Mošios ežero gamtotvarkos darbai: kodėl jie būtini?

Parašyta: 2018-02-15 | Kategorija: Aukštadvaris, Naujienos |

Sausio mėnesį Aukštadvario regioniniame parke, prie Mošios ežero, buvo vykdomi gamtotvarkos darbai: iškirsti krūmai ir nendrės, pašalinta biomasė. Seklus, žoline augmenija apaugantis Mošios ežeras yra vertingas gamtiniu požiūriu, patenka į ,,Natura 2000“ teritoriją. Parko darbuotojai džiaugiasi, jog ledas buvo pakankamai storas gamtotvarkos darbams atlikti. Pabandėme išsiaiškinti, kuo jie svarbūs ir kokią įtaką turi ežerui?

Grėsmė biologinei įvairovei

„Mošios ežeras yra seklus. Vandens lygis yra šiek tiek pakeltas, nes pastatyta užtvanka. Apie 1970-uosius vanduo užliejo pievų dalį ir su laiku sekliose vietose pradėjo augti nendrynai ir krūmai“, – pasakoja Aukštadvario regioninio parko vyriausiasis ekologas Talvydas Špiliauskas. Kaip teigia specialistas, krūmai ir nendrės kenkia biologiniai įvairovei, nes išstumia kitus augalus, intensyviai užgožia atvirus vandens plotus, o kasmet susidarantis didelis nuokritų kiekis spartina ežero dumblėjimą.
Mošios ežero kranto linija labai vingiuota, ramūs užutekiai su žaliuojančiais meldais, lūgnėmis, vandens lelijomis mėgiami vandens paukščių, varliagyvių, vabzdžių ir žinduolių. Ežero pakrantėse gyvena Europos Bendrijoje saugomi vabzdžiai-šarvuotosios skėtės, peri reti paukščiai – gulbės nebylės, laukiai, ausuotieji kragai, didžiosios antys, didieji baubliai, plovinės vištelės ir kt.
Seniau Mošios ežero rytinėje, seklioje dalyje perėjo ir juodosios žuvėdros, tačiau praeitais metais ežeras šiems paukščiams tapo nebepatrauklus. Pasidomėjome kodėl.
„Juodosios žuvėdros mėgsta ramius užutekius su žoline augmenija, atviromis vandens erdvėmis. Kai ežero seklūs užutekiai užaugo krūmais bei nendrėmis, juodosios žuvėdros perėjimui renkasi kitas vietas“, – teigia T. Špiliauskas. Laimei, šios vietos taip pat yra Aukštadvario regioninio parko teritorijoje.

Talvydo Špiliausko nuotr.

Stabdo ežero senėjimą

Kaip teigia T. Špiliauskas, jei ledo storis nebūtų leidęs atlikti gamtotvarkos darbų, būtų tekę gerai pasukti galvą kaip tai išspręsti. „Tokiu atveju būtų reikėję specialios technikos. Kitaip nebūtume įvažiavę“, – pasakoja ekologas.
Sausio mėnesį ežerą sukausčius ledo dangai buvo kertami krūmai, motobloku šienaujamos nendrės ir pašalinta biomasė. Per savaitę sutvarkyti 4 hektarai rytinės Mošios ežero pakrantės, darbai vykdyti tik dalyje nendrėmis apaugusių ežero pakrančių.
„Jei to nedarytume ežeras sparčiai pelkėtų, nes nendrių, krūmų biomasė krenta į vandenį ir vandenyje susidaro kilimas nuokritų, o nuokritos virsta dumblu. Jei šienausime, tai nebus galimybės susidaryti storam nuokritų sluoksniui, ežero senėjimas sulėtės“, – pasakoja  T. Špiliauskas.
„Per savaitę spėjome sutvarkyti visą planuotą teritoriją. Dar liko nemaži plotai ir kitiems metams“, – teigia jis. Paklausus, kodėl ne viską sutvarko iš karto, T. Špiliauskas atsako, jog to daryti negalima. „Netvarkytose dalyse gyvena didysis baublys, kiti paukščiai, kuriems reikia slėptuvių nendrynuose. Be to, trūksta darbo rankų, kad galėtume kirsti krūmus, nušienautas nendres ir nukirstus krūmus išnešti, sudeginti. Esame dėkingi Aukštadvario seniūnei  J. Dzencevičienei, kad supranta gamtotvarkos darbų svarbą ir skyrė talkininkų“, – atsako  T. Špiliauskas.

Stovyklautojai draustiniuose

Paklausus, ar aplink vykstanti ūkinė veikla neturi įtakos Mošios ežero senėjimui, T. Špiliauskas atsako neigiamai: „Tarybiniais laikais buvo ūkininkaujama neatsakingai. Buvo padaryta klaidų. Šiais laikais – ne. Su žemės ūkio keliamomis problemomis nesusiduriame.“ Tačiau, specialistas pastebi, jog kartais pažeidimus daro gamtoje besilankantys žmonės. „Rudenį prie Mošios ežero pakrantės į nendryną buvo išversta priekaba atliekų. Žmogus tvarkė sodybą, o šiukšles atvežė su priekaba ir išvertė pakrantėje. Su vietinių žmonių pagalba pavyko rasti pažeidėją, jam buvo skirta bauda ir liepta išvežti atliekas į tam pritaikytą vietą“, – prisimena T. Špiliauskas.
Aukštadvario regioninio parko darbuotojų teigimu, nors ir žmonės tampa labiau ekologiškai išprusę, nusižengimų dar vis padaro. „Normalu, kad vasarą į parką atvažiuoja žmonės. Tačiau nėra normalu, kai jie stovyklavietei pasirenka ne tam pritaikytą vietą, o draustinyje esantį pušyną. Draustinyje galima pasivaikščioti, pasimaudyti ar pažvejoti turint leidimą, bet ne atvažiuoti su mašina ir susikurti laužą“, – primena ekologas.
Specialistai pabrėžia, jog labai svarbu transporto priemones statyti tam pritaikytose vietose, nesvarbu ar tai saugoma teritorija, ar ne. Prie upės, ežero ar kito vandens telkinio galima privažiuoti ne arčiau kaip 25 metrai (išskyrus miestuose).
Mošios ežeras – ne vienintelė vieta, verta aplankyti Aukštadvario regioniniame parke: į saugomą teritoriją „Natura 200“ įeina ir Mergiškių, Skrebio miškai, Solio ežeras ir jo apyežerės, Spindžiaus miškas, Škilietų ežerų apylinkės, Verknės vidurupis bei Žydkaimio pelkės. Šiose teritorijose yra išskirtinių natūralių buveinių.

 

Užs. Nr. 124


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *