Lietuvos kultūros sostinė Naujųjų metų išvakarėse

Parašyta: 2020-12-31 | Kategorija: Kultūra, Naujienos, Trakai |

Šiemet Trakai tapo Lietuvos kultūros sostine. Buvo numatyta įgyvendinti daug renginių, iniciatyvų, bet COVID-19 pakoregavo daugelį planų. Baigiantis „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ metams, kalbamės su projekto koordinatoriumi Algirdu ŠOCHU.

 

TRANS/MISIJŲ atidarymo proga groja Trakų Salos pilies fortepijoninis kvartetas „Confero“: (iš kairės) smuikininkas Algirdas Šochas, pianistas Ugnius Pauliukonis, violončelininkė Gunda Baranauskaitė ir altininkė altininkė Vidmantė Andriūnaitė, 2020 m. rugsėjo 13 d.

Šiandien paskutinė 2020-ųjų diena. Prašome paminėti svarbiausius Trakų kaip Lietuvos kultūros sostinės metų renginius.

Tarp svarbiausių Kultūros sostinės renginių paminėčiau, žinoma, patį jos atidarymo koncertą, Trakų kaip 2020-ųjų Lietuvos kultūros sostinės prisistatymą tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2020“, teatralizuotą Signatarų eiseną, skirtą Vasario 16-osios minėjimui, „Valstybės dekados“ renginių ciklą, tarptautinį menų festivalį TRANS/MISIJOS, kuris pirmą kartą įvyko sukvietęs menininkus iš 6 šalių. Žinoma, labai norėčiau pasidžiaugti ir vienaip ar kitaip atgimusiais apleistais pastatais ar erdvėmis: ratilais sužibusiu restoranu „Nendrė“ bei buvusiu seniūnijos pastatu ir entuziastų išvalytu bei atgaivintu jo kiemeliu, gavusiu „Tujų alėjos“ vardą (dėl jame augančių milžiniškų tujų), kuriame įvyko keli puikūs vasaros koncertai, pritraukę daug klausytojų, bei atgimusį parkelį priešais Šv. Nepomuką. Iš tiesų, galėčiau išvardyti daugybę svarbių renginių, koncertų, parodų, įvykių, kurie įvyko šiais metais. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad tradiciniai Trakuose jau žinomi renginiai, tokie kaip „Užutrakio vakarai“, „Trakų fanfarinė savaitė“, „Viduramžių šventė“, „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“, Kultūros sostinės metais taip pat pritraukė dar daugiau klausytojų, žiūrovų ir visuomenės dėmesio.

 

Kaip suplanuotus renginius paveikė koronaviruso pandemija? Ko teko atsisakyti, kokių sprendimų buvo imtasi?

Pandemija niekam nėra naudinga, ne išimtis ir Kultūros sostinės projektas, kuris, deja, mano nuomone, buvo gana smarkiai paveiktas dviejų karantinų šiais metais. Teko atsisakyti daug įdomių, visuomenę pritraukiančių renginių. Ko gero didžiausia netektis – jubiliejinė Trakų miesto šventė, kuri būtų kaip niekada tikusi šiame gražiame Kultūros sostinės metų renginių kontekste. Dėl pandemijos neatvyko menininkai ir atlikėjai iš Švedijos, Vokietijos, Japonijos, Lenkijos ir daugelio kitų šalių, kurie turėjo rodyti savo kultūrines programas ar koncertuoti Trakuose. Tačiau mes stengėmės nepasiduoti ir laviruoti šioje situacijoje, pereidami į virtualią erdvę ar plėtoti tam tikrus projektus pačiame mieste. Galima sakyti, kad karantino vaikas – „Virtualios kultūros sostinės“ sąvoka. Mes iš tiesų tapome pirmąja kultūros sostine, kuriai teko šis iššūkis keltis į virtualią erdvę. Galima pagalvoti, kad kurti virtualiai yra paprasčiau nei gyvai, tačiau tai buvo iššūkis, nes kiekvienas tokio pobūdžio renginys reikalauja daugiau kaštų, didesnės žmonių komandos ir išteklių jį filmuojant, montuojant ir t. t. Tačiau tikiu, kad mes su visais iššūkiais susitvarkėme ir daug ko išmokome. Apibendrinant susiklosčiusi situacija ir karantinas mus privertė gana greitai persiorientuoti ir vykdyti projektą prisitaikant prie Vyriausybės nurodymų riboti žmonių kiekį renginiuose ir atsižvelgiant į visas kitas rekomendacijas. Ir kaip jau prieš tai minėjau, galiausiai mums beliko veikti virtualiai. Ir pats baigiamasis renginys persikėlė į interneto erdvę, tapęs vienu tęstiniu – net 25 dienas trunkančiu Kultūros sostinės metus uždarančiu virtualiu renginiu. Metų gale, t. y. gruodžio 29 d. Lietuvos kultūros sostinės simbolis – gintarinis Kultūros medis – virtualiai iškeliavo į Neringos savivaldybę – kitų metų Lietuvos kultūros sostinę.

 

Gal galėtumėte pristatyti savo komandą ir visus tuos, kurie prisidėjo prie „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ renginių įgyvendinimo?

Pirmiausia norėčiau padėkoti šiai puikiai komandai, su kuria man teko šiemet dirbti. Darbai visada vyksta geriausiai kolektyve, kuriame vienas kitą supranti iš pusės žodžio. Prie šio projekto dirbo Agata Mankeliūnienė (projekto vadovė), Trakų kultūros rūmų direktorius Edvardas Keizik (projekto vykdytojas) su įstaigos komanda, Trakų r. savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visoms Trakų ir rajono įstaigoms bei Trakų istorijos muziejui prisidėjus prie šio projekto.

Dėkojame už pokalbį.

 

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

 

Autorės nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *