Mokslinės konferencijos, skirtos Pasaulinei Misijų dienai, atgarsiai

Parašyta: 2019-10-30 | Kategorija: Kultūra, Naujienos |

2019 m. spalio 23-ąją Adomynė, Lietuvos mažoji kultūros sostinė – 2019, kartu su partneriais – Kupiškio etnografijos muziejumi bei Kupiškio kultūros centru – kvietė visus į rimtą mokslinį istorinį renginį. Minint Pasaulinę Misijų dieną čia buvo organizuojama konferencija „Adomynės apylinkių bažnyčios: istorija ir dabartis“. Renginys prasidėjo pilnutėlėje Adomynės Švč. M. Marijos vardo bažnyčioje. Čia visą spalio mėnesį eksponuojama Kupiškio rajono tautodailininkų tapybos darbų paroda „Kupiškio rajono bažnyčios“ iš Kupiškio etnografijos muziejaus fondų, o Adomynės dvare galima apžiūrėti dar vieną tautodailininkų parodą – „Kupiškio rajono dvarai“, susipažinti su žymiausių kupiškėnų dešimtuku, grožėtis respublikinio karpytojų plenero „Vaižganto gyvenimo keliu“ dalyvių darbais.

 

Šv. Mišias aukojo naujai paskirtas parapijos administratorius kun. Virginijus Taučkėla, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vikaras kun. Rimantas Kaunietis (Adomynėje sielovadinę tarnystę atlikęs 2000-2008 metais) ir Kamajų šv. Kazimiero, Duokiškio šv. Onos ir Salų šv. Kryžiaus parapijų klebonas / administratorius kun. teol. lic. Andrius Šukys. Po jaukios medinės šventovės, 2021 metais švęsiančios 100-ąsias pastatymo metines,  skliautais jautriai liejosi vargonininkės Ingos Baniulienės ir vietinių choristų balsai. Šv. Mišių pradžioje įžangos žodį tarė kun. V. Taučkėla, akcentavęs kiekvieno žmogaus svarbią šiame pasaulyje ir pagrindinę jo misiją išlikti doru žmogumi ir tarnauti šeimoje, tarnauti bendruomenėje, tarnauti vardan santarvės, gerumo. Parapijos dvasininkas kvietė melstis už Adomynės parapijoje tarnavusius kunigus – gyvuosius ir mirusiuosius. Maldoje prisimintas ir savo garbingą 95-erių metų jubiliejų švenčiantis Utenos Dievo Apvaizdos parapijos rezidentas g. kan. Jubil. Povilas Svirskis, Adomynės žmonėms tarnavęs 1991-1997 m. Melstasi ir už kitus tarnystę parapijoje baigusius kunigus: kun. Vladą Rabašauską (1997-2000 m.), kun. Joną Tamošiūną (1997-1998 m.), kun. Vydą Juškėną (1998-2000 m.), kun. Saulių Kumelį (2008-2019 m.). Labai jautru visiems buvo klausyti nuoširdų kun. R. Kauniečio pamokslą, neišvengiamai perpintą nutolstančiais, bet nepamirštais tarnystės Adomynėje prisiminimais.

Konferencija vyko Adomynės dvaro salėje. Po konferencijos svečių – Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jaručio, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistės Irenos Mockuvienės ir Šimonių seniūno Gintauto Černiaus – sveikinimų išklausyti penki labai įdomūs ir informatyvūs pranešimai. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistės Aušros Jonušytės paruoštą pranešimą „Užsitęsusi Adomynės bažnyčios istorija“ perskaitė adomynietė Danguolė Mašauskienė, papildydama savo įžvalgomis. Anykščių muziejininkas Raimondas Guobis pristatė išsamų darbą „Svėdasų bažnyčios Misija miestelio ir kaimyninių kaimų istorijai“. Šimonietė mokytoja Renata Misiūnienė supažindino su Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir parapija – ji kartu su Šimonių seniūnu G. Černiumi šiais metais išleido knygą „Po Šimonių dangumi: Šimonių bažnyčios istorija“. Labai žaismingą, sudominantį ir pamąstymams nukreipiantį pranešimą „Salų šv. Kryžiaus parapijos sąsajos su Adomyne“ konferencijai atvežė kun. A. Šukys. Su kaimyninės Juodpėnų koplyčios istorija supažindino Juodpėnų kaimo bibliotekininkė Rita Liogienė. Konferencijos dalyviai visus pranešėjus išklausė susidomėję, nes kiekviename pranešime išgirdo kažką sena, girdėta, kažką jau primirštą ir daugybę naujų dalykų apie tai, kas svarbu, artima, sava. Visi susirinkę jautėsi ramiai ir jaukiai – gal dėl to, kad mintimis savo maldoje su jais buvo konferencijos globėjas Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas  OFM: kuo didžiausia jam padėka. Visi supratome, kad kiekvienas turime savo misiją, ir nereikia jos ieškoti kažkur tolybėse, o liudijant Jėzų Kristų siekti didesnės bendrystės ir teisingumo reikia čia ir dabar, ten, kur gyvename. Kad gražiai gyvendami ir jausdamiesi čia, žemėje, galėtume ramiai žvelgti į ateitį amžinybėje.

Konferencijos pabaigoje jos organizatoriai ir vedėjai Adomynės dvaro Ponas ir Ponia pranešėjams įteikė padėkas ir kvietė visus pasivaišinti dvaro vaišėmis: ant stalų jau garavo dvariškių viralas ir sertifikuotas Lietuvos kulinarinio produktas – Adomynės „Pagrabinės“ bandelės. Šventėje dalyvavo gausus būrys sališkių, žmonės iš Nemunėlio Radviliškio, Svėdasų, kaimyninių Juodpėnų, Šimonių, viešnios iš Biržų, Utenos, Rokiškio ir kt.

Taigi, įvyko dar vienas debiutas Adomynėje: praėjo renginys, kokio čia dar niekada nebuvo. Labai dvasingas, jautrus ir susilaukęs didelio klausytojų dėmesio. Ačiū visiems dalyvavusiems, tikimės, kad labai nenuvylėme lūkesčių. Mes tik norėjime parodyti, kad Mažosios kultūros sostinės titulas mus įpareigojo savo žmonėms nešti pačią įvairiausią žinią, tenkinti pačius įvairiausius poreikius. Tad po to, kai Trys Karaliai paskelbė mus sostine, uždainavo Nidija Sankauskienė bei Sandra Guginienė, pas mus vyko ir  žaismingas tarptautinis folkloro festivalis, jautri poezijos pavasarėlio skaitymų šventė, trankus grupės „Nešpėtni bernai“ koncertas, Maksim Bendelstosn ir Violeta Cvirkaitė linksmino kraštiečių suėjimo šventėje, pas mus užsuko griausmingas Mototourism rally su roko grupe „Jett star“, praėjo įsimintinas Vytauto V. Landsbergio dainų vakaras, svajinga romansų popietė, nuostabus Virginijos Kochanskytės, Giedrės Zeicaitės ir Editos Zizaitės koncertas, skirtas Juozo Naujalio ir Juozo Tumo-Vaižganto metams – literatūrinė – muzikinė kompozicija „Grožybė Lietuvos“,  įspūdingas Vaclovo Augustino vadovaujamo choro „Jauna muzika“ koncertas bei Dainiaus Puišio, Gražinos Urbonaitės, Jurgitos Kazakevičiūtės sakralinės muzikos valanda „Giesmė ir žodis Tavo garbei“ Adomynės bažnyčioje, atgaivinti pakermošiai bei senasis Obuolių balius po titulinių atlaidų. Dvaro parkas pasipuošė medžio drožėjų ir kalvystės plenere „Liaudies meno praeities ir šiandienos kūrybos atspindžiai Adomynės dvaro kraštovaizdyje“ dalyvavusių tautodailininkų darbais, pašventintas stogastulpis P. Buzo ir J. Dagio atminimui bei paminklinis akmuo, įamžinantis 2019-uosius, kultūros sostinės  metus Adomynėje. Šį kartą pažvelgėme giliau ir ieškojome didžiosios Prasmės. Ar tai įmanoma misija??? Viliamės, kad bent jau mažuoju piršteliu prisilietėme… Dėkojame regioniniams leidiniams ir bendruomenės partneriams už renginio anonsus, publikacijas, naujienas iš mažosios kultūros sostinės – Adomynės.

Adomynės kaimo bendruomenės inf.

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *