Po koncerto Joringe, iš kairės: Algirdas Gražys, Darius Pranckevičius, Rūta Neniškienė, Nadija Adamčiuk, Kęstutis Kuncė, Žilvinas Janavičius ir Svitlana Javorska-Horpyniuk. Autorės nuotr.
Birželio 28–liepos 4 d. vykau į paramos lėšų Ukrainai rinkti skirtą kelionę į Daniją kartu su visuomeninių nevyriausybinių organizacijų Jaunųjų krikščionių sąjunga (LJKS/anglų k. YMCA) bei Vilniaus Y’s Men’ų bendruomenės klubo vadovo Algirdo Gražio šiai iniciatyvai suburta muzikantų grupe: Lietuvoje gyvenančia ukrainiete dainininke Nadija Adamčiuk (Nadiia Adamchuk), iš Trakų kilusiu muzikantu Dariumi Pranckevičiumi (gitara), mokytoju Kęstučiu Kunce (saksofonas), savanoriu Žilvinu Janavičiumi (būgnai).
Šios misijos tikslas – surinkti lėšų Kijevo priemiesčio Borodiankos sugriautos muzikos mokyklos atkūrimui bei muzikos instrumentų pirkimui. Kartu vežėmės ir Ukrainos temai skirtų dailininko Arvydo Bagdono paveikslų.
Kelionėje su dainininke Nadija Adamčiuk
Kartu su Nadija Adamčiuk skridome į Danijos „Legolando“ miestelį Bilundą, o likusieji grupės nariai, persikėlę iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio miestą, išnuomotu autobusiuku atvažiavo mūsų pasiimti. Nadija Adamčiuk, 23-ų metų vokalistė iš Kijevo, turinti gilų, brandų balsą, įgijo muzikinį išsilavinimą Lvivo Stanislavo Liudkevičiaus muzikos aukštojoje mokykloje bei Kijevo Reingoldo Gliero muzikos institute (estradinio dainavimo specialybė). Šalies sostinėje spėjo įkurti savo mokyklą, kur kartu su keliomis kolegėmis sėkmingai mokė dainuoti bei groti suaugusius bei jaunimą. Deja, kariniai veiksmai šias veiklas nutraukė, ir ji trečiąją karo dieną išvyko iš Ukrainos sostinės evakuaciniu traukiniu.
Koncertas Orhuse, iš kairės: K. Kuncė, A. Gražys, D. Pranckevičius, Ž. Janavičius, N. Adamčiuk. Autorės nuotr.
„Nors kai kurie įvykiai signalizavo, kad gali vykti karas, mes jo nesitikėjome. Tomis dienomis, pamenu, labai blaiviai ir aiškiai mąsčiau, įsijungė šaltas protas, išvykau į stotį, kur ilgai laukiau traukinio. Pasisekė, nes atsiradau būtent ten, iš kur vyko evakuacinis traukinys.“ Mergina, kilusi iš nedidelio Ukrainos miestelio Ternopolio, esančio šalia Lvivo, dabar gyvena Vilniuje, dirba muzikos vadove vaikų darželyje, o laisvalaikiu koncertuoja. Vilniuje gyvena jos teta, o Kaune –mama. Tėtis liko Ternopolyje, kur užsiima sodininkyste. Kol kas ten ramu.
Joringo bendruomenė ir koncertai
Kai Bilunde susitikome su likusia grupės dalimi – vadovu Algirdu, muzikantais Dariumi, Kęstučiu, Žilvinu, iki vėlaus vakaro per visą Daniją keliavome į Jutlandijos pusiasalio šiaurinę dalį, Joringo miestelį. Mus pasitiko vietinio socialinės veiklos klubo Vendelbo Y’s Men’s bendruomenė. Užkandę, aptarę rytdienos planus, buvome išvežioti po šeimas – mes su Nadija apsigyvenome pas Birgit ir Polį Simonsenus, bendruomenės narius, įsikūrusius apie septynis kilometrus už miestelio ribų.
Vakaro vedėjai – Stein ir Rūta. Autorės nuotr.
Kitą dieną laukė pasiruošimas koncertui: reikėjo paruošti įrangą, sudėlioti programą, kurioje tarp dainų pasakojome apie žuvusį režisierių Mantą Kvedaravičių, jo dokumentinį filmą „Mariupolis“, meldėmės, skaitėme Taraso Ševčenkos eilių, o visi renginio dalyviai kartu pagiedojo daniškų giesmių iš psalmyno. Man teko koncerto vedėjos bei vertėjos vaidmuo. Prisijungė dar viena dainininkė iš Ukrainos, Joringe ketverius mėnesius gyvenanti Svitlana Javorska-Horpyniuk. Ji pabėgo iš Kijevo su abiejomis dukromis, o vyras ir kiti giminaičiai pasiliko. Parengėme du gerokai virš pusantros valandos trukusius puikius koncertus, pirmąjį skyrėme Vendelbo Y’s Men’s klubo narių bendruomenei, o antrąjį – Joringo miestelėnams.
Lietuviai, ukrainietės ir danai prie Šiaurės jūros. Autorės nuotr.
Danai mūsų grupe visapusiškai rūpinosi: apgyvendino, maitino, suteikė reikalingą įrangą, pasirūpino koncertų viešinimu ir dailininko Arvydo Bagdono paveikslų paroda. Taip pat suorganizavo ir ekskursiją prie Šiaurės jūros, čia aplankėme nuo potvynių ir smėlio išgelbėtą švyturį Rujberg Knude bei ant kalvos pastatytą baltutėlę XII amžiaus Venebergo liuteronų bažnyčią. Dauguma šalies gyventojų išpažįsta liuteronų tikėjimą, šventyklos – kuklios, beveik nėra paveikslų, perteklinių puošmenų. Kolega danas Steinas, padėjęs man vesti renginį bei vertėjauti, turintis mediko išsilavinimą, sakė dabar siekiantis tapti pastoriumi – šiuo metu dvasininkų trūksta, uždaromos bažnyčios. Mus apgyvendinusi Birgit Simonsen pridėjo, kad jų gyvenvietės bažnytėlę aptarnauja viena pastorė, o pamaldos vyksta ne kiekvieną sekmadienį, nes jai tenka aptarnauti penkias parapijas.
Tarptautinis YMCA vadovų susitikimas Orhuse ir dėmesys Ukrainai
Šiltai išlydėti Vendelbo Y’s Men’s klubo bendruomenės narių, patraukėme atgal į rytinę Jutlandijos dalį link Orhuso, kur laukė tarptautinis YMCA vadovų ir dalyvių susitikimas. Šiame pulsuojančiame, gražiame uostamiestyje apsigyvenome hostelyje, iki reikiamo pastato eidavome pėsčiomis. Netoliese vingiavo upė, parke vešėjo didžiuliai medžiai, ant kalvos priešais stiebėsi devynaukštė meno galerija „Artos“, iš tolo šviečianti besimainančių spalvų 150 m ilgio bei 3,5 m stikliniu stogu-tuneliu.
Tarptautinė YMCA bendruomenė Orhuse. Autorės nuotr.
YMCA (vert. iš anglų k. „Jaunų vyrų krikščionių sąjunga“) įkurta 1844 m. sero Džordžo Viljamso (George Williams) Anglijoje. Pirmajame susitikime Londono Šv. Pauliaus bažnyčioje buvo nubrėžti YMCA tikslai: krikščioniškos ideologijos sklaida vyrų tarpe, šv. Rašto grupių kūrimas, maldos grupelių susitikimai. Praėjus dešimtmečiui po įkūrimo, YMCA judėjimas pradėjo plisti ir kitose šalyse. Mintis sukurti pasaulinę organizaciją su tarptautine būstine kilo Henriui Danantui (Henry Dunant), Ženevos YMCA sekretoriui, vėliau įkūrusiam Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą ir apdovanotam Nobelio premija. Danantas 1855 m. Paryžiuje sėkmingai surengė pirmąją pasaulinę YMCA konferenciją, kurioje dalyvavo 99 atstovai iš devynių šalių. Šiuo metu YMCA yra seniausia ir didžiausia jaunimo organizacija. Ji veikia 120-yje šalių, jungia 65 milijonus žmonių 12-oje tūkstančių bendruomenių. Organizacija turi aiškią struktūrą, renkamą tarybą, gauna paramą savo veikloms: darbui su jaunimo programomis, migrantų ir pabėgėlių pagalbos teikimui.
Pasak Europos YMCA (LJKS) skyriaus tarptautinės sekretorės Dianos Zarembienės, dabar YMCA dėmesys yra sutelktas kariaujančiai Ukrainai. Jei būtų palaikyta ir gauta parama Lietuvos atstovų idėjai – LJKS galvotų apie muzikos mokyklos ukrainiečių vaikams Vilniuje įkūrimą.
Danė Inger nusipirko A. Bagdono paveikslą. Autorės nuotr.
Orhuse vykusioje YMCA konferencijoje mūsų muzikantų grupė atlikto koncertinę programą, nuskambėjo dainos lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis, sugiedotos ir skaitytos maldos už Ukrainą.
Ši tarptautinė Europos YMCA konferencija suteikė galimybių susipažinti ir užmegzti ryšius su įvairių tautybių žmonėmis, organizacijomis, NVO struktūromis, užsiimančiomis darbu su jaunimu ir kryptinga krikščioniška veikla, ieškoti paramos LJKS ateities jaunimo programinei veiklai.
Po Danijos kelionės LJKS darbai nesustoja – jaunimo organizacija rugpjūčio pradžioje organizuoja skautų stovyklą Šakių rajone lietuvių ir ukrainiečių vaikams, o pabaigoje – Trakų parapijos namuose planuoja surengti tradicinę menų stovyklą.
Rūta Neniškienė
