MEDIS ir LENTVARIS

Parašyta: 2014-11-14 | Kategorija: Lentvaris, Naujienos, Savivaldybė, Seniūnijos, Trakai |

Išgirdus žodžių derinį „MEDIS ir LENTVARIS“ – atrodytų nuskamba du nesuderinami dalykai. Tačiau taip iš tikrųjų nėra. Labai liūdna girdėti iš žurnalisto, buvusio savivaldybės ekologo K. Petkūno tik blogus atsiliepimus apie Lentvarį, apie Lentvario želdynus, apie Lentvario MEDĮ. Pastaraisiais metais Lentvaryje įgyvendinami projektai kelia šį miestą iš pelenų ir kiekvienas galime pastebėti jo akivaizdžius pasikeitimus.

Šį rudenį buvo pasodinti medžiai Kilimų gatvėje, taip pat pasodinta prie geležinkelio stoties kalninių pušaičių grupė. Nusidriekė šermukšnių alėja Bažnyčios gatvėje. Pasirodo medžiai ne tik kertami, bet ir sodinami, tik ne visi tokius pasikeitimus pastebi.

2014 m. lapkričio 7 d. „Trakų žemė“ laikraštyje, K. Petkūno straipsnyje minima apie Klevų alėjos iškirstus uosialapių klevų savaime užsisėjusius medelius. Uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių. Ši rūšis nustelbia kitas augalų bendrijas ir taip kelia grėsmę vietinių augalų rūšių išlikimui, niokoja kraštovaizdį, kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl žiedadulkėse esančių stiprių alergenų. Lietuvos gamtos fondas, Aplinkos ministerijos užsakymu, vietovėse, kur uosialapis klevas labiausiai išplitęs, vykdo šio augalo populiacijos reguliavimą. Tad ar didelė žala padaryta Lentvariui iškirtus šio invazinio augalo savaiminukus? Lentvaris turi pakankamai daug miško parkų mieste, tad reikia džiaugtis atviresnėmis miesto erdvėmis ir nebūtina, kad visas miestas pavirstų mišku.

Ar reikalinga palikti senų kelmų atžalas augti, kaip rašo K. Petkūnas? Ar Lentvaris turi užželti krūmais? Ar negeriau augantis gėlynas? Seniūnija daug nusiskundimų išgirsta dėl paliktos ir krūmais užaugusios Bevardžio ežero pakrantės šalia pėsčiųjų tako, kuri tapo nesaugi praeiviams, nes virto jaunimo vakarojimų vieta. To priežastis, aktyvių Lentvario visuomenininkų noras išsaugoti retas augalų ir paukščių rūšis, raštai į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymais neliesti šios teritorijos. O ar jų ten yra? Daug klausimų iškyla perskaičius žurnalisto straipsnį. Bet didžiausias klausimas yra: kodėl šio žurnalisto valdomi žemės sklypai keliose rajono seniūnijose šiais metais buvo įtraukti į apleistų sklypų sąrašus? Ar ne dėl tos pačios priežasties, kad reikia saugoti kiekvieno kelmo atžalas? Į šį klausimą tegu atsako kiekvienas skaitytojas.

Klevų alėjos medžiai

Klevų alėjoje medžiai negali būti sodinami be projekto, nes bendrajame miesto plane pažiūrėjus į komunikacinių tinklų žemėlapį, matyti abiejose Klevų alėjos pusėse einančios komunikacijos linijos ir atkreipus dėmesį į įstatymais reglamentuotas šių komunikacijų apsaugos zonas, galime pamatyti, kad naujam medeliui ten pasodinti nėra kur. Labai gaila, bet taip jau yra. Žurnalistas teigia, kad anksčiau organizavo medžių sodinimo talkas, sodinukų prisikasdavo pamiškėse, bet šiandien taip elgtis negalima. Kiekvienas miesto viešosiose erdvėse sodinamas želdinukas turi būti sertifikuotas, neužkrėstas jokiomis ligomis, o sodinimo projektas suderintas su atitinkamomis institucijomis.

Šių metų pavasarį taip pat buvo organizuojama medžių sodinimo akcija „Žaliuojantys miestai“. Labai gaila, bet nė vienas rajono gyventojas ar įmonė neprisijungė prie šios akcijos. Tad kur dingo tie žurnalisto minimi entuziastai?

Lentvario bažnyčios želdiniai

Šalia bažnyčios auga visa eilė peraugusių liepų, klevų. Per šiuos metus du medžiai išvirto, vienas jų šių metų vasarą išvertė ir sugadino akmeninę su metaliniais dekoratyviniais elementais bažnyčios tvorą. Kaip pasakojo Lentvario bažnyčios klebonas G. Petronis – remontas kainavo nedaug, nes geri parapijiečiai paaukojo bažnyčiai ir neėmė užmokesčio už darbą. Šie medžiai jau nepuošia bažnyčios, o tik gadina vaizdą ir daro materialinę žalą. Didžiausia priežastis yra ta, kad ekologu dirbdamas K. Petkūnas savu laiku neleido genėti miesto medžių, dabar jie peraugo ir genėjimas neduoda norimo rezultato.

Žurnalisto straipsnyje taip pat nėra minima, kad Lentvario seniūnija šiais metais gavo gyventojų skundus dėl pavojų jų gyvybėms ir turtui keliančių bažnyčios teritorijoje esančių želdinių. Keletas už bažnyčios esančių medžių yra išpuvę ir kelia realią grėsmę gyventojams ir bažnyčiai kaip kultūros paveldo objektui. Tačiau pašalinus šiuos medžius, atsirastų dar didesnė grėsmė šalimais augantiems medžiams išvirsti, nes nebūtų atramos suaugusiose šakose.

Ar prieš metus pagal Bažnyčios ir Geležinkelio gatvių rekonstrukcijos projektą iškirsti medžiai augę prieš bažnyčią nėra gerai? Juk atsivėrė labai gražus bažnyčios šventoriaus vaizdas, medžiai ir krūmų grupės buvo pakeisti naujais. Įrengta šviesi ir erdvi aikštė traukia pasivaikščioti.

Sutinku, kad Lentvaris keičia savo rūbą, bet šis rūbas daug gražesnis, o su juo kartu miestas įgauna novatoriškesnio ir saugesnio  miesto įvaizdį.

Lentvarietė

(Autorė redakcijai yra žinoma)

Kopija iš 1-ATSIVERES BAZNYCIOS VAIZDAS

Atsivėręs bažnyčios vaizdas

Kopija iš 2-siais metais nuvirtusio medžio kelmas ir jau sutvarkyta tvora

Šiais metais nuvirtusio medžio kelmas ir jau sutvarkyta tvora

Kopija iš 3-ispuves medis salia baznycios

Išpuvęs medis šalia bažnyčios

Kopija iš 5-medziai keliantys pavoju gyventojams ir baznycios pastatui

Medžiai, keliantys pavojų gyventojams ir bažnyčios pastatui

Kopija iš 6-naujai pasodintu medziu parkelis Kilimu mikrorajone

Naujai pasodintų medžių parkelis Kilimų mikrorajone

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Naujai pasodintų medžių parkelis Kilimų mikrorajone


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *