Trakų kultūros rūmai jau kurį laiką tapo vakcinacijos ir galingu meno traukos centru. Čia vieną parodą keičia kita, o skiepytis atvykstantys gyventojai ir svečiai nepraleidžia progos pasidomėti meno ir tapybos tendencijomis. Visai ką tik, liepos 27 d. pagaliau baigti operatyvūs keltuvo – panduso įrengimo darbai. Nuo šiol be jokių kliūčių, į meno ir koncertų, vakcinacijos erdves galės pakliūti ir neįgalieji, ir šeimos su mažais vaikais.
Trakų kultūros rūmų direktorius Edvardas Keizik džiaugiasi tokiu gausiu parodų skaičiumi ir ilgai lauktu keltuvu, kuris padidino meno prieinamumą ir sumažino atskirtį: „Dėkoju savo komandai už puikų organizacinį darbą ir pastangas, kad meno vartojimas Trakuose didėtų. Ir, žinoma, visuomet palaikančiai Trakų rajono savivaldybės administracijai, direktoriui Andriui Šatevičiui už operatyvų šio keltuvo įrengimo organizavimą. Šiuo metu, kuomet aktyviai vyksta ne tik kultūros rūmų renginiai, bet ir gyventojų vakcinavimas, šis keltuvas kaip niekad buvo reikalingas“.
Svajūno Armono tapybos paroda „Spalvų gelmėse“
Maloniai kviečiame į Svajūno Armono tapybos parodos „Spalvų gelmėse“ atidarymą, kuris vyks š.m. rugpjūčio 4 d. 18.00 val. Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69 ,Trakai).
Svajūnas Armonas gimė 1951 m. birželio 20 d. Lazduonėnuose, Šilutės rajone. 1972–1978 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1977–1991 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus dailininku. Nuo 1978 m. dalyvauja parodinėje veikloje. Dailininkas yra surengęs maždaug 30 asmeninių parodų, dalyvauja jungtinėse meno parodose. Nuo 1986 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys bei dailininkų grupės „Individualistai“ vienas iš įkūrėjų. Aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės gyvenime, organizuoja plenerus, simpoziumus. Jo kūryba eksponuota muziejuose ir galerijose Pekine, Atėnuose, Tokijuje, Paryžiuje, Berlyne, Ankaroje, Maskvoje, Peterburge, Kijeve. Autoriaus kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, eksponuojami visuomeniniuose interjeruose, bankuose, viešbučiuose, įvairiose įstaigose, privačių kolekcininkų rinkiniuose Lietuvoje ir pasaulyje.
S. Armonas savo kūryboje remiasi gamtos įspūdžiais, natūros studijomis ir kartu laisvai improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jo paveiksluose svarbus naratyvas, siužetas, tačiau pirmiausia tapytojui aktualios specifinės tapybos kalbos problemos – spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys. S. Armonas kūrybingai pratęsia lietuviško ekspresionizmo tradiciją, kurios ištakos – prancūzų Ecole de Paris tapybos mokykla.
Moters tema dailininko kūryboje – vyraujanti. „Moters temos dominavimas S. Armono kūryboje pasireiškia tiesiogiai ir netiesiogiai, daro įtaką jo darbų emociniam fonui, skatina vaizduotę naujų įvaizdžių kūrimui, temų interpretacijai. Beveik visos jo sukurtos mitinės būtybės yra moteriškos kilmės, akivaizdu, kad Veneros tema turėjo įtakos mitologinio ciklo atsiradimui. Mitinės epochos nostalgiją dailininkas derina su nūdienos pasaulėjauta, naudoja provokuojančius siužetus, aštrias personažų charakteristikas. (…) Atskirą grupę sudaro paveikslai, kuriuose laisvai interpretuojama moters tema. Tapytojas ją praturtina poetinėmis intonacijomis, šmaikščiu santykiu su objektu. Jo vaizduojamos moterys – manieringos, erotizuotos, kartu – infantiliškai nuoširdžios, trapios, priklausančios iliuziniam šventės pasauliui“, – menininko kūrybos kataloge rašė dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė.
Svajūno Armono tapybos paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 3 d.
