbiai šią problemą sprendžia pasitelkdami degtukus. Nors tokia veika draudžiama, bet rudenį laukai ir gyvenvietės skęsta dūmuose. Tokiu metu ugniagesiams prasideda gaisrų gesinimo metas. Antai Trakų ugniagesiams 2017 metais iki rugsėjo 12 d. teko išvykti gesinti degančių pievų 85 kartus. Išdegusių pievų plotas – 4 671 aras. Jau teko gesinti ir degančią ražieną. Išdegusios ražienos plotas – 50 arų. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ugniagesiai net 2 179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų.

Šiaudus ir kitas laukininkystės atliekas galima deginti laukuose tik sugrėbtas į krūvas

Reikalavimai deginant laukininkystės ir daržininkystės atliekas

Laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės, lauko sąlygomis augalinės kilmės liekanas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jas kompostuoti, o deginti, tokiu atveju, galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo namų. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Minėtame įsakyme nurodyti ir kiti gamtosauginiai reikalavimai.
Deginant augalus, taip pat privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m. tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir atitinkamos miškų urėdijos padaliniui.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 arba Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos girininkijai.

Padumblės kaime nuo deginamos žolės užsiliepsnojo ir sudegė ūkiniai pastatai

Gamtos niokotojams griežtos baudos

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, piliečiai gali būti baudžiami nuo 50 iki 300 eurų baudomis, o pareigūnai, kiti atsakingi asmenys – nuo 120 iki 350 eurų, o už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus piliečiams gali būti skirtos baudos nuo 30 iki 230 eurų, o pareigūnams – nuo 60 iki 300 eurų. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyinti gamtai padarytą žalą.

Pažeidimų prevencija – ekologiniai ūkiai

Dėl vis nemažėjančių gaisrų laukuose pakalbinta Trakų rajono Ismonių kaimo gyventoja Aldona Marcinkevičienė, daug metų ūkininkaujanti su sutuoktiniu Vytautu ir keturiais sūnumis, sakė, kad jos šeima žemdirbystei naudoja apie 900 hektarų žemės. Jos visų šeimos narių ūkiai yra ekologiniai, todėl, pasak A. Marcinkevičienės, jie griežtai prisilaiko gamtosaugos reikalavimų. Nuimant grūdinių kultūrų derlių šiaudai yra susmulkinami ir paberiami dirvoje, o vėliau kartu su ražienomis apariami. A. Marcinkevičienė sakė, kad nepastebėjo, kad kas nors degintų ražienas, nes dauguma ūkių Trakų rajone yra ekologiniai. Tačiau pievų degintojai tebesiaučia. Jos nuomone, ražienas kartais padega mažuose ūkiuose plušantys ūkininkai, neturintys modernios šiaudų ir ražienų apdoroti technikos.
Trakų rajono ūkininkas Vladyslav Kravčun taip pat sakė, kad ražienas aparia, nes taip patręšiama dirva.

Naujovės nustatant žolės degintojus

Trakiškio A. Gedvilo sukurtas bepilotis lėktuvas gali operatyviai užfiksuoti laukuose kylančius gaisrus ir jų kaltininkus

Aplinkosaugininkams išaiškinti žolės ir kitų laukininkystės atliekų degintojus sudėtinga, nes sunku užklupti pažeidėjus nusikaltimo vietoje. Tačiau technika tobulėja ir jau atsirado per atstumą valdomos skraidyklės, vadinamos dronais. Tokių skraidyklių pradininkas Lietuvoje trakiškis Antanas Gedvilas jau prieš dešimt metų buvo pasigaminęs lėktuvėlį, valdomą per atstumą. Lėktuvėlyje buvo sumontavęs jautrią vaizdo kamerą, foto techniką ir jau tuo metu galėjo fiksuoti ne tik degančias pievas ir jų padegėjus, bet ir eismo pažeidėjus. Pasak A. Gedvilo, iš didelio aukščio jis galėjo užfiksuoti net automobilio numerį. Toks lėktuvėlis galėdavo skraidyti ilgą laiką. Nuo to laiko šios skraidyklės (dronai) ištobulėjo ir jos plačiai naudojamos, pavyzdžiui, tikrinant elektros lauko tinklus, apžiūrint pastatų stogų dangą ir kitose srityse.
Dabar A. Gedvilas yra Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas. Paklausus jo nuomonės apie dronų panaudojimą, siekiant išsiaiškinti laukuose kylančius gaisrus, teigė, kad tai būtų efektyvi priemonė, bet, pasak prezidento, pigiau būtų naudoti aviamodelio tipo bepiločius lėktuvus.

Kęstučio Petkūno nuotr.

Užs. Nr. 639


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *