Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija

Parašyta: 2014-05-13 | Kategorija: Naujienos, Politika, Seimas |

dsc_8281Jau vakar trumpai po rinkimų pirmojo turo pasisakiau, kad esu dėkinga žmonėms (jų yra daugiau nei 600 tūkst.), kurie balsavo ir mane palaikė. Tai yra daugiau, nei pirmajam turui prognozavo sociologai. Turint galvoje, kad dalyvavo 7 kandidatai, rezultatas iš tikrųjų geras. Labai tikiuosi, kad mane palaikę žmonės ateis vėl manęs palaikyti, ir sugebėsiu per dvi likusias savaites kitus ateiti mane palaikyti papildomai. Esu pasirengusi tai daryti. Noriu dar kartą visiems padėkoti ir palinkėti sėkmingų rinkimų po dviejų savaičių. Ne tik Prezidento, bet ir Europos Parlamento.

 

Tie balsai, kuriuos praradote – kokios priežastys?

 

Manau, kad yra tokia taisyklė – dirbantis Prezidentas ar politikas turi per penkerius metus apsispręsti, ar jis daro tai, ko reikia valstybei, ar tiesiog mėgina išsaugoti savo reitingus. Nepamirškime, kad nuo 2009 metų buvo krizės laikotarpis, ir teko priimti labai daug nepopuliarių sprendimų. Visada sakiau, kad pirmiausia darysiu tai, ko reikia Lietuvai ir jos žmonėms. Niekada nedalinsiu tuščių pažadų, nežadėsiu, ko negaliu įvykdyti. Taigi dariau tai, ką reikėjo, žadėti tuščiai nežadėjau, išvoginėti valstybės neleidau, taigi gali būti daug nepatenkintų.

 

Aš – neapsisprendęs rinkėjas. Kodėl turėčiau balsuoti už Jus, o ne už Z. Balčytį?

 

Tikrai neaiškinsiu savo pranašumų, pliusų ir minusų. Žmonės patys pasirinks – žino mūsų nuostatas, padarytus darbus, kas ką gali padaryti, matė mane visus penkerius metus. Kaip minėjau, pirmiausia darau, ką galiu, ir nedalinu tuščių pažadų.

 

Jūsų nuomone, Z. Balčytis bus lengvas ar sunkus varžovas? Abu esate provakarietiški politikai, pasisakote užsienio politikos klausimais ganėtinai panašiai. Kaip ieškosite skirtumų nuo savo varžovo?

 

Labai džiaugiuosi, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės padarė garbingą sprendimą. Būtų labai apmaudu, jei matytume kitą kandidatą, kuris atstovauja, pavyzdžiui, teisiamųjų suole dėl finansinių machinacijų. Taigi, manau, sprendimas yra orus ir garbingas. Tikrai Lietuva ir jos žmonės mūsų šaliai gėdos šiuo sprendimu nepadarė.

 

Ką keisite rinkimų strategijoje?

 

Manau, keisti daug nereikės. Svarbiausia, daugiau aiškinti savo poziciją, daugiau būti viešoje erdvėje, kad žmonės mane matytų, kad negyventų tomis legendomis, kurias mėgina kurti kažkas kitas – tai nebendrauja, tai kamputy sėdi, tai pro langelį žiūri. Vienu žodžiu – kad tų legendų būtų mažiau. Esu prieš jus, kaip matote, gyva, pačiupinėti mane galima, prieiti galima, mano durys atviros ir tegul kai kurie nedejuoja, kad pas mane užeiti arbatos negali.

 

Kodėl vakar nesileidote į kalbas su žurnalistais?

 

Vakar tiesiog miegojau. Juk žinote, kad esu vieversys, keliuosi 5 valandą ryte ir 2 valandą nakties daug sunkiau kažką pasakyti. Nenorėjau visų nuliūdinti arba pasakyti ne tai, ką reikia.

 

Ar tikėjotės laimėti per pirmąjį turą?

 

Viskas buvo labai rizikinga, turint galvoje sociologines apklausas, matant, kad yra 7 kandidatai, žinant, kad pagrindinis kai kurių kandidatų tikslas buvo iš viso ne Prezidento posto siekis, o balsų išskaidymas, tam tikrų užkulisinių susitarimų pagrindu, todėl rizika buvo labai didelė.

 

Kokių užkulisinių susitarimų?

 

Puikiai patys žinote, kad kai kurie kandidatai į rinkimus ėjo tik tam, kad išskaidytų balsus, o ne tam, kad laimėtų.

Kaip manote, bus lengva ar sunku per tas dvi savaites įtikinti rinkėjus? Ankstesni rinkimai parodė, kad kandidatas, turėjęs daugumą balsų, vis dėlto pralaimi antrajame ture. Tikrai norėčiau kreiptis į Lietuvos žmones, kad viskas prasideda iš naujo. Nėra gerai manyti, kad aš tikrai daug gavau ir tai garantuos pergalę. Taip tikrai nėra. Tie, kas manimi pasitiki, turi suprasti, kad rinkimai prasideda iš naujo. Jokio įdirbio į antrąjį turą neatsineši. Reikia iš naujo dalyvauti rinkimuose. Kiekvieną žmogų kviečiu nenumoti ranka ir nemanyti, kad viskas čia jau išspręsta. Atvirkščiai – kviečiu eiti ir toliau mane palaikyti tuos, kurie iki šiol mane palaikė.

 

Ar važiuosite po regionus per šias dvi savaites? Ar rodysite kažkokį klipą? Kaip ta aktyvesnė kampanija vyks?

 

Dabar nenorėčiau apie klipus ar kažką pasakoti. Puikiai žinote, kad esu nepartinė. Nors kai kurios partijos išsakė palaikymą, bet esu nepartinė, vadinasi, negaunu jokio biudžetinio finansavimo, remiuosi tik tuo, kiek žmonės ir kai kurie asmenys parėmė, tai yra apie 240 tūkstančių. Kai, pavyzdžiui, mano dabartinis konkurentas jau gavo beveik 2 mln. iš valstybės savo rinkimų kampanijai, klipams ir viskam. Aš konkuruoti tuo negaliu. Konkuruoti galiu tik savo žiniomis, savo patirtimi ir tuo, kad žmonės gali manimi pasitikėti. Išvažiuosiu į kai kuriuos renginius, jie bus ir per išeigines. Tačiau reikės dalyvauti ir debatuose, todėl per dvi savaites tikėtis, kad galėsiu kažkur labai išvažiuoti – tikrai ne, manau, kad bet koks išvažiavimas negalėtų daug pakeisti. Tiesiog norėsiu, kad žmonės išgirstų, noriu su jais atvirai, tiesiai kalbėti, atsakinėti į jų klausimus ir tai, ko gero, bus naudingiau, nei nuvažiuoti į vieną ar kitą vietą.

 

Kaip vertinate, kad Zigmantas Balčytis kandidatuoja ir į Europos Parlamentą?

 

Tikrai nemokysiu ir nenurodinėsiu niekam. Partijos ir kandidatai daro sprendimus patys, ir tai turėtų vertinti Lietuvos žmonės.

 

Kokios yra stipriosios ir silpnosios konkurento pusės?

 

Labai asmeninis klausimas. Tegul vertina Lietuvos žmonės. Tegul pažiūri į jo darbus, ką padarė, ką žada, kokios galimybės tokio Prezidento, ypač turint galvoje, kad jo vadovas būtų Premjeras. Apie ypatingą savarankiškumą Prezidento, kurio partijos vadovas yra Premjeras, sunku būtų kalbėti.

 

Kokias rizikas matytumėte, jei vykdomoji valdžia ir Prezidento valdžia būtų sutelkta į vienos partijos rankas?

 

Lietuvos Konstitucijoje yra labai gražus trikampis. Balansas, kai valstybė stovi ant trijų stiprių kojų. Konstituciškai stiprus Prezidentas, stipri Vyriausybė ir stiprus Seimas. Tai mus jau 25 metus gelbėjo nuo sukrėtimų. Manyčiau, kad tokį balansą ir reikėtų išlaikyti. Aišku, kad rizika didėtų, kai vienos partijos rankose būtų du svarbiausi postai, o žinant, kad Premjero postas būtų lyg ir viršininkas to neva galimo Prezidento, savarankiškumo grandinėlė būtų labai rizikinga ir pažeidžiama.

 

Kaip vertinate, kad daug protesto balsų surinko N. Puteikis ir kad tautinės mažumos daug balsų atidavė V. Tomaševskiui?

 

Dėl tautinių mažumų. Matome dalies mūsų rusų mažumos palaikymą. Tai, matyt, yra priežastis tos konsolidacijos, kurią vykdo Rusijos ambasada Lietuvoje, kada sujungė jau per Parlamento rinkimus tiek Lenkų rinkimų akciją, tiek Rusų aljansą. Įvykus šiai įtampai dėl Krymo ir Ukrainos, matyt, tas poveikis daromas ir mūsų kitataučiams piliečiams, ir jie balsuoja už tuos, kurie atvirai palaiko ir palaikė dabartinę Putino politiką. Dėl N. Puteikio ir protesto balsų. Šias tendencijas dėl protesto balsų matėme, kai po rinkimų į mūsų Parlamentą pateko Drąsos kelias. Ir ta tendencija išlieka. Yra tikrai daug nusivylusių žmonių, galbūt ir nuskriaustų, ir toks atviras populizmas, pažadų dalinimas, net ir visos sistemos, konstitucijos griovimas, valstybės pamatų griovimas ir vietoj to nieko nesiūlymas skamba labai karingai ir gražiai. Galbūt daugelis žmonių mano, kad įmanoma kažką padaryti, nors iš visų kalbų buvo aišku, kad nei įstatymus žmogus žino, nei žino, ar turi galių Prezidentas tokius pažadus įvykdyti. Aišku, skamba populistiškai ir gražiai. Čia vienas signalas, kad vadinamosios tradicinės partijos ir Prezidentas, kartu ir aš, turime labiau girdėti protesto balsus, turime galvoti, kaip išgirsti ir kaip sugebėti padėti žmonėms, kurie kažkuo nepatenkinti. Visada bus nepatenkintų, visada bus nuskriaustų, bet jų turi būti mažiau. Kaip galima girdint jų balsus priimti sprendimus, kurie būtų naudingi visiems žmonėms ir visai valstybei. Tai ir signalas tradicinei politikai, ir man pačiai, ir mums visiems, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie nepasitiki valstybe, net iki griovimo nepasitiki. Kad tai negeras reiškinys, jei toliau augs. Todėl visų politikų, visų politinių partijų pareiga Seime ir Prezidento institucijos, kalbėtis su žmonėmis ir mažinti tokį pasipriešinimą ir tokį negatyvą, einantį iš protesto balsų.

 

Ar ketinate tartis su buvusiais konkurentais dėl paramos?

 

Norėčiau atvirai ir garsiai pasakyti. Man yra svarbiausia Lietuvos žmonių parama ir daugiau nei 600 tūkst. piliečių, kurie dabar mane parėmė. Aišku viena, kad tai yra Lietuvos piliečiai, nes, visas partijas sudėjus, tai gal net ir nesurinktume 100 000. Aišku, kad Prezidentas yra Lietuvos žmonių Prezidentas, ir jį turi rinkti žmonės, o ne atskiros partijos ar atskiri kandidatai.

 

Šalčininkų rajone Jums nepavyko surinkti net 10 procentų balsų. Sakykite, ką darysite, kad tą rinkėją pritrauktumėte?

 

Noriu pasidžiaugti, kad net 5 procentus surinkau. Truputį juokauju. Tikėtis, žinant, kaip organizuotai mūsų lenkų tautybės žmonės balsuoja už savo partijos atstovus, būtų sunku. Bet ir čia, jeigu pirmąjį dešimtmetį buvo daug dėmesio skiriama iš politinio elito partijų Rytų Lietuvos klausimams, tai dabar, ypač, kai įstojome į Europos Sąjungą, manėme, kad viskas ir taip susitvarkys. To dėmesio vis mažiau ir mažiau. Todėl ten palikta tuščia niša, kurią užėmė tik viena partija. Tai, aišku, politinis apsileidimas, ir būtina grįžti prie specialių programų, specialių išvystymo programų, padėti ir tautinėms mūsų mažumoms būti vis labiau išsivysčiusioms, turėti darbą, labiau ir lengviau integruotis į Lietuvą, jaustis Lietuvos, o ne kokių kitų šalių piliečiais.

 

Kokie svarbiausi dalykai, dėl kurių niekada nesutiktumėte su Z. Balčyčio nuomone?

 

Tiesą sakant, tokios griežtos, konkrečios ir tikslios nuomonės dar negirdėjau nei vienu klausimu. Viskas bendromis frazėmis, aptakiai. Kai susidursime akis į akį, pasišnekėsime, ar tikrai yra daug tokių kardinalių skirtumų. Matyt, didžiausias skirtumas, kiek galėjau pajusti iš tų bendresnių atsakymų, yra dėl to, kad aš griežčiau esu nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką galbūt labiau girdžiu konkurento kalbose. Manyčiau, čia būtų pagrindiniai skirtumai. Kad Lietuvos saugumas, savarankiškumas, orumas yra pagrindiniai prioritetai, ypač dabar tokioje geopolitinėje situacijoje, palyginti su visai kitais pragmatiniais išskaičiavimais. Pirmiausia svarbu ginti Lietuvą. Apginti ją tiek karine, tiek ekonomine, tiek politine prasme. Ir dabar tai mano prioritetai, nes geopolitinė situacija visai kitokia, nei buvo prieš penkerius metus.

 

Kodėl tik kiek daugiau nei pusė rinkėjų ateina balsuoti?

 

Turbūt didžiausias rodiklis yra išvykusių į užsienį žmonių aktyvumas. Kai užsienio lietuviai sudaro tik apie pusę procento. Čia didžiausia bėda, kada mūsų žmonės išvažiuoja ir praktiškai nejaučia jokio ryšio ir jokios pareigos, net išlikdami piliečiais, išlaikydami mūsų Lietuvos Respublikos pasą. Nebejaučia jokios atsakomybės ir pareigos mūsų valstybei. Šie žmonės ir sudaro didžiausią dalį to, kad toks mažas procentas ateina į rinkimus. Dauguma jų neišsiregistravę, gyvena užsienyje ir nebalsuoja. Jeigu paskaičiuotume, kiek iš Lietuvoje esančių žmonių ateina, tai manau, dabar spėju, nes duomenys nėra tikslūs, būtų gal kokie 60-65 procentai. Turime fenomeną, kada sumažėja dėl emigracijos mūsų rinkėjų aktyvumas, gana dirbtinai. Ir tai labai skauda, kad tie žmonės pasirenka išvažiuoti. Dar skaudžiau, kad išvažiavę jie nebesigręžioja ir nebenori galvoti apie savo šalį, nors čia dažniausiai yra palikti tėvai, giminės. Tai vienas iš didžiausių mūsų skaudulių ir problemų.

 

Bet gal jie dėmesio iš kandidatų visiškai nejaučia?

 

Norėčiau tik palyginti 2009 metus, kada buvo lygiai tas pats skaičius, praktiškai visai nepakitęs. Manau, kad vis tik ne dėmesys iš kandidatų lemia, o tiesiog jų požiūris į Lietuvą, gal nuoskaudos, gal pačios Lietuvos požiūris į juos ir nesudarytos sąlygos. Turbūt vien tik kandidatų dėmesio nepakanka.

 

Prezidente, kaip vertinate Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą? Ar buvo gėda, kad paskutiniai balsai suskaičiuoti tik 4 val. ryto?

 

Nenorėčiau dabar spėlioti. Man atrodė, kad biuletenis labai lengvas. Neįsivaizduoju, iki kelių skaičiuos kito turo rezultatus, nes biuleteniai su Europos Parlamento kandidatais yra dar sudėtingesni. Nežinau, gal savaitę. Juokauju. Bet nenorėčiau kritikuoti, todėl kad mes stebėjome, kaip buvo sudaromos sąlygos balsuoti užsienyje, kaip buvo sudaromos sąlygos ir galimybės žmonėms balsuoti net ne savo apylinkėje, tik turint dokumentą. Manyčiau, kad tam tikras žingsnis į priekį liberalizuojant ir palengvinant rinkimų sistemą tikrai padarytas. O bėdų ir nesklandumų visi po truputį turi. Turbūt tai ne tokie nesklandumai, kurie kažkaip smarkiai darytų įtaką rinkimų rezultatams.

 

Jūsų Ekscelencija, kiek pagrįstos yra kalbos, kad ponas Balčytis tik formaliai dalyvauja Prezidento rinkimuose, nes iš tiesų jis paskui sieks eurokomisaro posto?

 

Manau, kad kaip ir rinkimai, taip ir šie klausimai yra neprognozuojami, viena iš legendų, kuri sukasi aplink. Pirmiausia turi praeiti Prezidento rinkimai ir tik tada Prezidentas, Premjeras, pasitaręs su Seimu, tokį sprendimą darys.

 

Apie Jus taip pat buvo kalbama, kad galite siekti posto Europos Komisijoje…

 

Sprendimą padariau tada, kada apsisprendžiau kandidatuoti. Tai reiškia pažadą Lietuvos žmonėms. Jeigu žmonės balsuos ir patikės man šitą postą, vadinasi, lieku Lietuvoje ir dirbsiu taip, kaip norės jie.

 

Prezidente, jeigu Jūs laimėsite šiuos rinkimus, kokių Jūs pasikeitimų sieksite koalicijoje, konkrečiai, ar Jūs sieksite, kad neliktų partijos, kuri, Jūsų žodžiais tariant, palaiko Putino politiką Kryme?

 

Jūsų klausimas politiškai jautrus, sakyčiau, daugumai Lietuvos žmonių labai jautrus, bet mes turime situaciją su Konstitucine sandara ir po šių rinkimų tai nėra Vyriausybės atsistatydinimas, tai yra tik įgaliojimų grąžinimas. Konstitucijos specialistai yra išaiškinę, kad Prezidento galios čia yra gana ribotos. Vadinasi, viskas priklausys nuo pačios koalicijos. Be abejo, kalbėtis kalbėsiu vienaip ar kitaip su vienais ar kitais, bet jeigu valdančioji dauguma apsispręs išlikti tokia, kokia yra, tai mano galios vėl ribojasi. Tik galbūt dėl vieno ar kito kandidato bus diskusijų. Be to, pokyčiai Vyriausybėje ir taip natūraliai gali būti vien dėl rinkimų į Europos Parlamentą, gali kas nors iš ministrų laimėti ir tiesiog išvykti.

 

Kokių ministrų veikla Jūsų netenkina?

 

Norėčiau pasakyti, kad šiaip ne taip pirmininkavimo egzaminą išlaikėme visi. Ten, kur ministerijos buvo silpnesnės, Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra ir kiti specialistai padėjo. Be jokios abejonės, jeigu laimėsiu rinkimus, turėsiu beveik pusantro ar du mėnesius iki inauguracijos. Per šį laikotarpį ir vėl susitiksiu su visais ministrais ir kalbėsiu. Bet, kaip minėjau, čia Prezidento galios nėra tokios kaip po Seimo rinkimų, kada yra formuojama visiškai nauja Vyriausybė. Čia yra tik įgaliojimų grąžinimas, taigi tos galios yra šiek tiek mažesnės, bet yra galimybių kalbėtis su Premjeru ir valdančiąja dauguma, jeigu būtų apsispręsta keisti vieną ar kitą ministrą.

 

Kokių darbų Jūs dar nespėjote įgyvendinti pirmoje kadencijoje, ką dar reikėtų užbaigti?

 

Pradėti svarbūs darbai siekiant energetinio savarankiškumo, tiek jungtys, tiek laivas, tiek kiti dalykai suskystintųjų dujų terminale. Rezultatai pradės matytis 2015-2016 metais. Čia būtų labai svarbu. Toliau, esant dabartinei situacijai, svarbus mūsų karinio saugumo užtikrinimas. Pasiekiau, kad Baltijos šalys realiai gautų rimtus ir tikrus apginamumo planus. Dabar reikia tiesiog pildyti, sustiprinti kariuomenę, nes krizės laikotarpiu to daryti negalėjome. Iškilus naujoms grėsmėms, matant mūsų Rytų kaimyno elgseną, visiškai aišku, kad pirmiausia turime apsiginti patys ir tik tada partneriai padės. Tai būtų ir karinio saugumo užtikrinimas ir, be jokios abejonės, ateina didžiuliai paketai pinigų, struktūrinės lėšos, daugiau 46 mlrd. litų. Labai svarbu, kad šie pinigai nenusėstų oligarchinių arba interesų grupių kišenėse, o pasiektų kiekvieną Lietuvos žmogų. Taigi darbų daug, jie pradėti. Būtų gerai, jeigu Lietuvos žmonės suteiktų man galimybę juos tęsti. Manau, kad pradžia gera ir tam reikia tik daugiau laiko, tiek gryninant teisėsaugą, ją valant, pertvarkant, nes to užsigulėjusio liūno ir balos tikrai yra dar daug, net kvapas ėjo ne koks, eina iki šiol iš kai kur, bet reikės valyt ir valyt.

 

Prezidente, norėčiau patikslinti savo kolegės klausimą dėl Balčyčio eurokomisaro posto: ar Jūs esate kada nors su juo ar su ponu A. Butkevičiumi apie tai kalbėjusi – apie socialdemokratų kandidatą į eurokomisaro postą ir ar tai ėjo kalba apie Z. Balčytį?

 

Su ponu Balčyčiu nesu kalbėjusi. Su juo esu susitikusi keletą kartų įvairiuose renginiuose, bet pokalbiai būdavo daugiau bendro pobūdžio. Su Premjeru esame aptarę keletą kandidatūrų, todėl nenorėčiau daugiau komentuoti, kol nebus išspręsti kiti rimti klausimai – pirmiausia rinkimai.

 

Ir dar norėjau paklausti. Jūs anksčiau sakėte, kad partiniai kandidatai turi geresnes starto pozicijas: naudotis lėšomis ir panašiai. Kodėl Jūs su Tėvynės sąjunga arba Liberalų sąjūdžiu, kad būtumėte keliama nuo partijos, nes Jums tada būtų buvę lengviau.

 

Principingai laikiausi pozicijos, kad esu nepriklausoma kandidatė. Partijos gali palaikyti, čia jų teisė, bet ne finansiškai. Finansiškai paramą priimu tik iš Lietuvos žmonių, o partijos, kaip žinote, pagal įstatymą dabar beveik 20 mln. yra kasmet išskirstoma visoms politinėms parlamentinėms partijoms ir tai mano principinė nuostata. Nenoriu susisaistyti nei su verslu, nei su partijomis jokiais finansiniais įsipareigojimais. Mano įsipareigojimai yra tik Lietuvos žmonėms.

 

Bet vieni iš didžiausių Jūsų rėmėjų yra būtent verslininkai, ne įmonės, bet jų vadovai. Tai kuo tai skiriasi?

 

Skiriasi tuo, kad tai yra jų asmeninis indėlis. Jie turi pervesti iš asmeninės sąskaitos. Tuo ir skiriasi. Verslininkas irgi žmogus.

 

Ar turite planą B? Ar buvo kada nors šmėstelėjusi mintis, kad „o jeigu…“?

 

Žinote, tikrai jokiu būdu nenoriu spėlioti. Planas B bus toks, kokį nulems Lietuvos žmonės ir likimas. Dabar esu tokio amžiaus, kada viską priimu atviromis rankomis.

 

Nuotraukos – R. Dačkus


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *