Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Karaimų metais, kadangi šiemet sukanka 625 metai, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė karaimus iš Krymo įsikurti Trakuose.
Lentvario miesto biblioteka norėdama pažymėti šių metų sukaktį, pakvietė į susitikimą Lietuvos Karaimų bendruomenės narę, aktorę Severiną Špakovską. Su viešnia susitikti atvyko didelis būrys Motiejaus Šimelionio ir H. Senkevičiaus gimnazijos moksleivių, pedagogų. Susitikimo metu susipažinome su karaimų kultūra, papročiais, kurie daugiausiai susiję su religinėmis šventėmis, bei vestuvių ir šermenų tradicijomis.
Buvo įdomu išgirsti, kad vestuvių rytą jaunoji negali pati rengtis vestuvinių aprėdų, ją turi aprengti merginos, o vaikinai tuo tarpu rengia jaunąjį savo namuose. Ant didelio lapo yra surašoma vedybinė sutartis, – ją pasirašo abu sutuoktiniai ir bendruomenės nariai, po to ji ypatingai sulankstoma, o sutarties jaunavedžiai daugiau neskaito. Visos karaimų šventės siejamos su mėnulio kalendoriumi. Štai Velykos vyksta pavasarį ir tęsiasi visą savaitę, bet karaimai kiaušinių nemargina. Vasarą karaimų bendruomenė mini gedulo dieną, panašiai kaip lapkritį lietuviai Visų šventųjų dieną. Aišku, buvo klausimų ir apie tikrų kibinų receptą, kurie turi būti gaminami iš mielinės tešlos ir supjaustytos avienos ar jautienos arba pyragėliai su daržovėmis. Viešnia papasakojo ir legendą apie 3 langus karaimų namuose: vienas langas karaliui, kitas dievui, trečias svečiui ir sau.
Trakuose šiuo metu gyvena keliasdešimt karaimų šeimų. Anot Severinos, karaimai labai puoselėja giminystę ir šeimos tradicijas, kalbą, tačiau jaunoji karta jau nelabai moka laisvai kalbėti karaimiškai. Renginio metu Severina pristatė savo senelės Anos Špakovskos daugiau nei dešimtmetį trukusį sunkų darbą – parengtą ir išleistą pirmąjį ,,Lietuvių – karaimų kalbų žodyną“. Deja, pati Ana jo jau nesulaukė. Žodyną po jos mirties 2020 m. išleido šeima. Buvo rašomas projektas finansavimui gauti, ir padedant visiems šeimos nariams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėka žodynas išvydo dienos šviesą. Knygą sudaro apie 600 puslapių ir ji susideda iš 12484 žodžių. Jos tiražas 200 egzempliorių. Autorė daug rėmėsi anksčiau išleistais karaimų–rusų–lenkų kalbų žodynais, juos vertė į lietuvių kalbą. Šio leidinio pasirodymas – labai svarbus ne tik Severinos šeimai, bet ir visai karaimų bendruomenei, siekiant išsaugoti jos kalbą ir kultūrą. Auditorija susidomėjo karaimų kalba ir žodžiais. Severinos buvo klausiama, kaip galima pasisveikinti, padėkoti ir t. t. Sužinojome, kad ačiū – tai tabu.
Vėliau Severina papasakojo, kaip pasirinko aktorės profesiją ir pradžioje aplankiusius sunkumus. Tuomet jai buvo labai svarbus šeimos palaikymas. Dabar ji džiaugiasi ir pridūrė: „O apskritai visi vaidmenys, kuriuos atlikau teatre, kine ar televizijoje, buvo tikrai įdomūs, man buvo smagu juos kurti. Dirbau su profesionalia ir kūrybinga komanda, o ir partneriai nuostabūs.“
Dar viena labai svarbi ir įdomi Severinos veikla – tai klasikinė ir šiuolaikinė klounada. Tai anot aktorės, „labai komiškas ir daug kur pritaikomas žanras, tiek scenoje, tiek kine, priklausomai nuo ryškumo, kartais pakanka subtilių klounados elementų ir publika jau kvatoja. Šio žanro pradėjau daugiau mokytis, kai ėmiau dirbti su organizacija „Raudonos nosys Gydytojai klounai“. Mes einame į pačias pažeidžiamiausias grupes vaikų ligoninėse, pas pabėgėlius“.
Susitikimas prabėgo labai greit ir smagiai. Visi daugiau sužinojome apie karaimų kalbą, papročius ir kultūrą esančią šalia mūsų. Taip pat apie puikų, jautrų, šiltą žmogų, kuris dalinasi savo meile su kitais, ypač likimo nuskriaustais. Dėkojame Severinai už padovanotą Lentvario miesto bibliotekai ,,Lietuvių – karaimų kalbų žodyną“ ir lauksime kitų susitikimų mūsų knygų apsuptyje.
Rūta Minkevičienė
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyr. bibliotekininkė
